Mikroautobusu pervežimai iš Olandijos: Eksperto Vadovas Sklandžiam Grįžimui Namo

Įvadas

Olandija nuo daugelio metų yra viena iš populiariausių destinacijų lietuvių emigrantams ir laikinai dirbantiems specialistams. Šalis žymi savo aukštais atlyginimais, tvarkinga darbo kultūra ir stabilumu. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, kaip gerai jaučiatės užsienyje, ateina momentas, kai reikia sugrįžti – arba trumpam atostogauti, arba galop persikelti gyventi atgal į Lietuvą. Tada iškyla vienas iš svarbiausių praktinių klausimų: kaip patogiai, saugiai ir efektyviai pervežti save bei savo turčias turtus namo?

Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo bandymų susikrauti „Fiat“ tipo automobilį baldais iki chaotiškai suplanuotų reisų, kurie baigdavosi nervingais skambučiais iš kelio. Šiame straipsnyje nenoriu tiesiog reklamuoti paslaugų, o siekiu kaip profesionalas nušviesti tas vietas, kurias dažnai praleidžiate planuodami kelionę. Mikroautobuso nuoma su vairuotoju arba pasirinkimas keliauti tuo pačiu mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą yra viena iš racionaliausių strategijų, tačiau ji reikalauja žinių ir supratimo, kaip veikia ši rinka.

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą? Atsakymas paprastas: tai optimalus derinys tarp talpos, patogumo ir kainos. Jeigu planuojate pervežti didesnį kiekį daiktų (pvz., baldus iš nuomojamo buto, techniką), tačiau nenorite skirti tūkstančių eurų sunkvežimio logistikai, 9-ies vietų krovininis mikroautobus (toks kaip „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“) su profesionaliu vairuotoju taps geriausiu sprendimu. Be to, ši paslauga leidžia keliauti kartu su savo šeima, nenusileisdami oro uoste ir prarandami brangų laiką.

Šiame straipsnyje mes aptarsime visus niuansus: nuo to, kaip suskaičiuoti tūrio metrus, iki to, ką daryti, jei pasirodys techninė problema Vokietijos autostradoje. Siekiu, kad po šio teksto skaitymo jausčiatumėte pilną pasitikėjimą savo sprendimu ir žinotumėte, ko tikėtis nuo profesionalių transporto paslaugų teikėjo.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl verta rinktis profesionalų mikroautobuso pervežimą iš Olandijos, o ne važiuoti paties su nuomotais automobiliu?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir man kaip ekspertui jis visada sukelia šypseną ant lūpų, nes žinau, kiek „povandeninių akmenų“ slepia nuosavas važiavimas. Pirmiausia, kalbant apie fizinę pasiruošimą. Kelionė iš Olandijos (pvz., iš Amsterdamo ar Roterdamo regiono) į Lietuvą trunka apie 18–20 valandų važiavimo grynu laiku. Jei vairuojate patys, tai reiškia, kad privalote sustoti bent vienai nakčiai pailsėti, o po to vėl sėdėti prie vairo. Po tokios kelionės jums reikės dienų ar net savaitės, kad atsigautumėte.

Antra, techninė pusė. Nuomotos transporto priemonės dažnai yra eksploatuojamos intensyviai. Jeigu įkelsite pilną krovininį mikroautobusą (apie 3,5 tonos bendro svorio) ir važiuosite 130 km/h greičiu Vokietijoje, stabdžių sistemos ar padangos gali neatsilaikyti. Profesionalios kompanijos naudoja techniškai prižiūrimus „komercinio“ tipo automobilius, kurie pritaikyti ilgiems nuotoliams ir apkrovoms. Trečia, ir galbūt svarbiausia, yra draudimas. Jei patis vairuodami nuomotą automobilį užklystate į avariją Olandijoje ar Belgijoje, atsakomybės gali būti milžiniškos. Profesionalus pervežėjas turi visus reikalingus krovinių draudimus (CMR draudimas), kuris apsaugo jūsų turtą. Taigi, rinkdamasis profesionalą, perkate ne tik „važiavimą“, bet ir savo bei savo šeimos ramybę.

2. Kaip tiksliai apskaičiuoti, kiek vietos man reikės mano daiktams (mobilos baldus, dėžes)?

Dažnai gaunu užklausas, kur klientas sako: „Man tik 10 dėžių ir du kėdės“. Tačiau, kai atvyksta vairuotojas, pasirodo, kad dėžės yra didžiulės („Moving house“ tipo), o kėdės – minkštos, įprastos svetainės, kurios neįeina į standartinę dėžę. Norint gauti tikslą kainą ir užtikrinti, kad viskas tilps, būtina gebėti įsivaizduoti erdvę trimatis matais.

Standartinis krovininis mikroautobusas (pvz., „Mercedes Sprinter“ ilgos bazės versija) turi apie 13–14 kubinių metrų talpos krovininėje dalyje. Jeigu kalbame apie keleivinę versiją (kurioje guli sėdynės), talpa sumažėja iki 3–5 kubinių metrų, nes ten daugiau vietos užima žmonės. Kaip ekspertas patariu: matuokite ne tik dėžių aukštį, plotį ir ilgį, bet ir įsivaizduokite, kaip jos bus sukrautos. Baldus (pvz., spintelę, stalą) geriau matuoti kaip atskirus blokus. Jeigu turite didelius itališkus ar suomiškus baldus, jų neišmontuoti gali būti sudėtinga, todėl jie užims daugiau vietos dėl neefektyvaus išnaudojimo. Geriausias būdas – nufotografuoti daiktus iš toliau (pvz., sienos prieš kurias stovi) ir atsiųsti nuotraukas vadybininkui. Mes, esantys šioje srityje, žiūrime į nuotraukas ir akimi matome, ar tai reikalauja 5, 10 ar 15 kubinių metrų. Negerai vertinti „akių“, nes pervertinus talpą, gali tekti važiuoti dviem reisais, o tai dvigubina kainą.

3. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu ir kokie yra pagrindiniai maršrutai?

Maršrutas iš Nyderlandų į Lietuvą nėra tiesi linija – jis eina per kelias valstybes ir kerta vienus pačius judriausius Europos kelių mazgus. Vidutinis važiavimo laikas be sustojimų (kai vairuotojas keičiasi arba yra vienas ir važiuoja legaliai) svyruoja nuo 18 iki 22 valandų, priklausomai nuo pradžios taško Olandijoje (pvz., iš Maastrichto bus ilgiau nei iš Amsterdamo) ir paskirties taško Lietuvoje (Vilnius, Kaunas ar Klaipėda).

Pagrindinis maršrutas dažniausiai eina per Vokietiją (A1, A2, A3 autostrados) ir Lenkiją (A2 autostrada ties Varšuva). Čia yra vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti kiekvienas keleivis: eismo juostos. Vokietijoje ir Lenkijoje daugelyje vietų keltuvai ar mokami keliai (pvz., A12 autostrada Vokietijoje ties Vokietijos-Lenkijos riba) reikalauja mokėti mokesčius. Profesionalūs pervežėjai turi specialius „Toll Collect“ ir „ViaToll“ prietaisu, todėl jums nereikia stovėti eilėse prie kasų. Tačiau jei važiuojate patys, turite būti pasiruošę gaišti laiką ir pinigus šioms procedūroms. Be to, Varšuvoje yra vienas iš lėčiausių ruožų – apkrovos („korkai“) ten būna itin didelos, todėl reikėtų skaičiuoti papildomą 1–2 valandas šiam miestui pravažiuoti. Naktį taip pat važiuojama lėčiau dėl mažesnio matomumo ir didesnio sunkvežimių skaičiaus. Taigi, jei pasakysiu, kad reisas užtruks para, tai yra realiausia vertinamasis laikas nuo išvykimo iš jūsų namų Olandijoje iki atvykimo į namus Lietuvoje.

4. Kokias dokumentacijos reikalavimus reikia atitikti pervežiant asmeninius daiktus (taip vadinamą „Perkelį“)?

Tai yra vienas iš sudėtingiausių dalykų, su kuriuo susiduria tiek vairuotojai, tiek klientai. Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje ir tarp jų nėra sienų kontrolės, vis tiek egzistuoja muitinės procedūros, susijusios su asmeninio turto pervežimu, ypač jei daiktų kiekis atrodo kaip prekybinis krovinys. Pagal ES taisykles, asmuo turi teisę nemokamai pervežti savo asmeninius daiktus, jeigu jis buvo gyvenęs užsienyje ne mažiau kaip 12 mėnesių ir grįžta į gyvenamąją vietą bent vienam metui.

Ką tai reiškia praktiškai? Reikia turėti dokumentus, įrodančius, kad daiktai yra naudoti ir priklauso jums. Tai gali būti senos sąskaitos-faktūros, garantiniai lapai, elektroninės parduotuvės užsakymų istorijos. Jeigu pervežate naują techniką (pavyzdžiui, visiškai naują televizorių, dėžėje su plėvele), muitininkas gali įtarti, kad tai prekybinė siunta ir reikalauti sumokėti PVM ir muito mokesčius. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai problemų kyla su dideliais kiekiais naujų drabužių ar avalynės (jei pervežate 50 porų naujų batų, tai gali būti įvertinta kaip verslas). Būtinai pasidarykite daiktų sąrašą („Packing list“) lietuvių arba anglių kalba, nurodydami apytikslę vertę. Tai greitai išspręs bet kokias abejones muitinės posteigyje, jeigu tokia atsitiktų.

5. Ar galiu keliauti toje pačioje mikroautobuso („furgono“) kabinėje su daiktais?

Tai yra labai populiarus klausimas, ypač tarp tų, kurie nori sutaupydyti lėktuvų bilietų. Atsakymas priklauso nuo to, koks tipo mikroautobusą nuomatej ar pasirinkote. Yra du pagrindiniai tipai: „krovininiai“ (be langų galinėje dalyje, su grotomis) ir „keleiviniai“ (su langais, sėdynėmis). Pagal Europos Sąjungos saugumo reglamentus, krovininiame mikroautobuse draudžiama vežti keleivių galinėje dalyje, kur yra krovinys. Ten nėra įrengtų saugos diržų, o įsitempusios dėžės gali smogti žmogui staigiai stabdant ar avarijos metu. Profesionalios kompanijos nedirbs priešais įstatymus, nes rizikuos savo licencija.

Tačiau egzistuoja ir trečiasis, idealus variantas – „mišrus“ mikroautobus. Tai yra transporto priemonės, kurios gali turėti keleivių sėdynių pirmoje dalyje (pvz., 3–4 vietos su diržais), o likusi dalis yra užmaskuota ir skirta kroviniui. Jeigu jūsų šeima maža (pvz., 2–3 žmonės), tai yra puikus sprendimas – jūs važiuojate patogioje kabinoje su vairuotoju, o jūsų daiktai keliauja už jūsų nugaros. Jeigu šeima didesnė (5–6 žmonių), reikės rinktis didesnį keleivinį mikroautobusą (pvz., 9 vietų), tačiau ten daiktų talpa bus labai maža (tik lagaminai po sėdynėmis). Todėl visuomet reikia rasti kompromisą tarp žmonių skaičiaus ir daiktų kiekio. Aš asmeniškai visada patariu klientams derėtis dėl „Mixed“ tipo automobilių, jei tai įmanoma.

6. Kaip formuojama kaina? Nuo ko ji priklauso ir ar yra paslėptų mokesčių?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose nėra atsitiktinė – tai tikslus matematinių skaičiavimų rezultatas. Pagrindinės kainos sudedamosios dalys yra: degalai, vairuotojo darbo užmokestis, automobilio amortizacija ir kelių mokesčiai. Degalų kaina svyruoja, todėl dažnai kainos gali keistis priklausomai nuo rinkos situacijos. Tačiau klientus dažniausiai domina: „Ar aš mokėsiu už tuštą važiavimą atgal?“.

Taip, tai yra svarbus dalykas. Jeigu jus vežame iš Olandijos į Lietuvą su pilnu krovininiu mikroautobusu, tai yra „užsakytasis reisas“. Į kainą įskaičiuojama ne tik kelionė į Lietuvą, bet ir sugrįžimas (tuščia ar su kitu klientu) atgal į bazę (pavyzdžiui, į Olandiją ar Vokietiją). Todėl vienkryptės kelionės kaina atrodo aukštesnė nei bilietas autobusu, tačiau čia jūs mokate ne tik už sėdėjimą, o ir už visą automobilio talpos išnaudojimą viena kryptimi.

Paslėptų mokesčių gali būti tik tuomet, jeigu nepakankamai aiškiai išdėstote savo poreikius. Pavyzdžiui, jeigu nenurodote, kad reikia įvežti daiktus į 4-ą aukštą be lifto, vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už sunkų kėlimimą rankomis. Arba jeigu pranešate apie išvykimą paskutinę minutę ir vairuotojas turi skubėti, taip pat gali būti pritaikyta „skubo“ priemoka. Mano patirtis parodo, kad sąžiningos kompanijos visada iš anksto pateikia galutinę sumą be jokių staigmenų. Būtinai klauskite, ar į kainą įeina keltų mokesčiai (jeigu maršrutas juos reikalauja, nors Olandija-Lietuva maršrutas dažniausiai juos vengia, važiuodamas per tiltus).

7. Kas atsitinka, jei kelio metu sugenda automobilis ar įvyksta avarija?

Tai yra scena, kurią niekas nenori įsivaizduoti, tačia kaip ekspertas aš turiu būti pasiruošęs ir apie tai kalbėti. Skirtingai nei važiuojant asmeniniu automobiliu, kur avarijos atveju likote vienas su problema, professionaliai organizuotame reise yra veiksmingas pagalbos planas. Visos rimtos logistikos kompanijos turi „Draudimo ir pagalbos“ (Assistance) polisus, kurie veikia 24/7 visoje Europoje.

Jeigu mikroautobusui sugeda variklis Vokietijos autostradoje, vairuotojas nedelsia susisiekia su pagalbos linija. Pagalbą atvyksta techninė pagalba, o jeigu remontas trunka ilgiau nei 4–6 valandas, kompanija turi organizuoti pakeitimą – tai gali būti kitas automobilis, kuris atveža keleivius ir daiktus į paskirties vietą, arba apgyvendinimas viešbutyje, jei reikia laukti ryto. Čia svarbu pasitikėjimo ryšys: geras vairuotojas nedels ir neduoda klientams panikos. Jis jau yra patyręs tokias situacijas. Aš pats esu matęs, kaip po 2 valandų laukimo šaltoje Vokietijoje atvažiuoja pagalbos automobilis ir viskas tęsiamasi. Jums kaip klientui svarbiausia yra turėti vairuotojo ir dispečerio telefono numerius, kad galėtumėte su jais susisiekti bet kuriuo metu. Patariu pasirinkti tiekėją, kuris suteikia šią garantiją raštu.

8. Ar galima pervežti netaisyklingus daiktus, pvz., motociklą ar didelį augalą?

Kartais klientai kreipiasi su nestandartiniais užklausimis: „Ar galima pervežti mano „Harley Davidson“ motociklą gulint“ arba „Aš turiu 2 metrų aukščio palmę, kurią padovanojau“. Atsakymas: taip, galima, bet reikalingas specialus įrenginimas ir papildomas planavimas. Standartinis krovininis mikroautobusas turi tam tikrą aukštį (apie 1,8–2,0 metro) ir grindis, kurios nėra pritaikytos riedėjimui.

Motociklui pervežti reikia įrengti specialias fiksavimo juostas („kryžius“), kad jis nejudėtų važiuojant. Be to, jei motociklas turi kuro, jis gali būti laikomas pavojingu kroviniu dėl galimo nutekėjimo, todėl reikia jį sutvarkyti. Augalams, ypač dideliems, reikia užtikrinti, kad jie nenukristų ir neapsisuktų. Be to, žiemos metu augalas gali užšalti, jei furgonas nebus šiltas. Tokiais atvejais mes dažnai naudojame papildomas užtvaras arba dėžes. Svarbu šiuos dalykus pranešti iš anksto. Vairuotojas turi žinoti, kad jis veža „gyvą“ krovinią (pvz., augalą ar naminius gyvūnus), kad galėtų derėtis važiavimo režimą (dažniau sustoti vėdinti patalpą ar užtikrinti tinkamą temperatūrą).