Optimalus maršrutas kelionėms į Olandiją: patogumas, greitis ir patirties paslaptys

Olandija (Nyderlandai) vienu metu yra ir logistikos centras, ir viena maloniausių šalių vairuotojams. Lygus keliai, išvystyta infrastruktūra ir aiškus orientyras sudaro sąlygas, kad kelionėtųsi malonu, tačiau tik patyręs vairuotojas žino, kad sėkmė priklauso ne tik nuo kelio būklės galinėje punkte, bet ir nuo to, kaip buvo suplanuota kelionė. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip blogai parinktas maršrutas gali pavirtti košmare, o kelių paprastų sprendimų derinimas gali sutaupyti ne tik valandų, bet ir nervų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, kaip sudaryti optimalų maršrutą į Olandiją, atsižvelgiant į patogumą, saugumą ir efektyvumą. Nesvarbu, ar važiuojate lengvuoju automobiliu, ar vykdote komercinę transporto priemonę – principiai likę tie patys: planavimas yra pusė sėkmės.

Įvadas

Kai kalbame apie kelionę į Olandiją, pirmas dalykas, kurį reikia suprasti, yra tai, kad šalis yra geografiškai patogioje vietoje, tačiau ją pasiekti reikia kirsti vieną ar kelias kitas valstybes. Lietuvoje esant geografiniam padėčiai, mums visada tenka rinktis – ar eiti per Lenkiją ir Vokietiją, ar pasinaudoti jūros keliu. Abu variantai turi savo privalumų, tačiau kalbant apie „patogumą“, reikia apibrėžti, kas jums svarbiau: ar tai tiesioginis važiavimas be sustojimų, ar galimybė pailsėti ir išvengti didžiųjų Vokietijos miestų spūsčių.

Mano patirtis rodo, kad „optimalus maršrutas“ nėra vienintelis ir neabejotinas geografinis linijinis brėžinys žemėlapyje. Optimalumas – tai derinys tarp laiko, kuro sąnaudų ir fizinio vairuotojo komforto. Dažnai klientai klausia: „Kuriuo keliu greičiausia?“, o aš atsakau: „Kuriuo keliu jums bus lengviausia atvygti atgal ir jausti gerai“. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra legendinės, tačiau darbinėse dienose, ypač prie Ruhr srities arba ties Hanoveriu, jos gali virti stovėjimo aikštelėmis. Tuo tarpu kelionė keltu, nors ir trunka ilgiau, leidžia visiškai pailsėti ir pradėti vairavimą Olandijoje visiškai atsinaujinusiam.

Straipsnyje mes ne tik aptarsime techninius maršrutus, bet ir pasiūlysime patarimus, kaip išvengti standartinių klaidų, kurias daro tie, kurie važiuoja į Olandiją pirmą kartą. Nuo dokumentų tvarkymo iki specifinių Olandijos kelių ypatumų – visa tai sudaro tą patogumo jausmą, kurio ieškome kelyje. Svarbu prisiminti, kad Olandija – šalis, kurioje dviratininkai turi ypatingą statusą, o kelių sistema labai skiriasi nuo mūsų įprastos. Todėl pasiruošimas turi prasidėti dar neišvažiavus iš garažo.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėjęs iš savo klientų ir partnerių. Atsakymai į juos padės jums sudaryti aiškų veiksmo planą.

1. Kuriuo maršrutu greičiausiai nuvykti iš Lietuvos į Olandiją vairuojant automobiliu?

Greičiausias, bet kartu ir intensyviausias maršrutus yra tas, kuris veda per Lenkiją (S61/A2) ir Vokietiją. Šis kelias vadinamas „Via Baltica“ tęsiniu. Važiuojant šiuo maršrutu, kirsite sieną su Lenkija, toliau važiuosite Varšuvos kryptimi, o paskui pasuksite į vakarus link Ščecino ir Berlyno. Berlyną aplenkti padeda nauji apvažiavimai, tačiau vistiek teks važiuoti tankiai apgyvendintomis Vokietijos vietomis. Šis maršrutas trumpiausias kilometražu (apie 1300–1400 km priklausomai nuo tikslo Olandijoje), tačiau dėl didelio eismo intensyvumo Vokietijoje, realus laikas gali stipriai svyruoti. Jei jums svarbiausia yra greitis ir jūs vairuojate naktį arba savaitgalį, tai – geriausias pasirinkimas.

2. Ar verta rinktis keltą iš Klaipėdos? Kiek tai taupo laiką ir nervus?

Keltas yra puiki alternatyva tiems, kurie vertina patogumą ir ramybę. Populiariausia linija yra Klaipėda – Kielas (Vokietija) arba Klaipėda – Sassnitz. Kelionė keltu trunka apie 20–22 valandas, tačiau tai nėra prarastas laikas – tai galimybė visiškai pailsėti, pavalgyti ir net miegoti kajutėje. Atplaukus į Kielą, iki Olandijos sienos likvažiuoti vos kelias šimtus kilometrų, o ir Vokietijos autostrados šiaurėje (pvz., ties Šlezvigu-Holšteinu) yra mažiau užstrigusios negu pietinėje dalyje. Be to, išvengiate Varšuvos ir Poznanės triukšmo. Mano nuomone, keltas yra optimalus pasirinkimas šeimoms arba tiems, kurie bijo vairuoti ilgą laiką iš eilės. Tai brangiau, bet žymiai patogiau.

3. Kokios yra pagrindinės problemos važiuojant per Vokietiją (Ruhr sritis)?

Ruhr sritis (Vokietijos vakarai, esanti prie pat Olandijos sienos) yra viena tankiausiai apgyvendintų ir pramoninių zonų Europoje. Čia susikerta tūkstančiai automobilių ir sunkvežimių. Didžiausia problema – netikėtos spūstys (Stau), kurios gali susidaryti net dėl nedidelio avarijos įvykio. Važiuojant šia kryptimi, būtina turėti pakankamai degalų, nes stovint spūstyje variklis dirba tuščią eiga, o degalinių greta autostrados gali nebūti. Mano patarimas: jei įmanoma, bandykite šią zoną kirsti naktį (nuo 22:00 iki 5:00 valandos) arba rinktis šiaurines/apšietines apvažiavimo trasas, nors ir jos gali būti šiek tiek ilgesnės.

4. Ar reikia mokėti už važiavimą Olandijos keliais (vinjetės, mokesčiai)?

Vienas didžiausių Olandijos privalumų vairuotojams – tai, kad lengvieji automobiliai čia gali važiuoti nemokamai. Olandijoje nėra autostradų mokesčių (tol, kol kalbame apie standartinius automobilius) ir nėra vinietų. Skirtingai nei Vokietijoje, kur kainos kyla dėl aplinkosaugos zonų, ar Prancūzijoje, kur reikia mokėti už kiekvieną tiltą, Olandijoje keliai yra nemokami. Tai leidžia sutaupyti nemažai pinigų, ypač jei važiuojate dažnai. Vienintelė išimtis yra kai kurie tuneliai ar specialūs tiltai (pvz., Westerscheldetunnel), tačiau jie dažniausiai apeinami nemokamais maršrutais, jei nenorite mokėti kelių eurų.

5. Kaip elgtis su Olandijos dviratininkais? Ar tai tik mitas, kad jų yra daug?

Tai nėra mitas, o gryna realybė, kurią reikia numatyti maršrute planuojant. Olandijoje dviratininkai yra antroji eismo dalyvių kategorija (po automobilių). Jie turi savo, dažniausiai atskiras, juostas, tačiau miestuose ir gyvenvietėse jie važiuoja gatvėmis. Svarbiausia taisyklė: pasukant dešinėn, būtinai reikia pasižiūrėti į dešinę galinį vaizdą ir veidrodį. Dviratininkai čia turi prioritetą, ir jei juos „užkirsit kelia“ ar sukelsite avariją, baudos yra milžiniškos, o civilinė atsakomybė – neribota. Patogumo sumetimais, rekomenduoju planuoti maršrutą taip, kad kiek galima mažiau judėtumėte per miesto centrus, o naudotumėte aplinkkelius.

6. Kur geriausia užsipildyti degalus – kelyje, ar jau atvykus į Olandiją?

Degalų kainos Europoje svyruoja, tačiau pastaraisiais metais Olandija ir Vokietija turi panašias kainas, dažnai aukštesnes nei Lietuvoje. Mano patarimas: jei važiuojate per Vokietiją, degalus užpildykite didžiuosiuose degalinių tinkluose (pvz., ARAL, Shell) pačioje Vokietijos šiaurėje, prieš pat sieną, arba Lenkijoje (prieš įvažiuojant į Vokietiją), kur kainos dažniausiai žemesnės. Olandijoje degalinės yra patogios ir modernios, tačiau kainos gali būti 10–15 proc. aukštesnės. Taip pat verta prisiminti, kad Olandijoje degalinių yra daug, tad nereikia važiuoti su tuščia baku išsigandęs, kad neberas kur užpilti – jų tankumas vienas didžiausių pasaulyje.

7. Kokius dokumentus ir įrangą būtina turėti automobilyje vykstant į Olandiją?

Nors Olandija yra Schengeno zonoje ir sienų kontrolės paprastai nėra, techninės būklės kontrolė gali būti griežta. Būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą (galiojantį) ir draudimo „Žaliąją kortelę“ (Green Card). Nors paprastai Lietuvoje išduodami draudimo polisai galioja visoje Europoje, verta patikrinti, ar Olandija yra įrašyta. Taip pat būtina turėti šviesos atšvaitų komplektą, pirštines, apsauginę liemenę (jei automobilis turi būti sustojtas greitkelyje) ir medicininę kosmetinę pagalvę. Nors Olandijos policija dažniau reiškiasi greičio matavimo kameromis nei techninės apžiūros postais, neturėjimas šios įrangos gali baigtis nemaža bauda.

8. Ar sunku rasti nemokamas parkavimo vietas Olandijos miestuose?

Tai viena sudėtingiausių dalių. Olandijos miestuose, ypač Amsterdamo, Roterdamo ar Hagos centre, vietos parkavimui yra labai brangios ir ribotos. Nemokamų vietų centre beveik nėra. Jei jūsų kelionės tikslas – apsilankyti mieste, geriausia naudotis P+R (Park and Ride) aikštelėmis. Jos įrengtos miesto pakraščiuose, parkavimas ten dažnai nemokamas arba labai pigus, o toliau į centrą galite nuvykti viešuoju transportu (tramvajumi ar metropolitenu). Tai taupo ne tik pinigus, bet ir nervus, nes ieškoti vietos siaurose Amsterdamo gatvėse, kur dar galima „užkliūti“ į kanalą, yra tikras iššūkis net patyrusiems vairuotojams.

9. Kokios yra Olandijos autostradų greičio apribojimos?

Olandija yra viena pirmųjų šalių, kuri įvedė griežtus greičio apribojimus dieną. Dienos metu (nuo 6:00 ryto iki 19:00 vakaro) autostradose greitis ribojamas iki 100 km/h. Naktį ribojimas dažniausiai yra 130 km/h. Visur stovi daugybė radarų, o baudos viršijant greitį yra labai aukštos. Be to, Olandijoje labai akcentuojamas saugus atstumas. Jei vairuosite per arti priekyje važiuojančio automobilio, jums gali įrengti specialius matuoklius, kurie fiksuoja per mažą atstumą, ir bauda už tai gali būti didesnė nei už nedidelį greičio viršijimą. Patogumo sumetimais, rekomenduoju naudotis „Cruise Control“ funkcija, kad netyčia neperžengtumėte ribos.

10. Ką daryti, jei įvyko avarija ar pasirodė techninė problema kelyje?

Pirmiausia – nepanikuoti. Olandijoje veikia labai efektyvi pagalbos tarnyba (ANWB). Jei turite draudimą, kuris apima pagalbą kelyje, skambinkite jiems. Jei ne, skubiai pažymėkite vietą (trikampiu ir lietpine) ir užuot užkliudęs kitą automobilį, nusileiskite už saugos juostos. Svarbiausia: niekada neilikite automobilyje tarp judančios eismo juostos ir barjero! Olandijoje tai yra viena dažniausių mirties priežasčių avarijų metu. Jei įvykį stebi policija, laukite jų instrukcijų. Visais atvejais, jei įvyko įvykis su kitu dalyviu, būtina užpildyti „European Accident Statement“ formą, kurią dažniausiai turi draudimo policijoje.

Išvada

Apibendrinant, optimalus maršrutas į Olandiją nėra tik geografinis taškas žemėlapyje. Tai kompleksinė strategija, apimanti pasirinkimą tarp sausumos ir jūros kelio, suplanuotas sustojimas degalams, pasiruošimą specifinėms šalies taisyklėms (pvz., dviratininkams ir greičio ribojimams) bei techninį automobilio paruošimą.

Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti: geriausias maršrutas yra tas, kuris leidžia jums atvykti į tikslą ne tik greitai, bet ir saugiai, be nereikalingo streso. Olandija pasitinka vairuotojus atvirai, tačiau ji reikalauja disciplinos. Pasiruoškite iš anksto, pasirinkite tai, kas jums patogiau – greitą, bet užstrigusį kelią per Vokietiją, ar ramesnę keltų kelionę – ir kelionė taps malonu nuotykiu, o ne būru.

Sėkmės keliuose, ir tegul jūsų ratukai visada suktųsi sklandžiai ant Olandijos asfalto!