Patarimai keliaujantiems mikroautobusu į Olandiją be streso: Visas vadovas

Olandija (Nyderlandai) – viena dažniausiai lankomų šalių ne tik turistų, bet ir verslo atstovų. Šalis pasižymi puikia infrastruktūra, geometriškai tvarkinga kraštovaizdžiu ir, žinoma, savitu architektūros stiliumi. Tačiau tiems, kurie planuoja kelionę mikroautobusu, šalis gali atrodyti šiek tiek sudėtinga dėl griežtų taisyklių, intensyvaus eismo ir specifinių aplinkosaugos reikalavimų. Turint daugiau kaip dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: rūpestis ir stresas kyla ne dėl to, kad keliauja sunkesnis transporto priemonė, o dėl to, kad kelionė nėra pakankamai gerai suplanuota.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis Jums išvengti dažniausių klaidų. Sužinosite, kokie dokumenti būtini, kaip išsirinkti geriausią maršrutą, ką daryti su „milieuzon“ (aplinkosaugos zonų) ženklais ir kaip savo mikroautobusą bei keleivius pristatyti į paskirties vietą be nereikalingų nervų. Kelionė mikroautobusu gali būti maloni ir patogi, jei žinote, ko tikėtis užsienyje.

Svarbiausia taisyklė, kurią per šiuos metus išmokau – detalus planavimas yra pusė sėkmės. Olandija nėra didelė šalis, tačiau eismo intensyvumas čia vienas didžiausių Europoje. Mikroautobuso vairuotojas privalo būti ypatingai budrus, nes čia ne tik automobiliai, bet ir tūkstančiai dviračių dalyvauja eismui. Todėl, jeigu ruošiatės kelionei, paskirkite laiko šiam vadovui perskaityti – tai padės išvengti nemalonių staigmenų kelyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda mano klientai planuodami keliones į Olandiją. Atsakymai į juos padės susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas Jus laukia kelyje.

1. Kokius dokumentus privaloma turėti vairuotojui, vykstant į Olandiją mikroautobusu?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes dokumentų trūkumas gali baigtis ne tik bauda, bet ir transporto priemonės konfiskavimu. Pirmiausia, vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu mikroautobuso masė viršija 3,5 tonas arba jame yra daugiau kaip 8 vietų keleiviams (neįskaitant vairuotojo), gali reikėti specialių kategorijų (D1 arba D) pažymėjimų, taip pat vairuotojo kortelės (jei taikoma tachografo reikalavimų direktyva).

Be to, būtina turėti transporto priemonės registracijos sertifikatą (techninį pasą) ir galiojančį KET draudimo „Žalą atlyginančio civilinės atsakomybės“ draudimo polisą. Labai svarbu, kad šis draudimas būtų tarptautinis – vadinamasis „Žaliasis kortelė“ (Green Card). Nors daugelis šalių dabar pripažįsta ir elektronines sistemas, popierinis variantas Olandijoje vis dar yra saugesnis ir greičiau suprantamas vietinių policijos pareigūnų. Jeigu mikroautobusu keliauja ne savininkas, o įgula, rekomenduojama turėti notarinę įgaliojimo power of attorney kopiją, patvirtinančią teisę valdyti šį transportą.

2. Ar Olandijoje yra mokami automagistralių mokesčiai (vinjetės) ar tuneliai?

Skirtingai nei kai kuriose kitose Europos šalyse, Olandijoje nėra universalių vinietių, kurias reikėtų klijuoti į langą. Tačiau tai nereiškia, kad keliai nemokami. Olandai taiko mokesčius už konkrečius objektus, pirmiausia – už didelius tunelius ir tiltus. Vienas žinomiausių pavyzdžių yra Westerschelde tunelis (Zelandijos provincijoje), kuriuo reikia važiuoti norint pasiekti Belgiją arba pietines Olandijos sritis be ilgo pasivažiavimo aplink.

Taip pat reikia atsižvelgti į „Eurovignette“ sistemą, jeigu Jūsų mikroautobuso maksimali leidžiama masė viršija 12 tonų (tai dažniauiai būna sunkesniems autobusams, ne lengviems mikroautobusams). Jeigu važiuojate standartiniu 9-ių vietų mikroautobusu, kurio masė mažesnė, Eurovignette Jums nereikalinga. Visgi, prieš kelionę patariu sužinoti tikslų Jūsų transporto priemonės svorį, nes klaidos čia gali kainuoti brangiai. Mokesčiai už tunelius dažniausiai mokami internetu arba specialiose stotelėse prieš įvažiavimą – nepamirškite pasiruošti banko kortelės, grynųjų priimamos vis rečiau.

3. Kas yra „Milieuzones“ (aplinkosaugos zonos) ir ar jos taikomos mikroautobusams?

Tai klausimas, su kuriuo susiduria dauguma vairuotojų pirmą kartą atvykę į Olandijos miestus. „Milieuzones“ – tai zonos miestuose, į kurias įvažiuoti gali tik transporto priemonės, atitinkančios tam tikrus aplinkosaugos standartus (dažniausiai Euro 4, Euro 5 arba Euro 6). Didžiausios ir griežčiausios zonos yra Amsterdame, Roterdame, Hagoje, Utrechte ir Leidene.

Jei Jūsų mikroautobusas yra senesnis (pavyzdžiui, pagamintas iki 2006 m.) ir neatitinka šių standartų, įvažiuoti į šias zonas griežtai draudžiama. Už pažeidimą skiriamos didelės baudos, kurios gali pasiekti šimtus eurų. Kaip tai patikrinti? Prieš kelionę reikia sužinoti savo transporto priemonės „Euro“ kategoriją (ją rasite techniniame pase). Be to, Amsterdame reikalinga speciali „Milieuzone“ išankstinė registracija internetu, net jei automobilis ir atitinka reikalavimus. Neregistruotas, net ir švarus automobilis, gali būti nubaustas. Mano patirtis rodo, kad geriausia išvengti šių zonų centrų ir naudotis P+R (Park and Ride) aikštelėmis miesto pakraščiuose.

4. Kokios yra greičio apribojimos ir kaip jie prižiūrimi?

Olandijoje greičio apribojimai yra griežtai laikomasi, o jų kontrolė yra viena efektyviausių Europoje. Gyvenvietėse (50 km/val zona) greitis dažnai nuleidžiamas iki 30 km/val. Užmiestyje standartinis greitis – 80 km/val, o automagistralėse – 100 km/val dieną ir 130 km/val naktį (nuo 19:00 iki 06:00 val.). Tačiau yra ir išimčių, todėl visada reikia sekti kelio ženklais.

Ypač pavojinga yra tai, kad Olandijoje itin daug „Section Control“ – tai kelių atkarpų, kuriose greitis matuojamas ne vienoje vietoje, o apskaičiuojamas vidutinis greitis tarp dviejų taškų. Jeigu pirmąje atkarpoje važiavote 110 km/val, o antroje sulėtinote iki 90, vidurkis gali viršyti leistinąją normą. Baudos už greičio viršijimą čia labai aukštos, o jas užregistruoja automatinės kameros. Vengti jų beveik neįmanoma, todėl geriausia strategija – laikytis taisyklių ir nenaudoti kruizinio kontrolės, jei ji nėra tiksliai sukalibruota.

5. Kaip elgtis su dviratininkais? Mikroautobuso vairuotojo požiūris.

Dviratininkai Olandijoje – tai ne tik pramoga, tai pilnavertis eismo dalyviai, o jų čia milijonai. Tai vienas didžiausių streso šaltinių svečiams. Dviračiai turi savo, dažnai atskiras, juostas, tačiau jų elgesys gali būti neprognozuojamas – jie dažnai nešiasi per sankryžas, ignoruoja šviesoforus arba važiuoja dideliais būriais.

Vairuotojui svarbiausia yra „blind spots“ (akloji zona) kontrolė. Mikroautobusas yra aukštesnis už įprastą automobilį, todėl dviratininkas gali pradingti po priekiniu stiklu arba šone. Pasukant dešinėn (kur dažniausiai yra dviračių takai), būtina naudotis šoniniaisiais veidrodžiais ir, jei reikia, pasukti galvą, jog užtikrintumėte, kad niekas nevažiuoja šalia. Atsiminkite: dviratininkas daugelyje atvejų yra „teisingesnis“ net jeigu ir klysta. Sužeidžiant dviratininką, teisinė atsakomybė beveik visada tenka motorinio transporto vairuotojui.

6. Kur saugiai ir pigiai palikti mikroautobusą miestuose?

Parkavimas didžiuosiuose Olandijos miestuose, ypač centre, yra tikras košmaras. Vietos trūksta, o kainos gali siekti 5–7 eurus per valandą. Mikroautobusui dar sunkiau rasti vietą dėl jo matmenų – standartinės vietos gali būti per siauros. Be to, daugelyje vietų yra apribojimai pagal transporto priemonės aukštį arba ilgį.

Mano rekomendacija – naudotis „P+R“ (Park and Ride) aikštelėmis. Jos įrengtos miestų pakraščiuose, šalia metro arba geležinkelio stočių. Kaina už parą paprastai svyruoja nuo 8 iki 12 eurų, o kai kuriose aikštelėse (pvz., Amsterdame) bilietą įsigijus, gauti nemokami viešojo transporto bilietai į centrą ir atgal. Tai ne tik sutaupo pinigų, bet ir išvengia streso dėl įsikišimo į siauras gatves, kurios dažnai yra „žaliai zonoje“ arba skirtos tik vietiniams gyventojams. Niekada neikilkite mikroautobuso į gatvę, kurioje yra ženklas „Verboden voor motorvoertuigen“ arba „Uitgezonderd bestemmingsverkeer“ – tai garantuota bauda.

7. Ar yra kokių nors ypatingų reikalavimų maršruto planavimui (aukštis, svoris)?

Olandija yra žema šalis, tačiau jos miestai yra seni, o kai kurios sritys (pvz., centrinės Amsterdamo dalys, kanalų zonos) turi labai žemus tiltus. Planuodami maršrutą, niekada nepasikliaukite tik standartiniu navigaciniu įrenginiu, skirtu lengviems automobiliams. Jūsų mikroautobuso aukštis gali būti lemtingas.

Naudokite specializuotas programas, skirtas sunkesniam transportui arba nustatykite navigacijoje parametrus „avoid narrow roads“ (vengti siaurų kelių) ir įveskite tikslų aukštį bei svorį. Vienas dažniausių incidentų, kuriuos turiu omenyje – ypač aukšto mikroautobuso (pvz., VW Crafter arba Mercedes Sprinter su pakelta stogu) vairuotojai įvažiuoja po žemu tiltu, nes nepastebėjo įspėjimo. Tokių žalų remontas kainuoja tūkstančius eurų, o draudimas tai dažnai nedengia, nes laikoma vairuotojo neatsargumu. Taip pat atkreipkite dėmesį į kelio dangos apkrovos ribojimus, ypač važiuojant per mažus kaimeliukus arba pietvakarių salas.

8. Kokia yra alkoholio koncentracijos norma vairuotojams ir kaip tai tikrinama?

Olandija yra griežta šaltyje ne tik dėl greičio, bet ir dėl girtumo vairavimo. Leidžiama maksimali alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,5 promilės. Tačiau tai tinka tik tiems vairuotojams, kurie turi vairuotojo pažymėjimą mažiau nei 5 metus. Jeigu vairuotojo stažas mažesnis, norma – 0,2 promilės.

Čia reikia atkreipti dėmesį į vieną svarbų niuansą: jeigu mikroautobusu keliauja organizuota grupė (pvz., darbuotojų komanda) ir vairuotojas yra samdomas profesonas, jam gali būti taikomos dar griežtesnės taisyklės arba „nulinės“ tolerancijos politikos reikalavimai pagal įmonės vidaus taisykles. Policija Olandijoje dažnai tikrina ne tik važiuojančius, bet ir sustojusiuose vairuotojus, ypač poilsio aikštelėse. Naudokite „Alcolock“ (alkoholio užraktą) sistemas, jeigu tokios įrengtos – tai apsaugos ne tik nuo baudų, bet ir nuo nelaimingų atsitikimų.

9. Kaip taupyti degalus, kurios kainos Olandijoje aukštos?

Degalų kainos Olandijoje vienos aukščiausių Europoje, didelę dalį sudaro mokesčiai. Tačiau yra būdų, kaip sutaupyti. Pirmiausia, nepilkite degalų tiesiogaliai automagistralėse (tanklaiviuose prie kelio „Brandstoff“) – ten kainos gali būti 0,20–0,30 EUR už litrą aukštesnės nei miestuose arba mažesnėse kaimo degalinėse.

Antroji taisyklė – naudokite degalinių palyginimo programas, pvz., „Tinq“, „Shell“ arba „Esso“ mobiliąsias programas, kurios rodo degalų kainas realiu laiku. Trečia, jeigu važiuojate pro Vokietiją arba Belgiją, palyginkite kainas ten – kartais verta užsukti už 10 km už sienos. Taip pat verta pasidomėti „fuel cards“ (degalų kortelėmis), kurios suteikia nuolaidas tinklo degalinėse. Ilgos kelionės metu šių 10-15 eurų sutaupymų per 100 km susidaro nemažai suma.

10. Kas daryti, jeigu įvykia eismo įvykis arba sugenda mikroautobusas?

Niekas nenori to galvoti, tačiau būti pasiruošusiam privalu. Pirmiausia, jeigu įvykia eismo įvykis su žala, būtina užpildyti „European Accident Statement“ (Europos eismo įvykio pažymą). Formą turi turėti kiekvienas vairuotojas. Būkite tikri, kad visi duomenys užpildyti teisingai ir nufotografuokite įvykio vietą.

Jeigu mikroautobusas sugenda arba įvykia avarija, Olandijoje veikia galinga pagalbos tarnyba (Wegenwacht). Jeigu turite tarptautinę draudimo polisą, telefonu nurodytu ant „Žalos kortelės“ (Green Card) galite paskambinti pagalbai. Svarbu: niekada nebandykite taisyti sunkesnės gedimo pačiu, jeigu esate užimtame keliane – Olandijoje tai saugumo taisyklių pažeidimas. Laukite pagalbos už saugos juostos, sujungę „avarinius švyturius“. Jeigu reikia skubaus remonto, patirtis rodo, kad geriau kreiptis į didelius servisus (pvz., „Van der Spek“ ar panašius), kurie dirba su sunkesniu transportu, o ne į mažas garažus.

Išvada

Kelionė mikroautobusu į Olandiją gali būti puiki patirtis, jei tik Jūs priimsite tai ne kaip paprastą važiavimą, o kaip atsaktingą logistinę operaciją. Per savo dvidešimt metų darbo šioje srityje mačiau daugybę situacijų, kelių buvo išvengta paprastai todėl, kad vairuotojas buvo pasiruošęs. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įsisavinti – tai dokumentų tvarka, aplinkosaugos zonų (Milieuzones) išankstinė analizė, atidus dėmesys dviratininkams ir kanalų tiltams bei saugus elgesys kelyje.

Nesitikėkite, kad Olandija bus tokia pati kaip Lietuva ar Vokietija – čia taisyklės griežtesnės, o eismo dalyvių kultūra kitokia. Tačiau visa tai sukuria efektyvumą ir saugumą. Pasiruoškite maršrutą iš anksto, patikrinkite savo mikroautobuso matmenis, pasirūpinkite geru draudimu ir nepamirškite, kad kelyje svarbiausia yra ne greitis, o ramybė ir saugumas.

Tikiuosi, šie patarimai padės Jums suplanuoti be rūpesčių kelionę. Olandija pasitiks Jus savo vėjuoliais, tulpių laukais ir puikiais keliais – jei tik Jūs būsite pasiruošę jiems. Gero kelio!