Mikroautobuso pervežimo į Olandiją ir iš Olandijos laikai: Detalus eksperto vertinimas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvi dešimtis metų, sužinai viną pagrindinę tiesą: laikas – tai ne tik pinigai, tai, svarbiausia, kliento ramybė. Kai kalbame apie tokio specifinio transporto priemonių, kaip mikroautobusai, pervežimą į Olandiją (Nyderlandus) ir atgal, „laikas“ įgyja visiškai kitą prasmę. Skirtingai nei kai kurių standartinių krovinių, čia svarbu ne tik nuvykti tašką A į tašką B, bet ir išlaikyti transporto priemonę bei vairuotoją maksimaliu efektyvumu.

Klientai dažnai klausia: „Kiek tai užtruks?“. Atsakymas retai kada yra vienas skaičius. Yra daug veiksnių, kurie lemia, ar jūsų mikroautobusas atvyks po 24 valandų, ar reikės planuoti ilgesnį maršrutą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja šie laikai, ką nuo jų priklauso ir kodėl profesionalus planavimas yra svarbiausia gero rezultato dalis.

Įvadas

Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl maršrutai Vilnius – Amsterdamas, Kaunas – Roterdamas ar Klaipėda – Eindhovenas yra mūsų kompanijoje „bread and butter“ – kasdieninis duonos. Atstumas tarp šalių nėra milžiniškas, apie 1600–1800 km, priklausomai nuo konkretaus išvežimo vietos Lietuvoje ir paskirties Olandijoje. Tačiau geoografinis atstumas yra tik maža tobulumo dalis.

Esu matęs, kaip nesupratimas apie logistikos niuansus sukelia nereikalingą stresą. Klientas, tikintis, kad jo mikroautobusas bus prie durų po dienos, gali būti nuliūdęs, kai sužino, kad reikia laukti dar dvi dienas. Tiesą sakant, 2–3 dienų terminas šiam maršrutui yra absoliučia normalus ir netgi geras rezultatas. Kodėl? Nes tarptautiniai pervežimai yra sudėtingas mozaikos sudėliojimas, kuriam įtakos turi ne tik greitis, bet ir teisiniai reikalavimai, orų sąlygos, kelių eismo intensyvumas Vokietijoje bei techninė būklė.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime vidutinius laikus, bet ir panagrinėsime, kodėl jie gali skirtis. Mes kalbėsime apie vairuotojų darbo laiko apribojimus, kurių negalima pažeisti niekada, ir apie tai, kaip „stau“ (spūstys) ant Vokietijos autobanų gali sužlugti net geriausius planus. Taip pat aptarsime techninius pervežimo niuansus – ar mikroautobusas važiuoja savo eiga, ar jis krenta ant platformos (prikabino). Tai visiškai keičia laiko skaičiavimą.

Jei planuojate pervežti mikroautobusą verslo reikmėms, perkate jį iš aukciono ar grąžinate nuomą, ši informacija padės jums realiai įsivaizduoti procesą. Svarbiausia – atsiminkite, kad kokybiškas pervežimas visada yra saugumo ir greičio balansas. Per didelis greitis čia reiškia riziką, o mūsų tikslas yra pristatyti transporto priemonę tokioje būklėje, kokioje ją įteikėte, ir laiku. Štai detali analizė, kas lemia šiuos laikus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu 10 dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su laiko apskaičiavimu, ir atsakymus į juos, paremtus mano ilgamete patirtimi.

1. Kiek vidutiniškai trunka mikroautobuso pervežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutinis laikas, kurį reikia skirti mikroautobuso pervežimui iš Lietuvos į Olandiją, svyruoja nuo 2 iki 4 dienų. Tai atrodo gana platus intervalas, tačiau jis atspindi realybę. Jei kalbame apie „važiuojančio“ mikroautobuso pervežimą (kai vairuotojas važiuoja patį mikroautobusą), tai paprastai trunka mažiau laiko – apie 1,5–2 dienas kelionės metu, tačiau su įkrovimais ir iškrovimais tai susiformuoja į 2–3 darbo dienas.

Jeigu mikroautobusas yra nevažiuojantis ir turi būti patalpintas ant autovežimo platformos (savivarčio), procesas užtrunka ilgiau. Pirmiausia reikia surasti laisvą autovežį, kuris tinka mikroautobuso matmenims (aukštis, svoris). Tada reikia laukti, kol jis surenka krovinius iš kitų klientų, nes retai kuris pervežėjas važiuoja tuščias 1700 km tik dėl vieno automobilio. Tokiu atveju visas procesas nuo užsakymo iki pristatymo gali užtrukti iki 5–7 dienų. Tačiau standartinis, gerai suplanuotas maršrutas su patikimu vairuotoju paprastai užtrunka apie 48 valandas kelionės laiko viena kryptimi.

2. Kodėl GPS rodo mažiau laiko nei realiai užtrunka pervežimas?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Navigacijos sistemos, tokios kaip „Google Maps“ ar „Waze“, skaičiuoja laiką taip, tarsi vairuotojas yra robotas, kuris niekada nemiega, niekada nevalgo ir gali važiuoti maksimalia leistina greičiu visą kelionę be sustojimų. Be to, GPS dažnai neatsižvelgia į sunkiasvorių transporto apribojimus.

Tarptautinių pervežimų srityje mes turime griežtai reglamentuotą vairuotojų darbo ir poilsio laiką (EO taisyklės). Vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad jei kelionė trunka 18 valandas grynojo važiavimo laiko, realiai ji užtruks mažiausiai 30–34 valandas, įskaitant privalomus sustojimus. GPS šių 11 valandų poilsio tiesiog nemato. Todėl, kai sakau „2 dienos“, aš kalbu apie realų laiką, įskaitant biologines ir teisines vairuotojo poreikius.

3. Kokie pagrindiniai veiksniai gali prailginti pervežimo laiką?

Yra keturi pagrindiniai „priešai“, kurie gali sužlugti net idealų laikotarpį. Pirmasis – tai eismo įvykiai ir spūstys, ypač Vokietijoje. Maršrutai į Olandiją beveik visada eina per Vokietiją (per Berlyną, Hanoverį ar Duisburgą). Ruhro srityje ir aplink didžiuosius miestus spūstys yra kasdienybė, o avarijos gali uždaryti kelią valandomis.

Antrasis veiksnys – oras. Žiemos metu, ypač Lenkijoje ir Vokietijoje, sniego lavinos ar stiprus ledas gali visiškai sustabdyti eismą. Vasarą – smarkios liūtys, kurios mažina matomumą.

Trečiasis – techninė būklė. Jei pervežamas mikroautobusas nėra naujas, visuomet egzistuoja rizika, kad sugers akumuliatorius, pradės blogai veikti stabdžiai ar atsiras padangų problema. Patyręs vairuotojas visada patikrina transportą prieš išvykstant, bet technika yra neprognozuojama.

Ketvirtasis – dokumentų problemos. Jei trūksta kokių nors dokumentų (pvz., draudimo, Green kortos, sutikimo su vairavimu užsienyje), sienos keliuose tai gali sukelti neplanuotas delay. Todėl visada patariu klientams pasirūpinti dokumentais iš anksto.

4. Ar savaitgaliuose ar švenčių dienomis pervežimas trunka ilgiau?

Taip, tikrai, ir dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, Vokietijoje ir Olandijoje yra griežti kelių transporto priemonių su krovininių transporto priemonių registracijos pažymėjimais (taip pat ir mikroautobusų, jei jie naudojami verslui) važiavimo apribojimai naktį ir švenčių dienomis. Pavyzdžiui, Vokietijoje sunkiasvoris ir krovininis transportas negali važiuoti sekmadieniais ir naktimis (nuo 22:00 iki 06:00). Tai reiškia, kad jei vairuotojas pasiekia sieną arba yra Vokietijos teritorijoje prieš šventę, jis privalo sustoti ir laukti. Tai gali prailginti kelionę net 12 valandų.

Antroji priežastis – logistika. Dauguma terminalų, sandėlių ir pirkėjų dirba tik darbo dienomis. Jei mikroautobusas atvykta į Olandiją šeštadienį vakare, jis gali būti pristatomas tik pirmadienį ryte. Profesionalios kompanijos visada stengiasi tai sukomponuoti taip, kad laikas būtų naudojamas efektyviai, pavyzdžiui, vairuotojas ilsisi arba renka kitus krovinius, tačiau klientui tai atrodo kaip prailgėjęs laukimas.

5. Kaip veikia vairuotojo poilsio laikas ir kodėl jis toks svarbus?

Vairuotojo poilsio laikas nėra „gali greitai užmigti ir važiuoti toliau“. Tai yra griežtas įstatymas, kontroliuojamas tachografu. Kiekvienas sunkiasvoris ar krovininis mikroautobusas turi tachografą, kuris fiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį. Jei inspekcija nustatys pažeidimus, baudos yra milžiniškos, o transporto priemonė gali būti sustabdyta.

Standartinė schema yra tokia: vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, turi 45 min. pertrauką (gali padalinti į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo jis turi 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei atstumas yra tik 1000 km, jų neįmanoma įveikti viena diena legaliai. Kai sakau, kad pervežimas trunka 2 dienas, tai dažniausiai reiškia, kad vairuotojas praleidžia vieną pilną naktį miego (poilsio) kelyje. Tai užtikrina saugumą – guolis vairuotojas yra ramesnis ir greitesnis. Mano patirtis rodo, kad laikantis šių taisyklių, greitas ir saugus pristatymas yra garantuotas, o bandymas „spaisti“ laiką paprastai baigiasi avarijomis ar baudomis.

6. Ar greičiau pervežti mikroautobusą, jei jis „važiuoja savo eiga“ ar ant platformos?

Be abejo, greičiau yra, kai mikroautobusas važiuoja savo eiga (vairuotojas sėdi jo vairuojame). Tokiu atveju vairuotojas yra mobilus, gali lengviau pasirinkti maršrutą, sustoti degalinėje ir netgi, jei reikia, nukrypti naktiniam poilsiui. Tokia kelionė yra lankstesnė.

Pervežimas ant platformos (autovežio) yra lėtesnis dėl krovimo/iškrovimo proceso. Autovežis turi atvykti į vietą, užlipti ant platformos (užtrunka 30–60 min.), turi važiuoti pagal savo grafiką, dar turi išvykti prieš kitą klientą. Be to, autovežiai dažnai turi fiksuotus maršrutus – jie važiuoja tik tam tikromis dienomis. Jei jūsų mikroautobusas „pavėluoja“ į rinktinę dieną, jis gali laukti kelias dienas iki kito išvykimo. Taigi, jei laikas yra kritinis, rekomenduojama rinkti vairuotoją su mikroautobusu, o ne autovežį, nebent būtina pervežti nevažiuojantį technikos transportą.

7. Kaip įtakoja Olandijos miestų specifika pristatymo laiką?

Olandija yra šalis, kurioje labai išvystyta infrastruktūra, tačiau ji turi savo niuansų. Pirmiausia, tai „Amsterdamo problema“. Įvažiavimas į Amsterdamą, ypač centrinę dalį, gali būti košmaras dėl siaurų gatvių, dviračių takų, kanalų ir didelio eismo intensyvumo. Mikroautobusas, ypač jei jis didesnis (9 vietų), gali turėti problemų privažiuoti prie konkretaus adreso. Kartais reikia papildomų leidimų važiuoti į „zono“ (zoning) centrus.

Taip pat, Olandijoje labai daug apygardų („stadsdelen“), kuriose galioja specialūs apribojami transporto priemonėms. Vairuotojui, kuris čia pirmą kartą, gali užtrukti valandą, kol surastas teisingas įvažiavimas ar parkavimo vieta, nes „Google Maps“ kartais nenurodo apribojimų (pvz., „Ulenpas“ – zonos, kur reikia specialios kortelės). Todėl visada prašome klientų nurodyti ne tik adresą, bet ir kontaktinį asmenį vietovėje, kuris galėtų padėti surasti vietą arba susitarti artimiausioje vietoje (pavyzdžiui, didelioje parduotuvės aikštelėje), kad išvengtume klaidžiojimo.

8. Ar yra galimybė atlikti „skubų“ pervežimą ir kiek tai kainuoja laiko atžvilgiu?

Taip, skubus pervežimas įmanomas, bet jis reikalauja specialių sąlygų. Paprasčiausias būdas – paskirti du vairuotojus vienam mikroautobusui. Tada vairuotojai gali keistis vienas kitą be ilgo poilsio, ir transportas gali važiuoti beveik nepertraukiamai (išskyrus trumpas pertraukas kuro įpylimui). Tokiu būdu atstumas Vilnius – Amsterdamas gali būti įveiktas per 18–20 valandų.

Tačiau tai yra brangus sprendimas. Reikia sumokėti už dvigubą darbo užmokestį, dienpinigius abiem vairuotojams ir kelionės išlaidas. Be to, reikia suprasti, kad net su dviem vairuotojais, greitis ribojamas kelių greičio ribojimais (daugelyje vietų Vokietijoje ir Olandijoje galima važiuoti tik 80 km/h ar 100 km/h). Skubus pervežimas taip pat reiškia, kad vairuotojai bus labai pavargę, todėl reikia ypatingai saugiai planuoti maršrutą be sudėtingų miesto centrų pravažiavimų naktį. Tai galima, bet tai išimtinis atvejis, o ne taisyklė.

9. Kaip techninė mikroautobuso būklė veikia laiko planavimą?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai pamiršta. Jei pervežamas mikroautobusas yra senas, pirktas iš aukciono ar ilgai stovėjęs, tikimybė, kad kelyje kils techninė problema, yra labai didelė. Pasitaiko atvejų, kai užstringa stabdžiai (jei stovėjo su užtrauktu rankiniu stabdžiu), pradeda švirti temperatūra arba sprogsta padanga.

Kiekviena tokia problema prailgina kelionę mažiausiai 2–4 valandas (laukiant techninės pagalbos). Kartais tai gali prailginti kelionę ir parą. Profesionalus vairuotojas visada turi su savimi įrankių komplektą, papildomą tepalą, skysčius, tačiau kai kurias gedimus neįmanoma išspręsti šalikelėje. Todėl, jei žinote, kad mikroautobuso techninė būklė abejotina, pridėkite prie numanomo laiko bent vieną dieną rezervo. Taip pat patariu prieš išvežimą atlikti techninę apžiūrą – pasikeisti aliejų, patikrinti stabdžius ir padangas. Tai sutaupo daugiau laiko nei galima įsivaizduoti.

10. Kaip klientas gali sekti savo mikroautobuso buvimo vietą ir kodėl tai svarbu laiko atžvilgiu?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS stebėjimo sunku įsivaizduoti efektyvų darbą. Mūsų kompanija visada suteikia galimybę klientui stebėti transporto priemonę realiu laiku per specialią programėlę arba nuorodą. Tai leidžia klientui matyti, kur yra jo mikroautobusas, ar jis stovi spūstyje, ar jis jau pasiekė paskirties vietą.

Tai svarbu laiko atžvilgiu, nes klientas gali planuoti savo veiksmus. Pavyzdžiui, jei matote, kad mikroautobusas bus po 2 valandų, galite susitarti su pirkėju ar sandėlininku, kad jis būtų pasiruošęs priimti krovinį be laukimo. Dažnai didžiausios delais atsiranda dėl to, kad viena šalis laukia kitos, o komunikacija nutrūksta. GPS stebėjimas šią problemą išspręsdama leidžia abiem šalims būti viename puslapyje.