Mikroautobusų transportas keleiviams iš Olandijos į Lietuvą: Visas vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių keleivinių pervežimų pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Pradedant nuo tada, kai keliaudavome su žemėlapiais ant priekinės sėdynės ir tikėjomės, kad telefonas neprisileis „tarptautinio“ ryšio, iki šiandieninių dienų, kai viskas yra planuojama realiu laiku. Vienas patvariausių ir labiausiai klientų pageidaujamų maršrutų visada buvo ir išliks ryšys tarp Olandijos (Nyderlandų) ir Lietuvos. Kodėl? Nes šios šalys yra glaudžiai susijusios ne tik ekonominiais ryšiais, bet ir tūkstančiais žmonių, kurie kasdien keliauja darbo, šeimos reikalų ar gyvenamoji vietos pakeitimo sumetimais.

Kai kalbame apie pervežimus šia kryptimi, dažniausiai susiduriame su dilemma: pasirinkti lėktuvą, autobusą, asmeninį automobilį arba mikroautobusų transportą. Kiekvienas iš šių būdų turi savų privalumų, tačiau būtent mikroautobusų transportas pastaruoju metu užima lyderiaujančią poziciją tiems, kurie vertina laisvę, komfortą ir, svarbiausia, „duris-į-duris“ principą. Dirbdamas šioje srityje daugiau nei du dešimtmečius, mačiau, kaip keitėsi klientų lūkesčiai. Anksčiau užtekdavo nupirkti bilietą ir atvyktą į stotį, o šiandien klientas nori, kad jį pasiimtų iš namų priekio Amsterdame arba Roterdame ir nuvežtų tiesiai į gimtąjį kaimą Alytaus rajone.

Šiame straipsnyje mes nedelsime į techninius reguliavimus, kurie domina tik vairuotojus. Vietoj to, pažvelgsime į procesą kliento akimis. Mes aptarsime, kas tikisi iš tolo kelionės, kaip užtikrinamas saugumas, kodėl kaina svyruoja ir ką tikrai reikia žinoti prieš išvykstant. Šis vadovas sukurtas tam, kad jausdamąs pilnai informuotas ir raminamas. Galiausiai, kelionė į tėvynę arba iš jos negali būti stresinė – ji turi būti natūralus ramių perėjimų etapas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš dešimties punktų, kuris padės išsiaiškinti visus smulkmenus, susijusius su mikroautobusų transportu iš Olandijos į Lietuvą.

1. Kiek trunka kelionė mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą?

Kelionės trukmė yra vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Atsižvelgiant į maršrutą, tai gali trukti nuo 18 iki 24 valandų. Tačiau verta paaiškinti, kodėl taip yra. Olandija yra geografiškai tikrai toli nuo Lietuvos, atstumas siekia apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo to, kurioje Olandijos dalyje keleivius pasiimame (pvz., Eindhovenas arba Maastrichtas yra arčiau nei Haga arba Šiaurės Olandija).

Didžiąją dalį kelionės sudaro važiavimas per Vokietiją ir Lenkiją arba važiavimas iki uosto (pavyzdžiui, Kylas arba Huk van Holandas) ir keltuvu per Baltijos jūrą. Jeigu maršrutas eina per uostą, tai prideda papildomo laiko, nes reikia atvykti į uostą prieš keltuvo išvykimą (paprastai 1–2 valandos anksčiau), patį perplaukimą (apie 10–11 valandų) ir išvykimą iš uosto Klaipėdoje. Jeigu keliamės žeme per Lenkiją, tai kelionė gali būti trumpesnė laiku, tačiau fiziškai labiau vargina dėl Lenkijos kelių būklės ir dažnų eismo įvykių.

Taip pat būtina atsižvelgti į poilsio pertraukas. Mūsų vairuotojai griežtai laikosi Europos Sąjungos darbo ir poilsio reglamento (taisyklės „56/2006“), kuris nustato, kad po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Tai ne tik įstatymo reikalavimas, bet ir mūsų rūpestis jūsų saugumu – pavargęs vairuotojas yra didžiausia pavojų keliu keliama.

2. Kaip formuojama bilieto kaina ir kiek vidutiniškai kainuoja kelionė?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo labai daug veiksnių. Negaliu pavadinti vienos skaičiaus, nes rinka yra dinamiška. Vidutiniškai kelionė viena kryptimi gali kainuoti nuo 100 iki 200 eurų, tačiau tai labai sąlyginė suma. Pirmiausia, kaina priklauso nuo degalų kainos rinkoje. Degalų brangimas Vokietijoje arba Lenkijoje nedelsiant atsispindi bilietų kainose.

Antra, svarbus sezoniškumas. Vasarą, ypatingą liepos–rugpjūčio mėnesiais, bei per šventes (Kalėdos, Velykos, Naujieji Metai) paklausia šuoliai išauga keliskart. Tuo metu vežėjai gali dirbti maksimaliomis galimybėmis, tačiau kaina dėl didelio paklausos ir ribotų vietų taip pat aukštėja. Trečia, įtakos turi vietos tipas. Paprasta viena sėdėjimo vieta yra pigesnė nei vieta „VIP“ klasėje (pirmose eilutėse, kur daugiau vietos kojoms) arba vieta su galimybe vežti didelę bagažą (dviračius, muzikinius instrumentus).

Taip pat kaina gali skirtis priklausomai nuo išvykimo vietos – jeigu reikia važiuoti į atokų kaimą Olandijos provincijoje, kad paimti keleivį, tai gali būti taikomas papildomas mokesčio už „išvykimo už miesto ribų“. Visada rekomenduoju kreiptis į keleivių pervežimo kompaniją tiesiogiai ir klausti galutinės kainos su visais mokesčiais, išvengiant nep malonių staigmenų.

3. Ar vežėjai siūlo „duris-į-duris“ (door-to-door) paslaugą, ar tenka važiuoti į autobusų stotį?

Tai yra vienas pagrindinių mikroautobusų transporto privalumų prieš didelius autobusus. Didžioji dalis profesionalių vežėjų, dirbančių šioje nišoje, siūlo būtent „duris-į-duris“ paslaugą. Tai reiškia, kad jums nereikės rūpintis, kaip nuvežti sunkius lagaminus į Amsterdamo ar Roterdamo centrinę stotį, o tia vėl kažkaip nuvykti iš Vilniaus ar Kauno stoties namo.

Mikroautobusas paprastai atvažiuoja tiesiai po jūsų namus arba sutartą vietą (pavyzdžiui, prie darbo vietos Olandijoje). Vairuotojas padeda pakrauti bagažą. Lietuvoje jūsų laukia tas pats procesas – vairuotojas išves jūsų daiktus tiesiai iki jūsų namų durų. Tai ypač aktualu tiems, kurie veža daug bagažo, vaikus arba yra senyvo amžiaus.

Tačiau verta paminėti, kad kartais dėl logistikos (ypač jeigu keleivių yra daug ir jie išsidėstę dideliame atstume vienas nuo kito) gali būti taikomi „rinkimo punktai“ – pvz., didžiausi prekybos centrai arba degalinės prie greitkelių, kur yra patogu susitikti visiems. Bet esmė lieka ta pati – tai yra daug lankstesnė sistema nei standartinis autobusų transportas.

4. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi ir ar turi mokėti už jį papildomai?

Standartinis bagažo limitas mikroautobusuose paprastai yra vienas didelis lagaminas (svoris iki 20–25 kg) ir viena rankinė bagažo dalė (kuprinė arba rankinė), kuri telpa po sėdyne arba ant kelių. Tai yra įskaičiuota į bilieto kainą. Tačiau Olandijoje gyvenantys lietuviai dažnai veža ne tik savo daiktus, bet ir dovanas, techniką, net baldus ar statybines medžiagas.

Jei turite daugiau bagažo (pavyzdžiui, du didelius lagaminus, dviratį, vežimėlės vaikui arba neįprastai didelę siuntą), apie tai būtina pranešti užsakydami bilietą. Mikroautobuso bagažinės talpa yra ribota – nors „Mercedes Sprinter“ ar „VW Crafter“ atrodo dideli, juose telpa 8–9 keleiviai, o kiekvienas su savo bagažu, vieta baigiasi labai greitai.

Už papildomą didelį bagažą dažnai taikomas papildomas mokestis, nes jis užima vietą kitiems keleiviams arba reikalauja papildomo mikroautobuso (priekabos) prijungimo, kas padidina degalų sąnaudas. Jei planuojate vežti dviratį, būtinai klauskite, ar yra dviračių laikikliai, ar dviratis turi būti išmontuotas ir supakuotas į dėžę.

5. Kokio tipo mikroautobusai naudojami šiems maršrutams ir koks yra komforto lygis?

Profesionalios transporto kompanijos nenaudoja senų, „išvarytų“ automobilių. Ilgos kelionės (virš 20 valandų) reikalauja techninės būklės ir komforto. Dažniausiai naudojami modeliai yra „Mercedes-Benz Sprinter“, „Volkswagen Crafter“ arba „Ford Transit“. Šie automobiliai yra pritaikyti ilgoms kelionėms.

Komforto lygis gali skirtis, tačiau standartas įprastas yra šis: * Ergonominės sėdynės: Jos turi būti reguliuojamos (nugaros atlenkimas), kartais su rankų atlošais. * Klimato kontrolė: Svarbu, kad veiktų ir šildymas žiemą, ir oro kondicionierius vasarą. Ilgas važiavimas per Vokietiją vasarą be kondicionieriaus gali tapti tikra kančia. * WiFi ir įkrovikliai: Šiandien tai jau ne prabanga, o būtinybė. Dauguma šiuolaikinių mikroautobusų turi 220V arba USB įkroviklius kiekvienai sėdynei, kad galėtumėte įkrauti telefoną ar nešiojamą kompiuterį. * TV ir vaizdo sistema: Kai kuriuose mikroautobusuose yra montuojami TV ekranai, kuriuose galima žiūrėti filmus kelionės metu.

Prieš išvykstant visada verta paklausti, koks konkretus automobilis bus važiuojantis, jeigu jums rūpi komforto detalės (pavyzdžiui, jeigu turite sunkumą judėti ir reikia žemesnio įlipimo).

6. Kaip atrodo kelionės maršrutas ir ar daromos poilsio pertraukos?

Maršrutas Olandija–Lietuva paprastai eina per Vokietiją (A1 arba A3 automagistralėmis). Vokietijoje keliai yra puikūs, tačiau eismas gali būti intensyvus, ypač aplink Ruhro sritį arba didžiuosius miestus. Po to maršrutas tęsiamas per Lenkiją (A2 autostrada), kuri pastaraisiais metais gerokai pagerino savo kokybę, tačiau vienose vietose ji vis dar gali būti statoma arba siauresnė.

Poilsio pertraukos (taip vadinamos „coffee breaks“) daromos kas 4–4,5 valandos. Tai ne tik vairuotojo poilsis, bet ir galimybė keleiviams pailsti, išeiti į tualetą, nusipirkti maisto ar kavos. Paprastai sustojama dideliuose degalinių kompleksuose (pavyzdžiui, „Tank & Rast“ Vokietijoje ar „PKN Orlen“ Lenkijoje), kur yra švari tualetai, kavinių ir prekybos centrų.

Jei maršrutas eina per keltuvą (pvz., Kylas–Klaipėda), tai poilsis užtikrinamas automatiškai, nes kelyje praleidžiate naktį keltuve. Dauguma vežėjų siūlo kajutas (kabinas) keleiviams, kurie nori galėti gulti ir miegoti normalioje lovoje, o ne sėdėti mikroautobuse lauke ar restorane. Tai paprastai kainuoja papildomai, tačiau verta investicijos dėl sveikatos.

7. Kokie dokumentai reikalingi kelionei ir ar vyksta pasienio kontrolė?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Schengeno zonos šalys, tai formalios pasienio kontrolės tarp šalių nėra. Jūsų pasas ar asmens tapatybės kortelė bus tikrinamas tik tada, jeigu maršrutas eina per trečiąsias šalis (pavyzdžiui, jeigu dėl techninių priežasčių tektų važiuoti per Daniją ir Švediją be keltuvo) arba jei maršrutuose yra „netikėtų“ pasienio patikrinų, kuriais kartais Europoje siekiama užtikrinti saugumą.

Vis dėlė, būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Nerekomenduoju keliauti tik su vairuotojo pažyma arba dokumentų kopijomis. Policijos patikrinimo metu (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje) gali būti prašoma parodyti originalą.

Jei keliaujate su vaikais, būtinai patikrinkite, ar jums nereikalingi papildomi leidimai (pvz., jei vienas iš tėvų važiuoja su vaiku be kito tėvo, gali prireikti notariškai patvirtinto leidimo). Tai ne visada yra būtina Schengeno viduje, tačiau policija gali būti įtari dėl vaikų grobimo, todėl geriau turėti dokumentus su savimi.

8. Kaip užsakyti bilietą ir kiek laiko iš anksto reikia tai padaryti?

Bilietus dažniausiai galima užsakyti keliais būdais: telefonu skambinant dispečeriui, užpildant internetinę užsakymo formą arba rašant el. paštu. Profesionalios kompanijos turi internetines sistemas, kur galite matyti laisvas vietas ir kainas.

Kiek laiko iš anksto? Idealų atveju – 1–2 savaites prieš kelionę. Tai leidžia užtikrinti, kad bus vieta ir kad galėsite pasirinkti patogų išvykimo laiką. Tačiau praktika rodo, kad dažniausiai žmonės skambina paskutinę minutę (prieš 1–2 dienas ar net tą pačią dieną). Jei kompanija turi laisvų vietų, Jus priims, tačiau rizikuojate, kad patogūs laikai jau bus užimti arba teks važiuoti su papildomais persėdimais.

Užsakydami bilietai turėsite nurodyti: savo vardą, pavardę, telefono numerį, išvykimo adresą Olandijoje ir atvykimo adresą Lietuvoje bei bagažo kiekį. Po užsakymo gausite patvirtinimą (SMS arba el. laišką) su vairuotojo telefonu.

9. Kas atsitinka, jei vairuotojas pavėluoja arba atsiranda techniniai nesklandumai?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, susijusių su pasitikėjimu. Ilgose kelionėse viskas gali nutikti – nuo padangos plyšimo iki eismo įvykio už maršruto ribų, kur sukels spūstys. Profesionali transporto kompanija turi veiksmų planą („Plan B“).

Jei vairuotojas pavėluoja paimti keleivį (pavyzdžiui, dėl to, kad ankstesnis keleivis vėlavo arba dėl eismo spūsčių), jis privalo nedelsiant apie tai informuoti skambindamas. Jums nereikės stovėti šaltyje ir laukti be informacijos. Dispečeris taip pat seka automobilius per GPS sistemą ir gali įvertinti vėlavimo laiką.

Jeigu atsiranda techniniai gedimai ir mikroautobusas negali tęsti kelionės, kompanija privalo organizuoti pakaitinį transportą. Tai gali trukti šiek tiek laiko, tačiau Jums neturi būti mokama papildomai už šią nepatogumą. Svarbiausia yra ryšys – pasitikėkite tomis kompanijomis, kurios turi nuolat veikiančią dispečerių liniją 24/7.

10. Ar galima vežti naminius gyvūnus (šunis, kates) mikroautobusu?

Taip, dauguma mikroautobusų vežėjų leidžia vežti smulkius naminius gyvūnus, tačiau tai visada yra reglamentuota. Pirmiausia, apie tai būtina pranešti iš karto užsakydamas bilietą. Negalima atvykti į stotelę su šunimi be įspėjimo, nes vairuotojas gali atsisakyti vežti dėl kitų keleivių alergijos arba baimės.

Gyvūnas turi būti transportuojamas specialioje transportinėje dėžutėje (krepšyje), kurioje jis gali sėdėti ant kelių arba po sėdyne. Dideliems šunims (pvz., labradoriams, akslų kalnų aviganiams) vieta mikroautobuse gali netikti, nebent jis sėdėtų bagažinėje (kas ne visada leidžiama dėl temperatūros) arba užimtų vieną keleivio vietą (tai kainuoja kaip bilietas suaugusiam).

Taip pat būtina turėti galiojančius gyvūno pasus, su visomis reikalingomis skiepymų žymomis (ypač rabio), nors pasienio kontrolės ir nebūna, tačiau policijos patikrinimo metu dokumentai gali būti reikalaujami. Gyvūnas turi būti tvarkingas, ant kaklo turi būti antkaklis ir pavadėlis.

Išvada

Mikroautobusų transportas keleiviams iš Olandijos į Lietuvą yra ne tik būdas persikelti iš taško A į tašką B. Tai sudėtinga logistinė operacija, reikalaujanti patirties, žinių ir, svarbiausia, pagarbos keleiviui.