Mikroautobusais vežame siuntas iš Olandijos – saugiai ir operatyviai

Tarptautinė prekyba ir logistika yra kraujotraukos sistema šiuolaikinėje ekonomikoje. Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, esu girdėjęs viską – nuo pasiūlymų, kurie atrodo per gera, kad būtų tiesa, iki istorijų apie dingusius konteinerus ir vėluojančias atsargas. Tačiau vienas ryškiausių ir nuolat augančių reiškinių rinkoje yra poreikis greitiems, lankstūs ir patikimiems sprendimams, kurie sujungtų Olandiją ir Lietuvą. Nors dideliųjų sunkvežimių (tiražų) vaidmuo neatšaukiamas, dažnai būtent mikroautobusų transportas tampa tas moteris-žuvys, kuri išgelbėja verslą arba privatų siuntėją nuo nemažų rūpesčių.

Olandija, kaip viena svarbiausių logistikos krypčių Europoje, garsėja savo uostais, skubiais užsakymais ir aukšta aptarnavimo kultūra. Siuntos iš šios šalys dažnai būna jautrios, brangios arba labai skubios, todėl jose nėra vietos eksperimentams. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kodėl mikroautobusų transportas tampa pirmuoju pasirinkimu tų, kurie vertina laiką ir saugumą. Mes išnagrinėsime viską nuo to, kaip formuojamos kainos, iki specifinių dokumentacijos niuansų, padėsiančių Jums išvengti nesusipratimų pasienyje.

Svarbu suprasti, kad logistika nėra tik krovinių perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis planavimo, žinių ir tikslios koordinacijos. Kai kalbame apie mikroautobusus, mes kalbame apie "paskutiniųjų kilometrų" arba "mažos partijos" (LTL – Less than Truckload) logistikos aukščiausią lygį. Šiame tekste rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos susiformavau per ilgas metas dirbdamas su klientais, kurie nori ne tik pergabenti daiktus, bet ir gauti ramybę.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusų transportą iš Olandijos, o ne standartinį sunkvežimį?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ypač tų klientų, kurie anksčiau bendradarbiavo tik su didžiosiomis transporto kompanijomis. Atsakymas slypi lankstume ir greičiu. Standartinis 13,6 metro ar 24 tonų sunkvežimis turi savo griežtą grafiką – jis važiuoja tik tada, kai pusėji arba pilnai užpildytas. Jei Jums reikia pergabenti tik 3 europalėtes prekių arba vieną didelę sofą, sunkvežimio teks laukti dienomis, kol vairuotojas surinks kitus krovinius, kad užpildytų kėbulą.

Mikroautobusais (dažniausiai tai 3,5–5 tonų klasės transporto priemonės, pvz., Ford Transit, Mercedes Sprinter arba VW Crafter su uždara kėbulu) vežant siuntas iš Olandijos, mes galime pasiūlyti daug trumpesnį pristatymo terminą. Tokios transporto priemonės dažnai vyksta ekspresso režimu – surenkamos krovos vieną dieną, išvyksta naktį ir ryte jau yra Lietuvoje. Be to, mikroautobusais lengviau įvažiuoti į miesto centrus, gyvenamuosius rajonus arba gamyklas, kur yra ribojamas aukštis arba sunkvežimių eismas. Taigi, jei Jums svarbu ne tik kaina, bet ir tai, kad prekės pasiektų gavėją kuo greičiau ir be nereikalingų perkrovimų terminaluose – mikroautobusas yra geriausias pasirinkimas.

2. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas iš Olandijos iki Lietuvos?

Dirbdamas logistikoje, išmokiau nežadėti stebuklų, o vadovautis realiais terminais. Vidutiniškai, vežant siuntas mikroautobusais iš Olandijos į Lietuvą, pristatymas trunka nuo 1 iki 3 darbo dienų. "Ekspresinis" variantas, kai krovinys surenkamas ir išvežamas tą pačią dieną arba vėliausiai kitą dieną ryte, leidžia prekėms atvykti jau po 24–30 valandų.

Tačiau turiu būti sąžiningas ir paaiškinti, kas įtakoja šį laiką. Pirmiausia, tai tai, kada Jūs pateikiate užsakymą. Jei prekės paruoštos Olandijos sandėlyje iki vidurdienio, didžiąja tikimybe jas galima įtraukti į tą dieną vykstantį reisą. Jei užsakymas gaunamas vėlai vakare, reikės laukti kito rytinio išvykimo. Antra, svarbu krovinio paėmimo vieta. Jei vairuotojas turi apvažiuoti penkis skirtingus siuntėjus Roterdame, Amsterdame, Eindhovene ir kituose miestuose, tai natūraliai užtrunka. Trečia, orų sąlygos ir eismo intensyvumas Vokietijoje (kurią kerta maršrutas) gali sukelti nedidelių vėlavimų. Mūsų patirtis rodo, kad tikslus planavimas ir maršrutų optimizavacija leidžia išlaikyti 1–2 dienų standartą net ir intensyviausiu sezono metu.

3. Kaip formuojama kaina? Ar brangiau vežti mikroautobusu nei sunkvežimiu?

Kainodara logistikoje nėra tiesioginė – čia nėra taip, kad "mažiau krovinių reiškia mažiau kainos". Dažnai klientai nustembama, kad vienos europalės pervežimas mikroautobusu gali atsieiti tiek pat ar net šiek tiek brangiau nei dalis vietos didžiajame sunkvežimyje. Kodėl taip atsitinka? Visas dalykas susideda iš išlaidų, padalintų iš krovinių kiekio.

Mikroautobusui reikalingas vienas vairuotojas, kuris taip pat turi gauti atlyginimą, pragyventi kelyje ir pailsėti. Kuras, kelių mokesčiai (vinjetės Vokietijoje, mokesčiai už tiltus Belgijoje ar Olandijoje) yra panašūs, tik mažesniu mastu. Tačiau kai mikroautobuse telpa tik 4–5 europalėtes, o sunkvežimyje – 33, "vieno vietos metro" kaina mikroautobuse yra aukštesnė.

Tačiau tai nereiškia, kad tai brangu – tai vertė. Mokėdami šiek tiek didesnę kainą už vienetą, Jūs užtikrinate greitą pristatymą ir mažesnę sugadinimo riziką, nes krovinys nėra kraunomas ir iškraunamas kelis kartus dideliuose terminaluose. Kaina paprastai skaičiuojama pagal užimamą vietą (bėgio metrus arba europalečių skaičių), krovinio svorį (jei jis ypač sunkus) ir atstumą iki paėmimo/išvežimo taško. Reikėtų nepamiršti, kad jei reikalinga "kelto" paslauga (kai vairuotojas padeda pakrauti ar iškrauti), tai taip pat gali įtakoti galutinę sumą, tačiau tai dažnai būna neišvengiama dėl saugumo reikalavimų.

4. Kokias siuntas galima vežti mikroautobusu? Ar yra kokių nors apribojimų?

Mikroautobusai – tai universalus įrankis, tačiau jis turi savo geometrines ir technines ribas. Paprastai vežame įvairias prekes: nuo mažmeninės prekybos prekių (drabužių, avalynės, aksesuarų), elektronikos ir buitinės technikos iki baldų, statybinių medžiagų (pakuočių pavidalu) ir netgi automobilių detalių.

Svarbiausias apribojimas – tai matmenys ir svoris. Standartinis didelis mikroautobusas turi apie 15–20 kubinių metrų talpos ir gali pakelti apie 800–1000 kg svorio (priklausomai nuo modelio). Vidaus aukštis dažnai svyruoja nuo 1,9 iki 2,2 metro. Jei Jūsų krovinys yra aukštesnis nei 2 metrai (pvz., surenkamos lentynos arba specialios mašinos), jis netilps. Taip pat nevežame pavojingų krovinių (ADR) – sprogmenų, degiųjų medžiagų arba toksinių atliekų, nes tam reikalingi specialios įrangos sunkvežimiai.

Taip pat verta paminėti, kad mikroautobusuose nėra "žemųjų grindų" (liftų), kaip tai būna didžiuosiuose sunkvežimuose, todėl kroviniai turi būti supakuoti taip, kad juos būtų galima pakrauti rankomis arba su paprasta hidrauline rankine keltuvu. Jei prekės sveria po 100 kg ir nėra ant paletės, reikia iš anksto susitarti dėl pakrovimo pagalbos, kitaip vairuotojas gali atsisakyti pakrauti dėl sveikatos apsaugos reikalavimų.

5. Kaip užtikrinamas siuntos saugumas kelyje?

Saugumas yra prioritetas Nr. 1, o po 20 metų darbo šioje srityje galiu pasakyti, kad jis prasideda ne kelyje, o ožio pakrovimo metu. Mūsų kompanijoje taikoma griežta krovinių fiksavimo politika. Niekada nenešame "laisvų" krovinių – viskas turi būti pritvirtinta tvirtinimo juostomis (stropomis), pritūpta tarp sienelių arba užfiksuota tarp prekių.

Krovinio draudimas yra dar vienas svarbus aspektas. Visos mūsų vežamos siuntos yra apdraustos pagal CMR konvenciją. Tai tarptautinis draudimas, kuris galioja visoje Europoje. Tačiau turiu įspėti klientus: draudimas neveikia, jei krovinys blogai supakuotas. Jei į mikroautobusą įkraunami stiklo indai be papildomo amortizacijos (putplasčio, burbuliukų) ir jie susilaužo ne dėl eismo įvykio, o dėl blogo fiksavimo, draudimo kompanija gali atmesti išmoką. Todėl visada patariu investuoti į kokybišką pakavimą – tai pigiausia draudimo priemonė. Be to, mūsų vairuotojai yra patyrę profesionalai, kurie žino, kaip vairuoti taip, kad kroviniui būtų kuo lengviau, vengdami staigių stabdžių ir aštrių posūkių.

6. Ar reikalinga muitinės deklaravimo procedūra vežant iš Olandijos į Lietuvą?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narių šalys, prekių judėjimas tarp jų laikomas vidinės prekybos operacija. Tai reiškia, kad standartinis muitinės deklaravimas (tarpininkavimas) ir mokesčiai (PVM, muitai) netaikomi, jei prekės keliauja iš vienos ES šalies į kitą. Tai labai palengvina procesą – mums nereikia stovėti pasienio punktuose ir laukti dokumentų patvirtinimo.

Tačiau yra vienas "bet". Jei prekės atkeliauja į Olandiją iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos, JAV ar Jungtinės Karalystės) ir vėliau yra persiunčiamos į Lietuvą, tai vadinama "išorinės transliacijos" arba T1 procedūra. Tokiu atveju, siuntą gabenant į Lietuvą, būtina užtikrinti, kad ji būtų "išgabenta" iš Olandijos muitinės, tai yra, pritaikyta T1 procedūra, kurią Lietuvoje reikia uždaryti. Mūsų patirtis leidžia efektyviai tvarkyti ir tokius atvejus, tačiau tai reikalauja tikslų dokumentų (EX1 arba T1) pateikimo. Jei Jūs perkate prekes tiesiogiai iš Olandijos tiekėjo, kuris jau yra apmokestinęs ES, Jums nereikia rūpintis niekuo kitu, tik sandėrio ir pristatymo organizavimu.

7. Kas dėl siuntimo sekimo? Ar galiu sužinoti, kur yra mano krovinys?

Anksčiau, prieš mobiliųjų telefonų ir GPS eros, tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti, "kur jis tu yra". Šiandena tai atrodo net mįslinga. Dabar technologijos leidžia mums pasiūlyti 100% transparentumą. Kiekviena mūsų transporto priemonė yra aprūpinta GPS stebėjimo sistema.

Kai užsakote siuntą, Jūs gaunate nuorodą arba prisijungimo duomenis prie stebėjimosi platformos. Ten realiu laiku galite matyti transporto priemonės vietą, greitį ir numatomą atvykimo laiką. Be to, mūsų dispečeriai aktyviai seka situaciją kelyje. Jei įvyksta eismo įvykis arba didelė spūstis, mes informuojame Jūsų prieš tai, nei Jūs net sužinosite, kad vėluojate. Šis proaktyvus bendravimas leidžia mums išlaikyti aukštą pasitikėjimo lygį. Klientui nereikia nerimauti ir spėlioti – jis turi visą informaciją savo rankose.

8. Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietovėje arba jis neatsiliepia?

Tai klasikinė problema, su kurią susiduriame nereguliariai, tačiau ji sukelia didelių nepatogumų. Logistikoje laikas yra pinigai, o vairuotojo darbo valandos yra griežtai reglamentuojamos. Jei vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą ir negali susisiekti su gavėju, arba gavėjas atsisako priimti siuntą, prasideda komplikacijos.

Pirmiausia, vairuotojas stengiasi susisiekti su dispečeriumi, o dispečerius bando susisiekti su užsakovu. Jei per 30–60 minučių situacija nespręstiama, krovinys gali būti grąžintas atgal į sandėlį Lietuvoje arba paliktas laikiname saugojimo punkte Olandijoje (jei tai nutiko paėmimo metu). Už šias papildomas paslaugas – grąžinimą, laikiną saugojimą, pakartotinį išvežimą – paprastai turi mokėti užsakovas, nes tai nebuvo pervežėjo kaltė.

Todėl, kaip patyręs ekspertas, visada patariu: įsitikinkite, kad gavėjas žinos apie siuntos atvykimą. Pateikite mums ne tik adresą, bet ir geriausią susisiekimo telefoną, o patys susisiekti su gavėju prieš pristatymo dieną. Mažas pranešimas "Siunta atvyks rytoj tarp 9 ir 12 val" išgelbėja nuo nemažų išlaidų ir nervų.

9. Kokius dokumentus reikia pateikti siuntai užsakant?

Dokumentų tvarka yra logistikos kertinis akmuo. Nors ES viduje reikalavimai nėra tokie griežti kaip su trečiosiomis šalimis, kruopštumas praverčia. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėravimo–pervežimo sąvada (CMR sąvada). Ją užpildome mes, tačiau Jums reikia pateikti duomenis, kurie į ją įeina: tikslus gavėjo ir siuntėjo duomenys (adresai, PVM kodai), prekių sąrašas ir jų svoris.

Jei prekės yra specialios (pvz., reikia SERTifikatų, leidimų, ar tai yra alkoholinės bei tabako gaminiai), šie dokumentai turi būti pateikti iš anksto. Taip pat būtinos prekių pakuočių etiketės (jei jų nėra, mes galime padėti jas sukurti, tačiau reikia tikslaus prekių pavadinimo). Jei transportuojama technika, reikia nurodyti numerius (VIN kodus). Esu matęs ne vieną atvejį, kai dėl neteisingai surašyto prekės pavadinimo (pvz., tiesiog "padangos" vietoje "4 vnt. žieminės padangos 205/55 R16") siunta buvo uždelsta muitinėje arba nebuvo priimta sandėlyje. Tikslumas čia taip pat svarbus kaip ir vairuotojo meistriškumas.

10. Kodėl verta rinktis ilgalaikę partnerystę su viena pervežėju?

Galiausiai, šiek tiek filosofinis, tačiau labai praktiškas klausimas. Per savo karjerą mačiau, kad ilgamečiai klientai visada gauna geriausią paslaugą. Kodėl? Kadangi kai susiformuoja partnerystė, mes (pervežėjai) pažįstame Jūsų verslo specifiką. Žinome, kad Jūsų siuntos dažnai yra subrendusios gėlės, kurios negali laukti, arba kad Jūsų sandėlyje yra sunku suktis sunkvežimiui.

Ilgalaikis bendradarbiavimas leidžia mums lanksčiau derėtis dėl kainų, pasiūlyti individualius grafikus arba net rezervuoti vietą mikroautobuseje iš anksto populiariausiomis savaitėmis. Be to, kai sužinome Jūsų poreikius, galime proaktyviai siūlyti sprendimus, apie kuriuos galvojote, tačiau nedrįsote paklausti – pvz., apie papildomą draudimą arba sudėtingesnio krovinio pakavimo paslaugas Olandijoje. Pasitikėjimas logistikoje yra vertingiausia valiuta.