Olandijos keleivių pervežimo laikas ir kainų palyginimas: Viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių judėjimo laisvė ir poreikiai. Maršrutai, kadaise atrodę kaip didybės pasaulis, dabar yra kasdienybė, o Olandija (Nyderlandai) vienu ar kitu būdu tapo vienu artimiausių ir logiškiausių partnerių Lietuvai ne tik verslo, bet ir asmeniniame gyvenime. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai žmonių – tai ir sezoniniai darbuotojai, ir ilgamečiai emigrantai, ir turistai, bei prekybininkai.

Tačiau, nors pasiūlas rinko yra gausu, dažnai pasitaiko situacijų, kai klientas, pasiruošęs kelionei, susiduria su informacijos trūkumu ar klaidingais lūkesčiais. Dažnai girdimas klausimas: „Kodėl vienas būdas kainuoja du kartus brangiau už kitą, jei važiuojame į tą pačią vietą?“ arba „Ar įmanoma nukeliauti per 12 valandų, kaip pažada kai kurios reklamos?“. Atsakymas slypi ne pačiame atstume, o logistikos niuansuose, kuriuos supranta tik kas kasdien lenkia šį kelią.

Šiame straipsnyje remiantis ilgamete patirtimi, aiškiname ne tik sausus skaičius, bet ir tai, kas juos lemia. Mes išnagrinėsime tranzito laiką, palyginsime skirtingų pervežimo būdų kainas ir atskleisime tas detales, kurios padės Jums pasirinkti ne patį pigiausią, o tinkamiausią variantą. Suprasdami, kaip formuojama kaina ir kaip veikia tranzitas, galėsite planuoti savo kelionę be nereikalingo streso ir netikėtumų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją automobiliu ar mikriautobusu?

Kelionės trukmė iš Lietuvos (pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno) į centrinę Olandijos dalį (Amsterdamą, Utrechtą, Roterdamą) vidutiniškai svyruoja nuo 18 iki 24 valandų. Daugelis klientų, matydami žemėlapyje atstumą, apskaičiuoja, kad važiuojant 90 km/h greičiu, tai turėtų užeiti per mažiau laiko, tačiau realybėje yra kitokia.

Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesioginis važiavimas be sustojimų. Pagal ES reikalavimus vairuotojas privalo daryti pertraukas: po 4,5 valandų vairavimo – 45 min. poilsio, o po 9 valandų – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Esant ilgam maršrutui, įprasta taisyklė yra ta, kad vairuotojas išvyksta vakare, pravažiuoja naktį (kai eismas minimalus), o ryte atlieka reikiamą poilsį. Taigi, jei Jūsų kelionė prasideda pirmadienio vakare, į paskirties vietą galite atvykti antradienio popietę arba vakare, atsižvelgiant į konkrččią maršruto logistiką.

Be to, prie šios trukmės pridedamas laikas keleivių pasiėmimui (išvežimui) iš namų arba sutartų vietų Lietuvoje bei išlaipinimui Olandijoje. Jei tai maršrutinis autobusas, pridedamas laikas sustojimams didžiuosiuose miestuose (pvz., Varšuvoje, Berlyne), kas gali prailginti kelionę dar 1–2 valandas.

2. Kokios pagrindinės veiksniai lemia pervežimo kainą?

Kainos formavimas nėra atsitiktinis ir remiasi keliais pagrindiniais ekonomikos dėsniais. Pirmiausia tai – degalų kaina. Kelionė į Olandiją ir atgal sudaro apie 3200–3500 km. Net nedidelis degalų kilos pokytis Europoje virsta didelėmis sumomis galutinėje sąskaitoje.

Antras svarbus veiksnys – kelių mokesčiai (vokiškai – Maut). Vokietijoje, kurioje praeina didžioji dalis maršruto, mokesčiai sunkvežimiams ir mikriautobusams yra vieni aukščiausių Europoje. Tiesioginis kelių naudojimo mokestis vienai kelionei gali svyruoti nuo 150 iki 200 eurų, priklausomai nuo transporto priemonės emisijų klasės ir ašies kiekio.

Trečias dalykas – vairuotojo darbas. Ilgos kelionės reiškia, kad vairuotojui turi būti sumokėtas už darbo valandas, dienpinigiai už pragyvenimą užsienyje, taip pat garantuojamas poilsis viešbutyje. Tai ne vien tik vairavimas, tai ir žmogaus laikas bei sveikata.

Galiausiai, įtakos turi transporto priemonės techninė priežiūra, draudimas bei sezoninė paklausa. Vasarą ir šventiniu laikotarpiu kainos gali šoktelėti dėl didelio paklausos srauto, kuomet transporto priemonių tiesiog neužtenka visiems norintiems vykti.

3. Kuo skiriasi maršrutinis autobusas nuo individualaus pervežimo (taksi / transfer)?

Tai bene esminiausias pasirinkimas, kurį turi padaryti keleivis. Maršrutinis autobusas – tai tai, ką mes vadiname viešuoju transportu tarptautiniame mastu. Jis turi griežtą tvarkaraštį, griežtas išvykimo ir atvykimo vietas (pavyzdžiui, autobusų stotis Vilniuje ir centrinė stotis Amsterdame). Jūs turite atvykti nurodytu laiku, o jei vėluojate – autobusas nebelaukia. Kaina čia žymiai žemesnė, tačiau netenkate laisvės: negalite sustoti valgyti ten, kur patinka, negalite išlipti pertraukai tiesiai kelio viduryje.

Individualus pervežimas (taksi arba privat transfer) – tai visiškas komfortas. Automobilis arba VIP klasės mikriautobusas atvyksta pas Jums į namus. Kelionės laikas derinamas su Jūsų poreikiais. Galima sustoti pietų metu, atlikti papildomą sustojimą degalinėje ar net pailsėti. Šiuo atveju kaina yra didesnė, tačiau Jūs mokate ne tik už pervežimą iš taško A į tašką B, bet ir už privatrumą, laiko taupymą bei asmeninę paslaugą. Dažnai, keliaujant kompanija (3-4 žmonės), individualaus pervežimo kaina vienam asmeniui gali būti panaši į brangesnio autobuso bilieto kainą, tačiau komforto lygis bus nesulyginamas.

4. Ar tikrai autobusas yra pigiausias pervežimo būdas?

Dažnai klišė yra tokia, kad autobusas visada yra pigiausias. Taip yra dauguma atvejų, tačiau ne visada. Jeigu keliaujate vienas, tikrai pigiau įsigyti bilietą į maršrutinį autobusą (pavyzdžiui, 80–120 EUR). Tačiau jeigu keliaujate šeima arba didesne grupe (4–7 asmenų), situacija keičiasi.

Suskaičiuojant individualaus pervežimo kainą, ji dažnai yra fiksuota už transporto priemonę, o ne už asmenį. Jei mikriautobuso pervežimas kainuoja, tarkime, 800 EUR, tai suskaičiavus 7 keleiviams, vieno asmens kaina būtų maždaug 115 EUR. Pridėkime prie to tai, kad nereikia važiuoti iki autobusų stoties, mokėti už bagažo patikrinimą arba brangų taksi nuo stoties iki namų Olandijoje. Taigi, grupėms individualus pervežimas gali būti ne tik patogesnis, bet ir ekonomiškai prasmingas sprendimas.

Be to, reikia atsižvelgti ir į bagažą. Maršrutiniuose autobusuose dažnai taikomi standartiniai apribojimai (pavyzdžiui, vienas lagaminas ir rankinis bagažas), o už didelius daiktus (dviračius, muzikos instrumentus) reikia papildomai mokėti. Individualiu pervežimu bagažo apimtis dažnai yra ribojama tik vietos transporto priemonėje dydžiu.

5. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kiek jie trunka?

Yra keletas pagrindinių kelių, kuriais važiuojama iš Lietuvos į Olandiją. Populiariausias yra maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją: Vilnius – Kaunas – Varšuva – Vroclavas (arba Poznanė) – Berlynas – Hannover – Amsterdamas. Šis maršrutas yra labiausiai išvystytas, daugiausia kelių su kieta danga ir daug degalinių.

Šio maršruto pranašumas – tai, kad jis eina per gana tankiai apgyvendintas teritorijas, todėl, jei kiltų techninė problema, pagalbą gauti lengviau. Trūkumas – intensyvus eismas Vokietijoje, ypač ties Ruhr sritimi, kur gali susidaryti didžiuliai spūstys. Tokiu atveju, net ir puikiai suplanavus laiką, kelionė gali užtrukti 2–3 valandas ilgiau.

Antrasis, retesnis maršrutas veda per Baltijos jūrą (kelionė keltu iš Klaipėdos į Kylį arba Zasnitzą). Šis variantas gali būti patogesnis tiems, kurie bijo važiuoti ilgiausia autobusų juosta Vokietijoje. Tačiau čia reikia įvertinti keltų tvarkaraščius, laukimą uoste ir bilieto kainą į keltą, kuris dažnai padidina bendrą kelionės kainą. Viso kelionės laikas su keltu gali būti panašus į važiavimą sausuma, tačiau jis yra mažiau priklausomas nuo kelių spūsčių.

6. Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

Transporto verslas yra glaudžiai susijęs su metų laikais. Pavasarį ir vasarą (nuo balandžio iki rugsėjo) stebimas didelis emigracijos ir turizmo bangos padidėjimas. Žmonės grįžta į darbus, vyksta atostogaujančios šeimos. Tokiu laikotarpiu paklausa viršija pasiūlą. Transporto kompanijos turi dirbti 100 proc. apkrovos, o kartais net ir reikalingi papildomi reisai.

Kai paklausa didelė, kainos natūraliai kyla. Tai paprastas pasiūlos ir paklausos dėsnis. Be to, vasarą degalų kainos dažnai būna aukštesnės, o tai taip pat atsispindi bilietų kainose.

Atvirkščiai, žiemą (nuo lapkričio iki vasario) paklausa šiek tiek sumažėja, išskyrus šventinius laikotarpius (Kalėdos, Naujieji Metai). Tuomet kompanijos, siekdamos pildyti reisus, gali siūlyti nuolaidas arba specialius pasiūlymus. Tačiau verta prisiminti, kad žiemos sąlygos (sniegas, ledas, ilgesnės tamsos) gali prailginti kelionės laiką, nepaisant to, kad bilietas buvo įsigytas pigiau.

7. Kaip veikia „Bagažo“ taisyklės ir ar reikia papildomai mokėti?

Dirbdamas srityje, dažniausiai girdžu nesusipratimų būtent dėl bagažo. Kiekviena transporto kompanija turi savo vidines taisykles, tačiau yra ir bendrų standartų. Standartiniame autobuse vienas keleivis dažniausiai gali pasiimti du didelius daiktus (iki 20–30 kg) vienam asmeniui ir vieną rankinį bagažą.

Jeigu keliaujate su daugiau daiktų (pavyzdžiui, grįžtate iš gyvenimo užsienyje ir vežate visus turtus), būtinai apie tai praneškite užsakymo metu. Mikriautobuso bagažinė nėra begalinė. Jei visi keleiviai atveš po du didelius lagaminus, vietos gali tiesiog nepakti. Tokiu atveju gali būti taikomas papildomas mokestis už vietą bagažinėje (pavyzdžiui, 20–30 EUR už papildomą kelionę).

Taip pat svarbu paminėti neįprastus daiktus: dviračius, kėdutes neįgaliesiems, muzikos instrumentus (smuikus, violončeles). Jie užima ypatingą vietą arba reikalauja specialios fiksacijos, todėl už juos beveik visada reikia mokėti papildomai, nepriklausomai nuo to, ar tai autobusas, ar individualus pervežimas.

8. Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi keliuojant į Olandiją?

Nors Lietuva ir Olandija yra Šengeno erdvės narės, o sienos kontrolė dažnai yra formalizuota, bet neegzistuojanti, dokumentų turi būti tvarkingai. Asmens tapatybės kortelė arba pasas yra privalomi. Važiuojant maršrutiniu autobusu, vairuotojas arba kompanijos atstovas gali patikrinti dokumentus prieš išvykstant.

Jei keliaujate su vaikais, būtinai reikia jų gimimo liudijimų arba pasų. Jei vaiką lydi tik vienas iš tėvų, rekomenduojama turėti notariškai patvirtintą antrą tėvo sutikimą vaiko išvykimui užsienyje. Nors Lietuvos pareigūnai to gali ir neprašyti, tačiau Vokietijos ar Olandijos policija, atliekant atsitiktinius patikrinimus kelyje, yra labai griežta šiuo klausimu ir gali neleisti toliau važiuoti be tokio dokumento.

Taip pat verta prisiminti apie draudimą. ES šalyse veikia „Europinio ligų draudimo kortelė“ (ELDK), kuri suteikia būtiną medicininę pagalbą, tačiau ji nedengia visų išlaidų. Patariu turėti ir kelionės draudimą, kuris padengtų bagažo praradimą arba kelionės atšaukimą dėl ligos.

9. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas ilgoje kelionėje?

Saugumas yra prioritetas Nr. 1. Profesionalios transporto kompanijos naudoja tik techniškai tvarkingus automobilius, kurie yra tikrinami pagal griežtas TA (Techninės apžiūros) procedūras. Prieš kiekvieną ilgą reisą būna atliekamas papildomas vairuotojo patikrinimas: padangų padėtis, skysčių lygiai, šviesos.

Vairuotojai turi būti atsakingi ir blaivūs. Moderniose transporto priemonėse įrengtos tachografų sistemos, kurios neleidžia vairuotojui pažeisti poilsio režimo – fiziškai sistema neleis važiuoti, jei nebuvo atliktas reikiamas poilsis. Taip pat dauguma autobusų turi greičio ribotuvus (dažniausiai 90 arba 100 km/h), užtikrinančius, kad transporto priemonė nevažiuotų per greitai, net jei kelių sąlygos to leidžia.

Keleiviams privalomi saugos diržai sėdėjimo vietose. Nors tai atrodytų savaime suprantama, dažnai reikia priminti, kad juos užsegti būtina. Ilgose kelionėse taip pat svarbu vėdinimas – vairuotojas reguliariai turi vėdinti saloną, kad keleiviai jaustumės gerai ir nepradingtų dėl užšventusio oro arba pernelyg karštos salono temperatūros.

10. Kada geriausia užsakyti bilietą ar pervežimą, kad gauti geriausią kainą?

Stipriausia rekomendacija, kurią galiu duoti remiantis patirtimi – nešokėkite į paskutinę minutę. Optimalus laikas užsisakyti bilietą yra 2–4 savaitės iki kelionės. Tokiu atveju Jūs turite didžiausią pasirinkimą – galite rinktis patogiausią išvykimo laiką, vietą autobuse (pvz., pirmose eilėse arba prie durų, jei Jums svarbu dažniau išsitiesti) ir gauti žemiausią kainą.

Užsakydami paskutinę minute (pavyzdžiui, 1–2 dienos iki išvykimo), Jūs rizikuojate susidurti su dviem problemais. Pirma, bilietų gali nebūti – ypač švenčių ar atostogų metu. Antra, kaina gali būti padidinta jau „paskutinio kvietimo“ pagrindu, kadangi likusių vietų skaičius ribotas.

Taip pat verta sekti socialinius tinklus arba užsisakyti naujienlaiškius patikimų pervežėjų. Kartais jie skelbia ankstyvojo užsakymo akcijas, kurios leidžia sutaupyti iki 20–30 proc.