Mikroautobusų transportas į Olandiją: išvykimo laikai kasdien ir logistikos niuansai

Dirbant tarptautinės logistikos srityje, vienas iš pagrindinių dalykų, kurį išmoksite per pirmąjį dešimtmetį, yra tai, kad laikas – ne vien tik pinigai. Laikas yra pasitikėjimas. O kalbant apie maršrutus tarp Lietuvos ir Nyderlandų (Olandijos), pasitikėjimo svarba auga dvigubai. Olandija vienareikšmiškai yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o „Roterdamo“ uostas, nors ir nepriklauso mums tiesiogiai, dažnai yra galutinis tarpinis taškas keliaujančioms siuntoms. Tačiau šiame straipsnyje aš norėčiau susitelkti ne ties didžiąsiais krovininiais laivais ar vilkikais, o ties labiau lankstiu ir, mano manymu, asmeniškesniu transporto būdu – mikroautobusais.

Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip keitėsi klientų lūkesčiai. Anksčiau užtekdavo išvykti antradienį ir grįžti penktadienį. Dabar, kai e-komercija gyvuoja ritmu „dabar“, o gamybos įmonių grandinės („supply chain“) tampa vis trumpesnės ir jautresnės, reikalingas nuolatinis, kasdienis judėjimas. Mikroautobusų transportas į Olandiją užpildo tą tarpinę nišą: jis greitesnis už standartinį vilkiką, bet talpesnis už paprastą keleivinį automobilį. Svarbiausia čia ne tik tai, kaip keliaujame, bet ir kada tai darome.

Šiame straipsnyje aš padalinsiu savo patirtį ir paaiškinsiu, kaip veikia kasdieninis išvykimų grafikas, kodėl jis taip svarbus ir ką turėtumėte žinoti, kaip klientas, norėdami, kad jūsų siunta pasiektų Amsterdamą, Eindhoveną ar Roterdamą laiku ir be nereikalingų nervų.

Įvadas

Mikroautobusų transporto paslaugos Vakarų Europos kryptimis, ypač į Olandiją, patyrė tikrą „bumą“ per pastaruosius penkerius metus. Kodėl? Atsakymas paprastas: lankstumas. Didieji krovininiai automobiliai (vilkikai) turi savo griežtus apribojimus – tai ne tik eurovinetės, bet ir vairuotojų poilsio laikas, kurį reglamentuoja griežti ES įstatymai. Norint pristatyti nedidelę partiją prekių ar dokumentų iš Vilniaus į Hagę, vilkikas gali būti per daug „nepajėgus“ dėl biurokratinių kliūčių arba tiesiog neekonomiškas. Mikroautobusas šiuo atveju yra kaip skraidantis antiloperis – greitas, manevringas ir gebantis aptarnauti netgi labiau užmiestyje esančius pramoninius rajonus, į kuriuos sunkvežimis patektų sunkiau.

Tačiau pagrindinis šios paslaugiesi raktas yra reguliarumas. Kai kalbame apie „kasdienius išvykimus“, mes turime omenyje ne tik fizinį mikroautobuso pajudėjimą iš aikštelės. Tai reiškia sudėtingą logistikos grandinę, prasidedančią nuo užsakymo priėmimo ir baigiančią siuntos iškrovimu Olandijoje. Per savo karjerą mačiau daugybę situacijų, kai dėl vienos dienos delsos dingdavo milijoninių vertės kontraktai arba sustodavo gamybos linijos, laukiančios atsarginių detalių.

Būtent todėl šiuolaikinės transporto kompanijos, norėdamos išlikti konkurencingos, siūlo išvykimus kasdien. Tai leidžia klientams neplanuoti savo verslo pagal transporto tvarkaraštį, o atvirkščiai – transportas prisitaiko prie verslo poreikių. Nesvarbu, ar tai yra svarbūs juridiniai dokumentai, kurie turi būti teisme Ryte rytoj, arba vestuviniai drabužiai, kurie dėl klaidos siuvykloje turi būti pakeisti per 24 valandas – kasdieninis grafikas sukuria saugumo zoną.

Straipsnyje toliau mes giliau panagrinsime į praktinius aspektus. Aptarsime išvykimo laikus, trukmę, kainodarą ir, svarbiausia, atsakysime į tuos klausimus, kurie dažniausiai kyla klientams, kurie anksčiau niekas nedirbo su tarptautiniais pervežimais. Mano tikslas – suteikti jums pilną vaizdą, kad kito kartą užsisakydami transportą, jaustumėtės ne kaip neįsivaldantis keleivis, o kaip partneris, gerai išsirinkęs savo maršrutą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Dirbdamas šioje srityje, girdėju tą pačią dainą daugiau nei tūkstančius kartų. Klientų nerimą galima suskirstyti į tris kategorijas: laikas, kaina ir saugumas. Žemiau pateikiamas 10 klausimų ir atsakymų, kurie padės išsiaiškinti kasdienio mikroautobusų transporto į Olandiją mechanizmą.

1. Kiek laiko trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Olandiją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikantis klausimas, ir atsakymas nėra vienas skaičius. Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700–1800 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto (per Vokietiją arba per Belgiją). Idealiu atveju, kai oro sąlygos geros, o greičio ribojimai Vokietijoje („Autobahn“) leidžia važiuoti greitai, vairuotojas gali įveikti šį atstumą maždaug per 18–20 valandų.

Tačiau profesionalioje logistikoje mes nežiūrime į „idealius atvejus“. Reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimą. Pagal ES reglamentus, vairuotojas privalo daryti pertraukas. Jeigu mikroautobuse yra du vairuotojai, kelionė gali būti atlikta be ilgos sustojimo pertraukos (išskyrus degalų įpylimą), o tai leidžia siuntą pristatyti jau kitą dieną. Jeigu vairuotojas vienas, jo kelionė užtrunka ilgiau, nes jis privalo praleisti naktį poilsio (paprastai Lenkijoje ar Vokietijoje). Taigi, realus pristatymo laikas svyruoja nuo 24 iki 36 valandų nuo išvykimo momento. Dėl kasdienių išvykimų tai reiškia, kad jei siuntą patikėsite pirmadienį ryte, didžiausia tikimybė, kad ji bus Olandijoje antradienį.

2. Ar tikrai vykstate kasdien? Ką tai reiškia praktiškai?

„Kasdien“ logistikoje reiškia nuolatinį srautą. Mūsų bazėje yra keletas mikroautobusų, kurie yra suplanuoti taip, kad vienas išvyksta kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, jeigu pirmadienį išvyksta vienas automobilis, antradienį – kitas, trečiadienį – trečias, tai klientui atrodo, kad paslauga yra pasiekiama bet kurią dieną.

Praktiškai tai reiškia, kad jums nereikia laukti, kol susirinks pilna krovininė mašina (kaip tai būna su konteineriais). Mikroautobusas tinka taip vadinamiems „daliniams kroviniams“ (LTL – Less Than Truckload). Mes susirenkame siuntas iš keleto klientų, kol užpildome 80–90 proc. mikroautobuso talpos, ir važiuojame. Dėl didelio klientų skaičiaus, kuris siunčia prekes į Olandiją, šis 80 proc. lygis pasiekiamas beveik kasdien. Taigi, atsakymas: taip, išvykstame kasdien, o tai klientui suteikia galimybę planuoti siuntą be ilgos laukimo eilės.

3. Kokiomis valandomis įprastai vyksta išvykimas?

Išvykimo laikas nėra atsitiktinis. Jis parenkamas atsižvelgiant į keletą faktorių: pasitikėjimo užsakymų kiekį, vairuotojo darbo laiką ir, svarbiausia, greičio ribojimus Europos šalyse.

Dauguma mūsų mikroautobusų išvyksta iš Lietuvos vėlai vakare (tarp 20:00 ir 23:00 val.) ankstyvą rytą (tarp 04:00 ir 06:00 val.). Kodėl? Jeigu išvykstate anksti ryte, pavyzdžiui, 06:00 val., jūs atvykstate į Vokietiją arba Belgiją dienos metu, kai eismo intensyvumas didžiausias. Olandijoje ir Vokietijoje dienomis dažnai vyksta remonto darbai ar eismo spūstys, ypač arti didžiųjų miestų.

Vėlaus vakaro išvykimas leidžia pravažiuoti Lenkiją ir Vokietiją naktį, kai kelių apkrova mažesnė. Taip sutaupoma 2–4 valandos, kurios būtų prarastos spūstyse. Be to, taip užtikrinamas, kad siunta būtų atgabenta į Olandiją ankstyvą rytą arba dienos pradžioje, kas yra idealu verslo klientams – jie gauna prekes dar prieš prasidedant jų darbo dienai.

4. Kiek kaino pervežimas ir ar kaina priklauso nuo išvykimo dienos?

Kainodarą formuoja ne tik diena, bet ir rūšis. Mikroautobusų transportas paprastai brangesnis už didžiųjų vilkikų transportą vieno kilogramo atžvilgiu, tačiau pigesnis, jeigu reikia greito pristatymo maža siunta. Kaina paprastai skaičiuojama pagal užimamą vietą (eurais už metrą arba palečio vietą) arba pagal svorį.

Ar kinta kaina priklausomai nuo dienos? Priklausomai nuo sezono – taip. Pavyzdžiui, prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba vasaros atostogų metu, kai dauguma Lietuvos gyventojų važiuoja į Vakarus savo automobiliais, kuras gali brangti, o opos per Vokietiją gali būti uždarytos remontui. Tai gali šiek tiek pakelti kainą. Tačiau esant kasdieniam grafikui, mes stengiamės išlaikyti stabilias kainas, nes nuolatinis srautas leidžia mums efektyviau planuoti maršrutus ir mažinti tuščios kelionės (be krovinio) riziką.

5. Kokias siuntas galima vežti mikroautobusu? Ar yra apribojimų?

Tai labai svarbus klausimas. Mikroautobusai (pvz., „Ford Transit“, „Mercedes Sprinter“ ar jų didesnės versijos) turi savo geometrinius ir svorio apribojimus.

• Matmenys: įprastas mikroautobuso kėbulo aukštis leidžia vežti krovinius, kurių aukštis neviršija 1,8–2,0 metro. Jei turite statybines konstrukcijas, kurios yra aukštesnės, jas teks įstatyti į keturiasdešimt pėdų puspriekabę.
• Svoris: Maksimali apkrova svyruoja nuo 1000 iki 1500 kg, priklausomai nuo automobilio modelio. Tai puikiai tinka paletėms (1–4 europaletėms), buitinei technikai, baldų dalims, dokumentams, drabužiams.
• Rūšis: Negalima vežti pavojingų krovinių (ADR), sprogmenų, gyvūnų (be specialios licencijos) arba krovinių, kurių kvapas gali trukdyti kitiems keleiviams arba pakenkti kitiems kroviniams (pavyzdžiui, aštrios dujos), jei mikroautobusas nėra specialiai pritaikytas.

Esu matęs situacijų, kai klientai bandydavo įsprausti 1,5 tonos sunkumo metalo grotuoles į mažą mikroautobusą – tai tiesiog nesaugu ir techniškai neįmanoma be rizikos sugadinti pakabos. Visada vertinkite ne tik tūrį, bet ir svorį.

6. Kaip vyksta siuntimo užsakymas ir kada reikia perduoti siuntą?

Kadangi išvykstame kasdien, užsakymo mechanizmas yra labai paprastas, tačiau reikalauja disciplinos. Idealus laikas perduoti siuntą yra prieš išvykimo dieną iki 12:00 valandos dienos.

Pavyzdžiui, jeigu norite, kad siunta išvyktų trečiadienį, geriausia ją pristatyti arba užsakyti atsiėmimą antradienio dieną. Tai mums leidžia sužinoti tikslų maršrutą, paruošti reikiamus dokumentus (CMR važtaraštį) ir suplanuoti vietą mikroautobuse. Jei kreipiatės vėlai vakare arba tiesiog prieš pat išvykimą, mes visada stengiamės pagelbėti („express“ režimas), tačiau tokiu atveju negalime garantuoti, kad vietos bus, nes ji gali būti jau užimta ankstesnių klientų.

Dokumentai (prekių sąrašas, kvitas) turi būti pateikti aiškūs, su nurodytu gavėjo adresu ir kontaktais Olandijoje. Praktika rodo, kad dauguma vėlavimų atsiranda ne dėl techninių gedimų, o dėl to, kad vairuotojas negali rasti gavėjo sandėlio, nes adresas pateiktas netiksliai.

7. Ar siunta yra apdrausta? Kas nutinka, jei ji sugenda arba dingsta?

Dvidešimt metų patirtis mokė mane vieno: visada laukti nenumatyto. Net ir geriausi vairuotojai gali patekti į avariją ant slidžiaus kelio Vokietijoje arba pavogti mikroautobusą poilsio zonoje.

Visos legaliai veikiančios transporto kompanijos turi turėti transporto priemonių bei krovinių civilinę atsakomybės draudimą. Standartinė draudimo suma pagal tarptautines konvencijas (CMR) dažnai yra apribota (pvz., 8,33 SDR už kilogramą). Tai reiškia, kad jei vežate brangų elektroniką arba juvelyrinius dirbinius, turėtumėte pasidomėti papildomu draudimu arba pranešti apie tikrąją krovinio vertę.

Jei siunta pažeidžiama (sudaužoma dėl blogo pristatymo arba fiksavimo), reikia nedelsiant tai užfiksuoti. Vairuotojas su gavėju turi užpildyti „pranešimą apie pažeidimą“ (protokolą) vietoje. Jei pasirašote dokumentą be pastabų, o vėliau namie pastebite, kad televizorius sužalotas, gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma. Mano patarimas: visada tikrinkite siuntą vairuotojo akivaizdoje, ypač jei tai yra trapios prekės.

8. Ar galima sekti siuntos judėjimą realiu laiku?

Anksčiau, prieš 15–20 metų, sekimas buvo paprastas: skambinome vairuotojui (jeigu jis atsiliepdavo) arba laukėme, kol jis paskambins iš taksofono. Dabar technologijos pasikeitė.

Beveik visi mūsų mikroautobusai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Klientams suteikiama nuoroda (linkas), kurioje jie gali matyti, kur yra jų siunta. Tačiau reikia suprasti, kad GPS rodo mašinos vietą, o ne tikslų pristatymo laiką. Olandijoje, ypač Roterdamo ar Amsterdamo priemiesčiuose, eismas gali būti labai sunkus. Gali būti, kad GPS rodo mašiną esančią 2 km nuo tikslo, tačiau dėl spūstų jai reikės valandos.

Taip pat visada galite susisiekti su mūsų dispečeriu. Mūsų dispečerinė paslauga dirba 24/7, nes vairuotojai gali važiuoti ir naktį. Mes visada galime sužinoti iš vairuotojo artėjimo laiką ir jums pranešti.

9. Kokius Olandijos miestus aptarnaujate? Ar tik didžiuosius?

Nors dažniausiai kalbame apie Amsterdamą, Roterdamą ar Hagą, mikroautobusų pranašumas yra tas, kad jie gali važiuoti beveik į bet kurį kaimą. Olandija yra šalis, kurioje infrastruktūra išvystyta puikiai, tačiau miestai dažnai turi griežtus apribojimai sunkiajai transportui.

Mikroautobusai dažnai gali įvažiuoti į centrus, į kurie vilkikams būtų reikalinga speciali leidimas. Mes reguliariai važiuojame ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į smulkius miestelius, pvz., Eindhoveną, Utrechtą, Tilburgą, Bredą, o netgi į toliau esančias industrialines zonas, kaip Venlo ar Maastrichtas, kurie yra arti Vokietijos ir Belgijos sienų.

Jūsų užduotis – nurodyti tikslų adresą ir, jei reikia, priedėklą, pvz., „įvažiavimas iš gatvės X“ arba „sandėlis 4“. Olandijoje adresacijos sistema yra labai tiksli, todėl geras adresas – pusė sėkmės.

10. Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietose arba jis neatsiliepia į skambutį?

Tai klasikinė problema, ypač su B2C (verslas vartotojui) siuntomis. Vairuotojas atvyksta į adresą, o nėra nieko. Tokiu atveju taikomos standartinės logistikos taisyklės.

Pirmiausia, vairuotojas laukia apie 15–30 minučių ir bando susisiekti telefoni. Jei niekas neatsiliepia, jis privalo vykti toliau pagal savo maršrutą, nes jame gali būti kitų siuntų, kurios skubia. Tokia siunta dažnai grįžta atgal į Lietuvą (kai vairuotojas grįžta tuščias) arba yra paliekama artimiausame sandėlyje Olandijoje laikinai.

Reikia suprasti, kad papildomas sustojimas ar važiavimas atgal į tą pačią vietą kitą dieną kainuoja pinigus ir laiką.