Patikimas mikroautobusas kelionei iš Olandijos į Lietuvą: Eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų savo karjeros tarptautinių pervežimų srityje esu matęs ne vieną šimtą kilometrų ir ne vieną dešimtį skirtingų situacijų kelyje. Kelionė iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą nėra paprasta kasdieninė pasivažiavimas – tai rimtas logistikos iššūkis, reikalaujantis ne tik vairuotojo skillsų, bet ir techninio pasiruošimo. Maršrutas dažniausiai driekiasi per Vokietiją, Lenkiją ir kartais per Belgiją, o nuotolis siekia maždaug 1600–1800 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo konkrečios išvežimo vietos (pvz., Amsterdamas, Roterdamas ar Eindhovenas) ir galutinio tikslo Lietuvoje.

Svarbiausias dalykas, kurį turiu pabrėžti iškart, – tai ne greitis, o pastovumas ir patikimumas. Daugelis žmonių, planuodami tokią kelionę, dažniausiai pasikliauja „Google Maps“ prognozėmis, kurios rodo 16–18 valandų važiavimo laiką. Tačiau realybėje, atsižvelgiant į ribojimus, technines pertraukas, eismo įvykius ir žmogaus fiziologiją, ši kelionė paprastai trunka nuo 20 iki 24 valandų, jei važiuojama be ilgos nakvynės sustojimo. Tokio ilgio maršrutas pavargina ne tik vairuotoją, bet ir transporto priemonę. Būtent todėl pasirinkimas tinkamo mikroautobuso nėra estetinis sprendimas, o orentacinis saugumo ir sėkmės kelionėje įrankis.

Kodėl šis maršrutas yra toks specifinis? Vokietija, per kurią tenka važiuoti didžiąją dalį kelio, pasižymi kokybiškais automagistralėmis (Autobahn), tačiau ir staigiais greičio pokyčiais bei intensyviu eismu. Lenkija, savo ruožtu, nors ir gerokai patobulino savo kelių infrastruktūrą per pastaruosius metus, vis dar turi ruožų, kurie reikalauja itin kruopščio dėmesio ir gero amortizatoriaus darbo. Olandijos keliai dažnai yraapkrauti ir intensyvūs, ypač aplink didžiuosius uostus.

Svarbu suprasti, kad „patikimas mikroautobusas“ – tai ne tik naujas automobilis su blizgančia spalva. Tai eksperto parinktas kompleksas, apimantis patikimą variklį (dažniausiai turbodieselį, tinkantį ilgoms kelionėms), efektyvią greičių dėžę (pageidautina automatą, kad vairuotojas neabejojęsis), patikiamą šasi ir ne mažiau svarbią – keleivių komforto sistemą. Ilgose kelionėse mikroautobuso vidaus erdvės ventiliacija, sėdynių ergonomika ir bagažo skyriaus talpa nulemia ne tik fizinę, bet ir psichologinę būklę po kelionės.

Šiame straipsnyje, remdamasis savo ilgamete patirtimi, aš išsamiai pasakysiu, kaip pasirinkti ir paruošti mikroautobusą tokiai kelionei, ką tikrinti prieš išvykstant ir kodėl verta pasitikėti profesionaliais sprendimais. Mūsų tikslas – jog jūsų arba jūsų artimųjų kelionė iš Olandijos į Lietuvą būtų ne tik įmanoma, bet ir saugi, sklandi bei be nereikalingų incidentų.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko paprastai trunka kelionė mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis, tačiau remiantis mano praktine patirtimi, tarkime, kad važiuojame iš Amsterdamo ar Roterdamo regiono į Vilnių. Grynas važiavimo laikas, nerašant sustojimų, svyruoja apie 18 valandų. Tačiau kalbant apie realų, saugų ir logišką pervežimą, turiime atsižvelgti į keletą esminių faktorių.

Pirma, mums reikalingos degalų užpylimui pertraukos. Mikroautobusai, priklausomai nuo variklio apimties (pvz., 2.0 ar 2.3 litro dyzelis) ir kuro sąnaudos keliuose (paprastai 8–10 litrų 100 km), gali nukeliauti nuo 700 iki 900 km vienu baku. Tai reiškia, kad maršrute teks sustoti bent du, o gal ir tris kartus. Kiekvienas toks sustojimas su užpylimu ir trumpu poilsiu trunka maždaug 20–30 minučių.

Antra, ir svarbiausia – vairuotojo poilsis. Jeigu kelionę atlieka vienas vairuotojas, jis privalo laikytis darbo ir poilsio laiko apribojimų net jei jis neveža krovininių prekių, o keleivius (priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos ir keleivių skaičiaus, gali galioti tachografo reikalavimai arba tiesiog saugumo normos). Net ir jei tai yra „B“ kategorijos vairuotojas vežantis 8 keleivius, fizinės saugos sumetimais rekomenduojama daryti 15 minučių pertrauką kas 2 valandas ir vieną ilgesnį (30–45 min.) po 4 valandų vairavimo.

Taigi, viską susumavus – degalai, maistas, tualetas ir vairuotojo reabilitacija – realus kelionės laikas svyruoja nuo 20 iki 24 valandų. Jeigu maršrutas eina per pietinę Lenkiją (S7 ar A2 automagistralėmis, kuriose dar vyksta statybos ar yra eismo spūstys), laikas gali prailgėti. Profesionalios kompanijos visada planuoja kelionę su laiko rezervu, kad klientas neįtiktų į stresinę situaciją dėl vėlavimo.

2. Kokius techninius reikalavimus turi atitikti mikroautobusas tokiam ilgai kelionei?

Esu matęs daug atvejų, kai seni, techniškai neprižiūrėti mikroautobusai „užgesdavo“ Vokietijos autostradoje, sukeldami didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių. Ilgai kelionei iš Olandijos į Lietuvą transporto priemonė turi būti techniškai idealios būklės.

Pirmiausia, variklis. optimalus variantas – šiuolaikinis turbodieselis, turintis pakankamai galios (nuo 140 AG). Toks variklis turi pakankamai sukimo momentu, kad lengvai įsibėgėtų Vokietijos autostradoje (kur eismas dažnai juda 130–150 km/h greičiu) ir lengvai įveiktų kalvotus ruožus. Variklis neturi „kristi“ skysčių (aušinimo skysčio, aliejaus). Prieš išvykstant būtina patikrinti ar nėra nutekėjimų.

Antra, pakaba ir amortizatoriai. Lenkijos ir Lietuvos keliai, nors ir gerėja, vis dar turi daug „remonto juostų“, šaltkalvių dėžių ir paviršių sutapimų. Susidėvėjusios amortizatorių spyruovės ar galiniai ratlankiai gali ne tik sugadinti važiuoklės, bet ir padaryti kelionę tiesiog nepakenčiamą dėl vibracijos. Patikimas mikroautobusas turi turėti kietą, bet ne „akmeninę“ pakabą, pritaikytą ilgoms distancijoms.

Trečia, padangos. Tai vienas svarbiausių elementų. Žiemos metu be žieminės padangų į Vokietiją ar Lenkiją neįmanoma važiuoti ne tik dėl saugumo, bet ir dėl milžiniškų baudų. Vasarą rekomenduojamos aukštesnio klasės kelioninės padangos, mažinančios sukibimo triukšmą ir tausojančios degalus. Būtina, kad visos keturios padangos būtų vienodo amžiaus ir maždaug vienodo protektoriau gylio (geriausia ne mažiau kaip 4–5 mm).

Ketvirta, stabdžių sistema. 1800 kelionėje reikės stabdyti šimtus kartų. Stabdžių diskai ir kaladėlės turi būti patikrinti, kad neįkaistų ir nepradėtų „vesti“ ilguose nuolypiuose. Profesionaliai paruoštas mikroautobusas visada turi švarių skysčių ir patikrintą stabdžių sistemą.

3. Ar reikalinga speciali vairuotojo kategorija arba pažymėjimas mikroautobuso vairavimui?

Tai labai svarbus teisinis klausimas, dažnai painiojamas klientų. Visa tai priklauso nuo mikroautobuso techninių duomenų – ypatingai nuo jo maksimalios leidžiamos masės (MAM).

Jei mikroautobuso maksimali leidžiama masė neviršija 3500 kg (tai yra dauguma „Volkswagen Transporter“, „Mercedes Vito“, „Ford Transit“ modelių įprastose konfigūracijose), o sėdimų vietų skaičius yra nuo 9 iki 16 (įskaitant vairuotoją), tuomet reikalinga „D1“ kategorija arba, jei vairuotojas įgijo teises iki 2013 m. sausio 1 d., gali vairuoti su „B“ kategorija, jei transporto priemonė nėra naudojama komerciniais tikslais (deja, jei tai paslauga – reikalinga D1).

Jei kalbame apie didesnius mikroautobusus (pvz., „Mercedes Sprinter“ su 17 vietomis), kurių masė viršija 3500 kg, tuomet beveik visada reikalinga „D1“ (iki 16 keleivių) arba „D“ (virš 16 keleivių) kategorija.

Be to, jei transporto priemonė yra naudojama komerciniam pervežimui (už pinigus), ji privalo būti įregistruota kaip keleivinis transportas ir turi turėti techninę apžiūrą bei licenciją. Vairuotojas taip pat privalo turėti vairuotojo pažymėjimą (95 kodas).

Mano patarimas: jei ruošiatės kelionei su „B“ kategorijos teisėmis, tiksliai patikrinkite techninį pasą. Jei ten parašyta 3500 kg, važiuoti galite, tačiau įsidėmėkite – pilnai užpakrovę mikroautobusą keleiviais ir bagažu, lengvai galite viršyti šią ribą, o tai jau yra administracinis nusižengimas. Profesionalios kompanijos visada naudoja vairuotojus, turinčias atitinkamas D kategorijas, kad išvengtų bet kokios teisinės rizikos.

4. Kaip pasirinkti mikroautobusą pagal keleivių skaičių ir bagažą?

Vienas dažniausiai daromų klaidų – pasirinkti mikroautobusą tik pagal sėdimų vietų skaičių, nepagalvojant apie bagažą. Kelionė iš Olandijos į Lietuvą dažnai yra susijusi su grįžtančiais emigrantais, studentais arba turistais, kurie turi nemažai daiktų.

Kiekvienas keleivis paprastai turi bent vieną didelį kuprinę arba lagaminą. Standartinis 9-vietis mikroautobusas turi maždaug 3–4 m³ bagažo skyriaus tūrį, jei naudojamos papildomos sėdynės. Jeigu turite 8 keleivių su kiekvienu po du didelius lagaminus, fiziniai jie tiesiog netilps į standartinį „Mercedes Vito“.

Rengdamas pervežimus, aš visada vertinu bagažo erdvę kaip prioritetą. Jeigu keleivių yra 7–8, optimalus pasirinkimas būtų 9-vietis mikroautobus, tačiau su galimybe užlenkti vieną eilę sėdynių gale, taip išlaisvinant bagažinę. Jeigu keleivių daugiau (pvz., 12–15), reikalingas ilgos bazės mikroautobusas, pvz., „Ford Transit“ ar „Volkswagen Crafter“, kurie yra aukštesni ir turi specialų pakėlta grindų skyrių bagažui.

Taip pat svarbu atsižvelgti į keleivių komfortą. Ilgas (185 cm ūgio) žmogus 10 valandų sėdės mažame „Vito“ gale bus labai pavargęs. Tad, jeigu kelionė trunka ilgiau nei vieną dieną, verta rinktis mikroautobusą, kuriame yra daugiau vietos tarp sėdynių („footroom“) ir galima atsilenkti. Nėra nieko blogesnio už skaudančius nugaros raumenis po 10 valandų kelionės Lenkijos keliuose.

5. Kokios yra pagrindinės kelionės išlaidos (kuras, mokesčiai) ir kaip juos sumažinti?

Kelionės kainą sudaro ne tik mikroautobuso nuomos ar paslaugos mokestis, bet ir keliavimo išlaidos. Štai išsamus skaičiavimas, kurį dažnai atlieku savo darbe.

Degalai. Tarkime, vidutinės sąnaudos – 9 litrai 100 km. Atstumas 1700 km. Reikės 153 litrų dyzelino. Vidutinė dyzelino kaina Vokietijoje ir Lenkijoje svyruoja, tačiau vidutiniškai galime skaičiuoti apie 1,6–1,7 euro už litrą (priklausomai nuo šalies). Taigi, vienas kuras kainuos apie 240–260 eurų viena kryptimi.

Kelių mokesčiai. Olandijoje ir Vokietijoje dauguma kelių yra nemokami (išskyrus tam tikrus tunelius ar tiltus), tačiau Vokietijoje reikalingas „Umweltplakette“ (ekologinis lipdukas) važiavimui į miesto centros zonas (žalia ar geltona zona), kainuoja apie 5–10 eurų. Lenkijoje keliai irgi daugiausia nemokami, tačiau yra kelių mokamų ruožų (pvz., A2 ir A4 automagistralės), kur kaina priklauso nuo transporto priemonės kategorijos ir skaičiuojama pagal ašis. Paprastai mikroautobuso (iki 3,5 t) kaina Lenkijoje svyruoja nuo 10 iki 20 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo maršruto.

Kaip taupyti? Pirmiausia, degalus užpildyti Didžiojoje Britanijoje (jei ten važiuojate) arba Vokietijos pietuose (jei ten maršrutas) dažniausiai brangiau. Pigiausia degalų kaina dažnai būna Lenkijoje, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad net ir 10 centų skirtumas 100 litrų duoda 10 eurų taupymo, todėl neverta ieškoti pigios degalinės 50 km atstumu nuo kelio, nes kuro sąnaudos pasiekti ją suvalgys taupymą. Rekomenduoju naudotis degalinių paieškos programėlėmis (pvz., „Gaspy“ Lietuvoje ar panašiomis Vokietijoje).

Taip pat svarbu vairuoti ekonomiškai. Vokietijos autostradoje, nors ir leidžiama važiuoti greitai, 140 km/h greičiu sąnaudos išauga 20–30 % lyginant su 110 km/h. Taupyti kuro reiškia ne tik taupyti pinigus, bet ir sumažinti variklio apkrovą.

6. Kaip išvengti eismo spūsčių ir optimaliai suplanuoti maršrutą?

Maršruto planavimas yra pusė sėkmės. Daugelis naudoja standartinę „Google“ navigaciją, kuri dažnai siūlo trumpiausią kelią, bet ne visada greičiausią ar patogiausią. Kalbant apie maršrutą Olandija-Vokietija-Lenkija-Lietuva, yra keletas pagrindinių variantų.

Vienas populiariausių – per Hamburgą, Berlyną, Poznanę, Varšuvą ir Lietuvą. Tai yra klasikinis variantas. Tačiau eismas aplink Hamburgą ir Berlyną yra intensyvus, ypač rytinėmis ir vakarinėmis valandomis. Aš dažnai rekomenduoju šiek tiek pasukti į šiaurę arba pietus, kad išvengtume didžiųjų miestų „žiedų“ (Berliner Ring), kurie dažnai užsikemša.

Kita svarbi detalė – Lenkija. Pastaraisiais metais A2 autostralija tarp Varšuvos ir Poznanės tapo tikrai kokybiška, tačiau ruožas tarp Varšuvos ir sienos su Lietuva (kelias A8 / S8) vis dar turi intensyvą eismą ir statybų ruožus. Kartais gali būti greičiau važiuoti šiauriniu maršrutu per Gdanską ir Elblągą (S7 kelias), jei pietinis maršrutas sugriūva dėl avarijų.

Nenaudokite navigacijos aklai. Jeigu matote, kad ji siūlo važiuoti per miestelius per centrinę gatvę, kur, žinant vietinius sąlygas, gali būti siauri ar prastai asfaltuoti keliai (ypač senosiuose kaimuose), geriau pasilikti ant pagrindinių magistralių. Nors pagrindiniai keliai gali būti šiek tiek ilgesni, jais važiuojama stabiliau.