Mikroautobuso kelionės į Olandiją saugumas ir patogumas: Eksperto vadovas nerūpestingai kelionei

Olandija (Nyderlandai) jau daugelį dešimtmečių yra viena populiariausių kryptų tarp lietuvių. Nesvarbu, ar tai verslo kelionė į Amsterdamo rotušę, darbo reikalai tose pačiose olandų šiltnamiuose arba turistinis žygis po kanalus ir vėjo malūnus – kiekvienas žino, kad kelionė į vakarus yra ilga. Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo siekia apie 1600–1700 kilometrų viena kryptimi. Tai reiškia, kad kelyje praleisime mažiausiai 18–20 valandų, o kartais ir daugiau, atsižvelgiant į oro sąlygas, eismo intensyvumą Vokietijoje ir Belgijoje bei pasirinktą maršrutą.

Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu girdėjęs viską – nuo aukštųjų technologijų garso izoliacijos gėrybių iki istorijų apie tai, kaip keleiviai po tokios kelionės išlipdavo taip nukręę, kad neteisingai rodydavo laikrodį. Tiesą sakant, kaina svarbi, tačiau kai kalbame apie tokius atstumus, saugumas ir fizinis patogumas tampa prioritetu nr. 1. Nėra nieko blogesnio nei pigi bilieto kaina, kurios kainuoja jūsų nugaros skausmą arba nervus dėl vėluojančio mikroautobuso.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas iš tikrųjų užtikrina kokybišką kelionę mikroautobusu į Olandiją. Mes nekalbėsime tik apie tai, ar yra WiFi, bet ir apie tai, kas vyksta po gaubtu – nuo techninės būklės iki vairuotojo psichologinio pasirengimo. Suprasdami šiuos dalykus, galėsite saugiau ir ramesniais protais planuoti savo kelionę.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai klausia mano karjeros eigoje, planuodami kelionę į Nyderlandus.

1. Kodėl techninė mikroautobuso būklė yra svarbesnė už jo „amžių“?

Dažnai klientai, užsukantys į mūsų kontorerį arba skambinantys, pirmiausia klausia: „Kiek metų jūsų autobusiukui?“. Mano atsakymas visada tas pats – amžius tik numeris, o būklė – tai realybė. Esu matęs penkerių metų mikroautobusus, kurie buvo išnaudoti tiek, kad juos reikėjo siųsti į metalo laužą, ir dešimties metų „mercedesus“, kuriai važiuoti lyg ant debesies.

Saugumas priklauso ne nuo gamybos metų, o nuo priežiūros kultūros. Profesionali pervežimo įmonė kiekvieną kelionę prieš išvykstant privalo atlikti techninę apžiūrą. Mes kalbame ne tik apie tepalų keitimą. Svarbiausia yra padangų būklė (ypač vykstant į Olandiją, kur dažnai lyja ir vėjuota), stabdžių sistemos veikimas ir vaizdo įrašymo registratorių (tachografo) duomenys. Jeigu mikroautobuso važiuoklė (pakaba) yra susidėvėjusi, 1700 kilometrų Vokietijos automagistralėmis (Autobahn) taps kankinimu. Kietas važiavimas sukelia ne tik diskomfortą, bet ir didina avarijos riziką, nes vairuotojas greičiau pavargsta nuo vibracijos. Todėl renkantis pervežėją, klauskite ne apie metus, o apie tai, kaip dažnai jis techniškai aptarnauja savą parką.

2. Kaip užtikrinamas vairuotojo budrumas tokiame ilgame maršrute?

Tai, manau, yra kritiškai svarbiausias saugumo aspektas. Olandijos maršrutas yra vienas ilgiausių standartinių maršrutų iš Lietuvos. Vairuotojas fiziškai negali vairuoti 20 valandų iš eilės. Tai nelegalu ir yra mirtinas pavojus.

Čia įsijungia griežti Europos Sąjungos reglamentai. Mūsų vairuotojai naudoja skaitmeninius tachografus, kurie fiksuja kiekvieną judesį. Reglamentai numato, kad po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tačiau patirtis rodo, kad teisiniai minimumai kartais neužtenka. Geriausios įmonės dirba pagal griežtesnes vidines taisykles. Pavyzdžiui, jei maršrutas numato važiuoti naktį, įmonė turi užtikrinti, kad vairuotojas prieš tai geras išsimiegojo. Aš asmeniškai visada stengiuosi sudaryti grafikus taip, kad vairuotojai keistųsi ilguose maršrutuose, arba, jei tai mikroautobuso kelionė su vienu vairuotoju, būtų numatyta ilga nakvynė kelionės viduryje (pavyzdžiui, Vokietijoje). Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už blogą automobilį.

3. Kokie yra patogumo standartai sėdimoms vietoms?

Kai sėdite 20 valandų, jūsų kūnas patiria didelį krūvį. Standartinis, pigus mikroautobuso sėdynė, skirta važiuoti po miestą, šiuo atveju netinka. Ilgos kelionės į Olandiją mikroautobusu turi būti planuojamos su specialiomis turistinėmis sėdynėmis.

Ką tai reiškia praktiškai? Sėdynė turi būti ergonomiška, su galimybe reguliuoti atlošo kampą bent 130–140 laipsnių. Būtina, kad būtų prailgintas pagalvėlės dalis po keliais – tai leidžia pailsėti blauzdų raumenims. Labai svarbus yra ir tarpas tarp eilių („legroom“). Jeigu jūsų keliai liečia priekinės sėdynės, kelionė taps kančia. Taip pat verta atkreipti dėmesį į rankų atlošus – jie turi būti patogiai išdėstyti, kad galėtumėtė atsipalaiduoti. Nors dauguma šiuolaikinių mikroautobusų turi diržus, aš visada primygtinai rekomenduoju juos užsisegti. Ne tik dėl saugumo (staigus stabdymas Vokietijos eismo spūstyse), bet ir dėl to, kad diržas laiko jūsų kūną stabilioje padėtyje, todėl raumenys mažiau įsitempia.

4. Kaip įtikinami užtikrinamas keleivių bagažo saugumas?

Važiuodami į Olandiją, dažnai vežame brangius daiktus: nešiojamus kompiuterius, dokumentus, drabužius, o kartais ir darbo įrankius. Bagažo skyrius turi būti ne tik erdvus, bet ir saugus.

Svarbiausia taisyklė – bagažas turi būti tvirtai prifixuotas. Negali būti taip, kad kiekvieną kartą stabdiant lagaminai riedėtų po bagažinę ir griaustųsi vienas į kitą. Geros įmonės turi specialias tvirtinimo juostas arba skyrius. Taip pat būtina užtikrinti, kad bagažinė būtų užrakta ir prieiga prie jos būtų tik vairuotojui (arba atskirai saugoma raktų dėžutėje). Yra buvę atvejų, kai neatsargūs keleiviai palikdavo pinigus ar brangius daiktus lagaminuose, o poilsio metu kas nors įsliūkindavo į neužrakintą bagažinę. Nors mes stengiamės užtikrinti saugumą, keleiviai taip pat turi būti sąmoningi. Vertus pasidomėti, ar įmonė siūlo draudimą bagažui – tai papildus raminamasis faktorius.

5. Ar oro kondicionierius ir ventiliacija tikrai tiek svarbūs?

Galvojate: „Olandija – šalta šalis, kodėl reikalingas kondicionierius?“. Tai viena dažniausių klaidų. Olandijos klimatas drėgnas ir labai nestabilus. Vasarą Vokietijos automagistralėse asfaltas įkaista iki 50–60 laipsnių, be veikiančio kondicionieriaus mikroautobuse virsta orkaitė. Tokios sąlygos ne tik sukelia diskomfortą, bet ir gali sukelti alerginių reakcijų išsivystymą dėl dulkių ir vabzdžių.

Žiemą situacija atvirkščia – kai įsileidžiate 20 drėgnų keleivių, langai iškart užsidaro rūkais. Čia būtina ne tik šildymo sistema, bet ir tinkama ventiliacija, kuri pašalina drėgmę. Profesionalus mikroautobusas turi „Climate Control“ sistemą, kuri palaiko pastovią temperatūrą visame salone, o ne tik vairuotojo srityje. Pastovi temperatūra reiškia, kad keleiviai mažiau serga ir geriau išsimiega.

6. Kokios yra poilsio stotelės ir kiek dažnai jos daromos?

Standartinis reikalavimas – poilsis kas 4,5 valandos. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad keleiviai turi savo poreikius. Ilga kelionė į Olandiją reikalauja ne tik tuometinių stabdymų degalinei, bet ir ilgesnių pertraukų maistui ir pailsėjimui.

Mes stengiamės planuoti stoteles taip, jos būtų ne tiesiog degalinės su greitu maistu, o poilsio zonos (Rasthof Vokietijoje), kurioje yra švarios tualetų patalpos, galima nusipirkti šviežios kavinės ir pailsėti prie žalios zonos. Jeigu kelionė vyksta su vienu vairuotoju, įstatymai reikalauja ilgos nakvynės (mažiausiai 9 valandos). Tai gali būti viešbutis Vokietijoje arba Belgijoje. Jeigu maršrutas numato dviejų vairuotojų darbą, kelionė gali būti atliekama be ilgos nakvynės, tačiau tada būna daugiau trumpų pertraukų keleiviams ištiesti kojas. Visada klauskite apie poilsio grafiką iš anksto – tai padės jums suplanuoti, ar reikia pasiimti vandens ar užkandžių.

7. Kaip pasirinkti saugiausią maršrutą į Olandiją?

Yra keletas pagrindinių kelių: per Lenkiją-Vokietiją (dažniausiai pasirenkamas dėl kokybiškų kelių) arba per Latviją ir Estiją (jūros keliu, tačiau ilgesnis). Mano, kaip eksperto, nuomonė – patikimesnis yra maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją, nors ten ir didesnis eismo intensyvumas.

Kodėl? Vokietijos autobahnai yra geriausiai prižiūrimi keliai Europoje, o greičiausia pagalba įvykus avarijai ar gedimui yra ten pasiekiama. Tačiau čia yra ir savas pavojus – „Stau“ (spūstys). Vokietijoje spūstys griežtai reglamentuotos – kai ji sustoja, visi turi užsidaryti „avarinius žibintus“. Nekalbėkime apie tai, ką daro kai kurie „laisvai samdomi“ vairuotojai, važiuodami pro juos per griovius. Saugus maršrutas taip pat vengia miestų centrų. Profesionalus planavimas reiškia važiuoti aplinkkeliais, o ne pro Berlyno ar Bruselio centrus, kur eismo sąlygos neprognozuojamos.

8. Kaip vežėjas užtikrina keleivio draudimą ir teises?

Tai yra legalus ir labai svarbus dalykas. Neteisėtas pervežimas („vabalai“) yra pavojingas ne tik todėl, kad vairuotojas gali būti išsiųstas iš šalies, bet ir todėl, kad jūs neturite jokios apsaugos. Įsivaizduokite situaciją: patiriate avariją Belgijoje. Jeigu mikroautobusas neturėjo galiojančios tarptautinės keleivių pervežimo licencijjos, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti kompensaciją.

Legalus vežėjas turi: 1. Tarptautinę keleivių pervežimo licenciją. 2. Privalomą civilinės atsakomybės draudimą (dažniausiai iki 1,5 mln. EUR). 3. Galimybę išduoti keleivių draudimo polisus (nors tai nebūtina, tai yra gerų įmonių praktika).

Prieš įlipdami į mikroautobusą, pasidomėkite, ar įmonė legali. Žalos atlyginimas už sužeidimus ar bagažo praradimą nelegalioje vežimo įmonėje yra beveik neįmanomas procesas.

9. Ar mikroautobuse turi būti WiFi ir įkrovikliai?

Dvidešimt metų atgal šie dalykai buvo prabangos atributas, šiandien – standartas, jeigu norite pasakyti, kad teikiate kokybiškas paslaugas. Ilga kelionė be telefono – didelis stresas šiuolaikiniam žmogui.

Tačiau čia yra vienas niuansas. WiFi kelyje, kai važiuojate 130 km/h per Vokietijos laukus, gali būti nestabilus. Geras vežėjas įrengs stiprų maršrutizatorių su SIM kortele, kuris palaiko ryšį. Bet svarbiau yra individualūs USB ar 220V įkrovikliai prie kiekvienos sėdynės. Aš asmeniškai vertinu tai aukščiau nei WiFi, nes įkrovę telefoną galite pasižiūrėti filmą ar išgirsti muziką offline. Be to, įkrovikliai yra saugumo klausimas – telefono įkrovimas vairuotojui, kai jis vairuoja, yra draudžiamas, todėl keleiviai turi turėti savo maitinimo šaltinius.

10. Ką daryti, jei kelionės metu jaučiatės blogai arba kyla problemų?

Nors mes visi stengiamės užtikrinti idealą, gyvenimas yra neprognozuojamas. Galima susirgti, pasimesti degalinėje arba kilti konfliktui su kitu keleiviu. Svarbiausia yra ryšys su vairuotoju ir dispčeriu.

Prieš išvykstant gaukite dispčerio telefono numerį. Geras vairuotojas yra ne tik vairuotojas, bet ir psichologas. Jis turi sugebėti sušvelninti konfliktus salone ir padėti keleiviui, kuriam pasidarė blogai (sustoti, paskambinti greitosios pagalbos, jei reikia). Jeigu jums atrodo, kad vairuotojas važiuoja per greitai ar pažeidžia taisykles, nedelsdami praneškite dispčeriui. Saugumas – tai bendra visų dalyvų atsakomybė. Niekada negailėkite paklausti, jei kažkas neaišku ar ką nors neramina. Geriau paprašyti sustoti ir atsipalaiduoti, nei kančiai važiuoti toliau.

Išvada

Mikroautobuso kelionė į Olandiją tai ne paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B. Tai ilgas procesas, reikalaujantis atsakingo požiūrio tiek nuo pervežėjo, tiek nuo keleivio. Per savo dvidešimt metų patirtį esu išmokęs vieno pagrindinio dalyko: taupyti ant saugumo ir patogumo – tai tas pats kas lošti rulete. Pigus bilietas gali baigtis nugaros skausmais, prarastu laiku ir nervų išsekimu.

Rinkdamiesi pervežėją, vadovaukitės ne viena kaina. Pažiūrėkite į mikroautobuso amžių, tačiau dar labiau – į jo techninę būklę. Užklauskite apie vairuotojų darbo grafiką ir poilsio režimus. Įsitikinkite, kad įmonė veikia legaliai ir turi visus reikalingus draudimus. Atkreipkite dėmesį į sėdynių patogumą ir buitines sąlygas – tai nulems jūsų savijautą po atvykimo į Amsterdamą ar Roterdamą.

Kelionė turi prasidėti ne tada, kai išlipate iš autobuso prie savo viešbučio, o tada, kai įlipate į jį Lietuvoje. Jeigu jaučiatės saugiai, esate apgaubti rūpesčiu ir turite patogią vietą, 1700 kilometrų taps ne bėda, o galimybe pailsėti, skaityti knygą, pažiūrėti filmą ar tiesiog pagalvoti apie artėjančius darbus ar poilsį. Olandija laukia, o keliauti ten reikia ramiai ir saugiai.