Patarimai ir rekomendacijos planuojant kelionę į Olandiją: Eksperto vadovas

Įvadas

Sukelia žodį „Olandija“ (arba Nyderlandai), ir daugelio akių priekyje iškart iškyla vaizdai: vėjuojantys vėjaračiai, be galo besidriekiantys laukai gėlių, dviračiai bei kanalai, vingiuojantys pro istorinius miesto centrus. Tačiau tiems, kuris šioje šalyje dirba arba ją reguliariai lanko ne tik kaip turistai, Olandija atrodo visai kitaip. Tai viena intensyviausiai užstatytų ir logistiškai sudėtingiausių Europos šalių, kur kelyje susiduria Vakarų Europos efektyvumas ir unikali vietinė kultūra.

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, tūkstančiai važiavimų per Olandijos autostradas ir miesto gatves mane išmokė vieno: čia neįmanoma tiesiog „užsukti“ be tikslaus plano. Nors šalis maža, jos kelių tinklas yra vienas tankiausių pasaulyje, o eismą reguliuojančios taisyklės turi savo niuansų, kuriuos privalu žinoti, kad kelionė nevirtų stresine patirtimi ar brangiu išmokymu.

Šis straipsnis sukurtas ne kaip sausas teisinis vadovas, o kaip praktinis kompanas, padedantis išvengti pagrindinių spąstų. Čia sužinosite, kaip elgtis intensyviame „Randstad“ regione, kodėl dviratininkai čia yra antra pagal svarbą kelių dalyvės (po pėsčiųjų, o ne automobilių) ir kaip sutaupyti pinigų, nesiekiant nukentėti komforto. Nesvarbu, ar važiuojate poilsiui, ar verslo reikalais – šios rekomendacijos padės Jums jaustis Olandijos keliuose kaip namuose.

Galų gale, sėkminga kelionė prasideda ne tada, kai užvedate variklį, o tada, kai suprantate, ką iš tikrųjų laukiate priekyje. Pasiruoškite, nes Olandija – tai ne tiesi kelias, o kelių, kanalų ir taisyklių labirintas, kurį galima įveikti be jokių rūpesčių, jei tik žinote tinkamą kodą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar tikrai reikėtų vengti važiavimo per miestus aukščiausiuoju greičiu? Ar Olandijoje vyrauja griežtas greičių kontrolė?

Absoliučiai taip. Olandija yra viena iš lyderių Europoje pagal greičio kontrolės kamerų skaičių. Jei manote, kad Lietuvoje radaras stovi kas antras kilometras, čia situacija dar griežtesnė. Svarbiausia yra tai, kad nuo 2020-2021 metų šalyje įvestas dieninis (nuo 6:00 ryto iki 19:00 vakaro) greičio limito 100 km/h apribojimas autostradose. Naktį, esant geroms oro sąlygoms, greitis gali būti didinamas iki 130 km/h, tačiau tai nurodoma specialiais šviesos signalais virš kelio (matuokliais ant stulpų).

Ignoruoti šiuos ženklus yra itin pavojingu – ne tik dėl baudų, kurios čia yra „susipinusios“ su pragyvenimo lygiu, bet ir dėl taikomų baudų punktų (jei turite Olandijos vairuotojo pažymėjimą). Be to, miestuose, ypač prie mokyklų ir gyvenamųjų kvartalų, greitis dažnai nuleidžiamas iki 30 km/h. Mano patarimas: nelaikykite spidometro rodmenų ties riba, o važiuokite 2–3 km/h valandu lėčiau. Olandų policijos pareigūnai nėra linkę į kompromisus, o automatinės sistemos neišvengia baudos už net 1 km/h viršijimą. Taip pat atkreipkite dėmesį į „flitsers“ – mobiliuosius radarus, kuriuos kiti vairuotojai pažymi mirksint šviesomis, kas oficialiai draudžiama, bet vis tiek praktikuojama.

2. Kodėl dviračiai Olandijoje yra tokia didelė problema vairuotojams, ir kaip su jais elgtis?

Tai turbūt svarbiausias dalykas, kurį turi suvokti kiekvienas užsienietis. Olandijoje dviratis nėra pramoga ar sportas – tai pagrindinis transporto priemonė. Aš pats esu matau, kaip ministras ar banko direktorius važiuoja į darbą dviračiu lietuje. Dviračių takų tinklas čia yra išvystytas geriau nei automobilių kelių kai kuriose kitose šalyse, ir jie turi savo, dažnai prioritetinius, eismo taisyklių.

Didžiausia klaida, kurią daro lietuviai ir kiti svečiai, yra tai, kad jie nepastebi dviračių takų ar juos laiko paprastais šaligatviais. Jei sužingsite ant dviračių tako pėsčiomis arba sukelsite automobilį per jį, susidursite su dideliu nepasitenkinimu. Važiuodami mieste, ypač pasisukant dešinės, visada tikrinkite dešinėjė pusėj – „Aštrusis dešinės kampas“ (angliškai „Right Hook“) yra dažna avarijų priežastis. Dviratininkai čia važiuoja labai greitai, o jų skaičius intensyviuose kryžkelėse gali siekti šimtus.

Patarimas: jei planuojate pasukti, įjunkite žibintus gerokai anksčiau ir tikrai patikrinkite akies kampu. Dviračių takuose dažnai taip pat yra savo šviesoforai, kurie gali būti raudoni, kai automobiliams dega žalia. Nesilaikant šios taisyklės, rizikuojate sukelti avariją, kurios atsakomybė bus 100 % Jūsų.

3. Kaip išvengti spūstų („files“), ypač „Randstad“ regione (Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas)?

Olandijos „Randstad“ regionas – tai vienas tankiausiai gyvenamų urbanistinių junglių pasaulyje. Čia keturi didžiausi miestai sujungti praktiškai vienu nuolatiniu „betono lanku“. Spūstys čia (vadinamos „files“) yra ne ligos atvejis, o kasdienybė. Rytinės ir vakarinės piko valandos gali priversti stovėti valandą keliasdešimt kilometrų atstume.

Kaip veteranas, rekomenduoju kelis strateginius žingsnius. Pirmasis – laikas. Jei įmanoma, nevažiuokite tarp 7:30 ir 9:00 ryto bei tarp 16:00 ir 18:00 valandos. Antrasis – navigacija. Naudokite profesionalias navigacijos sistemas, kurios realiu laiku atnaujina duomenis (pvz., „Google Maps“, „Waze“ ar „TomTom“). Olandai turi puikių sistemų, pranešančių apie spūstis, ir netgi turi specialius eismo informacijos kanalus radijuje.

Trečiasis ir svarbiausias patarimas: nenaudokite „Apple Maps“ (arba panašių pagrindinių sistemų) be kritinio mąstymo, jei vairuojate didesnį transporto priemonę arba norite išvengti miesto centro. Kartos šios sistemos gali nukreipti per siaurus gyvenamųjų kvartalų kelius, kuriais pravažiuoti automobiliu yra siaubingai sunku (vadinamos „knip“ – „kirpimo“ maršrutai, kurie trumpina kelią, bet sukelia stresą). Geriau rinktis ilgesnį, bet sklandesnį maršrutą apie miestą.

4. Ar Olandijoje yra mokesčiai už važiavimą keliais (mokami užkardos), ir kaip juos apmokėti?

Tai vienas maloniausių dalykų Olandijoje – nėra bendrojo kelių mokesčio (toliesnio „vinjetės“ tipo), kaip, pvz., Vokietijoje (nors ir ten jau panaikinta lengviesiems) ar Austrijoje. Lengvieji automobiliai gali važiuoti didžiąja dalimi autostradų nemokamai. Tačiau yra svarbi išimtis.

Vakarų Olandijoje, norint patekti iš Zelandijos provincijos (Zeeland) į Pietų Olandiją (pietinė Roterdamo dalis), reikia važiuoti per Vakarų Šeldės tunelį (Westerscheldetunnel). Šis tunelis yra mokamas, o jo kaina nėra maža (priklausomai nuo transporto priemonės aukščio ir ilgio, gali siekti 5–10 eurų ar daugiau vienam krypčiui). Mokėti galima tik elektroniniu būdu – kortele arba „tag“ sistema. Kasos tunelio nėra.

Taip pat būkite atidūs ties Velseno tunelių kompleksu netoli Amsterdamo. Ten taip pat taikomi mokesčiai, nors daugeliui turistų jie neaktualūs. Jei planuojate važiuoti į Zelandiją (kur yra smėlio kopų ir jūros), tikrinkite savo navigacijos nustatymus – jei norite sutaupyti, galite rinkti nemokamą kelią per Belgiją (tačiau ten yra mokesčiai už kelius), tačiau Vakarų Šeldės tunelis dažniausiai būna greičiausias ir patogiausias variantas.

5. Kas yra „Milieuzones“ (Aplinkos zonos) ir kodėl jų reikia bijoti senesnių automobilių savininkams?

Olandija yra viena „žaliausių“ šalių Europoje, ir tai matoma jų transporto politikoje. Daugelyje didmiesčių (Amsterdamas, Roterdamas, Utrechtas, Haga, ar netgi mažesniuose miestuose kaip Leidenas ar Eindhovenas) yra įvestos aplinkos zonos („Milieuzones“). Į šias zonas draudžiama važiuoti senesniais, labiau teršiančiais automobiliais (paprastai benzininiais, senesniais nei 2005 m., ir dyzeliniais, senesniais nei 2006 m., nors taisyklės keičiasi ir griežtėja).

Jūsų automobilio numerio ženklo („kreditinės kortelės“ tipo) nuotrauka yra fiksuojama kamerų, įrengtų zonos ribose. Jei automobilis neatitinka standartų, bauda atsiunčiama paštu į užsienį. Baudos dydis gali siekti 100 eurų ir daugiau. Kasdien patiriu situacijų, kai vairuotojai net neįtaria, kad įvažiavo į draudžiamą zoną, nes ženklai nėra tokiai akiviaizdūs, jei nesitikite jų.

Kaip tai patikrinti? Interneto svetainėse (pvz., „milieuzones.nl“) galite suvesti savo automobilio numerį ir patikrinti, ar jums leidžiama važiuoti į konkrečų miestą centrą. Mano patarimas: jei vairuojate seną „garažo“ automobilį, geriau palikite jį specialioje automobilių stovėjimo aikštelėje miesto pakraštyje (P+R) ir toliau keliaukite viešuoju transportu arba dviračiu. Sutaupysite nervų ir pinigų.

6. Kaip veikia parkavimas miestuose, ir kodėl jis toks brangus?

Parkavimas Olandijos miestuose yra tikras menas ir piniginės skylė. Ypač centruose. Vietos čia yra labai ribotos, o vietos savivaldybės naudoja parkavimo mokesčius kaip priemonę reguliuoti eismą. Mokesčiai gali siekti 5–7 eurus per valandą, o centre vietų tiesiog nėra.

Geriausias ir pigiausias būdas – naudotis „P+R“ (Park and Ride) aikštelėmis. Jos įrengtos miesto pakraščiuose, šalia metro ar stotelių. Jei užsukate automobilį ir mokate už dieną (paprastai tai kainuoja mažiau nei 10 eurų), dažnai gaunate nemokamus bilietus viešajam transportui visai grupei žmonių iki miesto centro ir atgal. Tai yra itin efektyvu – išvengiate spūstų, brangaus parkavimo ir streso ieškant vietos.

Jei visgi parkuojatės mieste, atkreipkite dėmesį, kad mokėti reikia dažniausiai specialiuose terminaluose ant gatvės (ne tiesiog padėti monetas po šlagbaumu) arba per mobiliąsias aplikacijas (pvz., „ParkMobile“, „Yellowbrick“). Pastebėkite savo automobilio numerio paskutinius 4 skaitmenis – juos reikia suvesti terminale, kad sistema žinotų, kurio automobilio mokestis sumokėtas. Nepamirškite „mėlynojo kampo“ (blauzdos zonos), kur galima stovėti neilgai su įjungta „avarine“ šviesa, tačiau čia taisyklės taip pat griežtos.

7. Kokios yra specifinės eismo taisyklių ypatybės, kurios skiriasi nuo kitų šalių?

Be jau minėtų dviračių, yra keletas niuansų, kur gali nustebinti. Pirmasis – prioritas nuo dešinės. Nors pagrindinėse arterijose dažniausiai yra ženklai „prioriteto kelias“ ar šviesoforai, gyvenamuosiuose kvartaluose ir mažesnėse gatvėse galiotė bendroji tvarka: jei nėra ženklų, reikia duoti prioritetą transporto priemonei, kuri važiuoja iš dešinės pusės. Tai gali būti painu sankryžose, kur kelias atrodo pagrindinis, tačiau techniškai jis nėra pažymėtas.

Antrasis dalykas – žibintai. Dieną įjungti žibintus yra privaloma (kaip ir visoje Europoje), tačiau Olandai ypatingai gerbiasi šią taisyklę ir dažnai juos įjungia net esant gera orui.

Trečia – trams (tramvajai). Miestuose, ypač Amsterdame ar Roterdame, trams turi ypatingą prioritetą. Jei tramvajus važiuoja greta ir nori pasukti ar išvažiuoti iš stotelės, automobiliai turi sustoti ir leisti jam pravažiuoti, net jei šviesoforas dega žalia automobiliams. Ignoruoti tai – garantuota avarija ir bauda.

Ketvirtas dalykas – sustojimas „prieš pervažą“. Olandų taisyklės draudžia sustoti tiesiog prieš pervažą (net jei eismas nejudės), jei už jo yra laisvos vietos. Tai daroma taip, kad nebūtų blokuojamas susikertantis eismas (angliškai „box junction“). Jei įvažiuosite į kryžkelę, kur užsitęsė spūstis, ir užblokuosite kitos krypties eismą, gausite baudą ir fotografiją iš oro.

8. Ką daryti, jei įvyko eismo įvykis (avarija) arba automobilis sugedo?

Olandijoje esančios tarnybos veikia nepriekaištingai, tačiau reikia žinoti procedūrą. Pirma, jei įvyko avarija ir nėra sužeistųjų, nedelsdami nuvažiuokite į šalį. Blokuoti eismo srauto Olandijoje yra didelis nusikaltimas ir kelia pavojų, nes greičiai čia dideli. Ant kelio gali atvažiuoti speciali tarnyba („ANWB“ ar pan.), kuri greitai išves automobilį.

Visada reikia užpildyti „European Accident Statement“ formą (Europrotokolą). Olandai tai daro labaikančiai. Būtina nufotografuoti abiejų automobilių padėtį, pažeidimus ir aplinką. Net jei kaltė akivaizdi, nepradėkite ginčytis vietoje – Olandai linkę šaukti policiją net nedideliais nesklandumais, o tai gali užtrukti valandas.

Jei automobilis sugilo techninių priežasčių, geriausia pasinaudoti „ANWB“ pagalba (tai yra Olandijos automobilių klubas, lyg Lietuvos „Lietuvos automobilių klubas“, bet kuris turi itin galingą pagalbos tinklą). Jei turite tarptautinę draudimo polisą („Green Card“), dauguma draudimo kompanijų apima ir techninę pagalbą. Svarbiausia – nenusileiskite nuo kelio ir užsidėkite privalomą avarinę liemenę (trikampį). Olandų policija yra labai atsakinga dėl saugumo ir gali bausti už netinkamą apsaugą.

9. Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių, susijusių su vairuotojo būkle ar dokumentais?

Kaip ir visoje Europos Sąjungoje, alkoholio kiekis kraujje turi būti ne didesnis kaip 0,5 promilės. Tačiau, jei vairuojate mažiau nei 5 metus (arba esate naujas vairuotojas), limitas yra 0,2 promilės. Olandijos policija dažnai rengia alkotesterių reidus, ypač naktį ir savaitgaliais prie klubų. Baudos yra didelės, o automobilis gali būti konfiskuojamas, jei promilės viršija 1,3.

Dokumentai: visada turi turėti su savimi vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą (dalį I ir II) ir galiojantį civilinės atsakomybės draudimo „Green Card“.