Maršrutų kelionės į Olandiją – patogus ir greitas maršrutas

Įvadas

Olandija, arba Nyderlandai, yra viena strategiškai svarbiausių šalių visoje Europos logistikos sistemoje. Turėdamas daugiau nei dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti, kad maršrutai į šią šalį yra ne tik populiariausi, bet ir vieni geriausiai išvystytų infrastruktūros atžvilgiu. Kasdien tūkstančiai sunkvežimių ir krovininių automobilių kerta Vokietijos ir Lenkijos sienas, siekdami pasiekti Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno logistikos centrus. Tačiau, nors geografiškai atstumas atrodo įveikiamas, sėkmingas ir greitas pervežimas reikalauja ne tik gero „geležinio arklio“ ir patirties vairuotojo, bet ir išsamaus plano supratimo.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis apie tai, kaip susitvarkyti maršrutus į Olandiją, ką reikia žinoti apie kelių mokesčius, vairuotojų poilsio režimus bei dokumentaciją. Nesvarbu, ar planuojate siųsti dalinį krovininį (LTL), pilną sunkvežimį (FTL), ar tiesiog domitės, kaip veikia šis procesas – čia rasite išsamią informaciją. Olandija yra ne tik tulpių ir vėjaračių šalis; tai yra Europos prekybos širdis, kurioje laikas – pinigai, o oportunistiškas požiūris į maršruto planavimą gali lemti nemažus nuostolius. Mes aptarsime techninius aspektus, tačiau kalbėsime paprastai, kad kiekvienas klientas suprastų, kas vyksta už vairo ir biuro stalų.

Kadangi šiuolaikinė logistika yra dinamiška, svarbu ne tik pasirinkti trumpiausią kelią žemėlapyje, bet ir numatyti potencialių kliūčių, tokių kaip užstatyti keliai Vokietijoje ar muitinės procedūros, scenarijus. Šiame tekste mes išnagrinėsime visus šiuos niuansus, padėdami jums jausti saugiai ir užtikrintai, kai jūsų krovinys leidžiasi į kelią į vakarus.

DUK

1. Koks yra populiariausias ir greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Olandiją?

Dirbdamas srityje beveik dvi dešimtmetis, galiu pasakyti, kad „aukso standartu“ laikomas maršrutas, einantis per Lenkiją ir Vokietiją. Pradedame nuo Lietuvos-Lenkijos sienos (pavyzdžiui, Lazdijų ar Kalvarijos punktuose), toliau važiuojame autostrada A2 link Varšuvos, o paskui – S8 ar A2 link Vokietijos sienos (Švecicė/Świecko). Įveikus sieną, patenkame į Vokietijos autostradų tinklą, dažniausiai naudojant A2 ir A30 maršrutus, kurie veda link Olandijos sienos ties Oldenzaal.

Šis maršrutas yra populiariausias dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, tai yra fiziškai trumpiausias kelias. Antra, šiame maršrute yra daugiausia degalinių, poilsio vietų ir logistikos terminalų, kas leidžia lanksčiai planuoti vairuotojų poilsį. Tačiau „greičiausias“ visada reiškia sąlyginą sąvoką. Vokietijoje, pavyzdžiui, dažnai vyksta remonto darbai BaWue (Badenas-Viurtembergas) ar Šiaurės Reino-Vestfalijos regionuose, todėl reikia būti pasiruošusiems nukrypimams. Kartais, norint išvengti spūsčių prie Hanoverio ar Duisburgo, patartina pasirinkti šiauresnį maršrutą per Brėmeną, nors jis ir yra šiek tiek ilgesnis. Profesionalus planavimas čia yra raktas – mes stebiame eismo informacijas realiu laiku ir koreguojame maršrutą, kad krovinys atvyktų kuo greičiau.

2. Kiek laiko trunka vidutinė kelionė į Olandiją?

Klientai dažnai klausia: „Kada mano prekės bus atvykusios?“. Atsakymas priklauso nuo to, ar tai yra pilnas sunkvežimis, ar dalinis krovinys, tačiau grynas vairavimo laikas nuo Vilniaus iki, tarkime, Roterdamo yra apie 18–20 valandų. Tačiau logistikoje negalime vadovautis tik vairavimo laiku. Tarptautinių pervežimų srityje galioja griežti taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo ir poilsio laiką.

Pagal ES taisykles, po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net ir idealiausiomis sąlygomis kelionė trunka mažiausiai dvi dienas. Jei maršrute yra daug spūsčių (pavyzdžiui, ties Berlynu ar Poznane), arba jei reikia laukti pakrovimo/iškrovimo, laikas gali padidėti iki trijų dienų. Jei siunčiate dalinį krovinį, prie šio laiko reikia pridėti ir laiką, skiriamą kroviniui surinkti terminaluose (konsolidacija). Todėl, planuodami pervežimą, visada verta turėti 2–3 dienų laiko rezervą tarp užsakymo ir pristatymo, kad išvengtumėte nereikalingo streso.

3. Kokius kelių mokesčius ir mokesčius už aplinkosaugą reikia mokėti keliaujant į Olandiją?

Vienas svarbiausių aspektų, formuojančių pervežimo kainą, yra kelių mokesčiai. Keliaudami per Lenkiją, mums reikia turėti „viaTOLL“ įrenginį, registruotą įmonės vardu. Lenkijoje mokesčiai skaičiuojami pagal nuvažiuotą atstumą ir sunkvežimio ašių skaičių bei ekologinę klasę. Tai yra palyginti pigiausia šios kelionės dalis.

Vokietijoje situacija kitokia. Čia taikomi „Toll Collect“ mokesčiai, kurie yra vieni brangiausių Europoje. Jie taip pat priklauso nuo ašių skaičiaus ir emisijų klasės (Euro 5, Euro 6 ir t.t.). Vokietijos autostradose daug kur nėra greičio apribojimų (160 km/h ir daugiau), tačiau sunkvežimiams visada galioja 80 km/h ribojimas, o mokesčiai nėra maži.

Atvykus į Olandiją, situacija šiek tiek pasikeičia. Olandijoje nėra klasikinių kelių mokesčių sunkvežimiams, kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje, tačiau čia yra taikomi mokesčiai už sunkvežimių priekabų („LKW-Maut“ tipo sistemos dalis, tačiau Olandijoje tai dažniau vadinama „Eurovignette“ tipo sistema arba tiesiog mokesčiais už taršą). Be to, svarbu prisiminti, kad Olandijoje yra gausu mokamų tunelių ir tiltų (pavyzdžiui, Westerscheldetunnel), kurių kaina gali smarkiai padidėti, jei maršrutas nėra suplanuotas atsargiai. Mūsų įmonė visada įtraukia šias išlaidas į galutinę sąskaitą, taigi klientui nereikia rūpintis dėl to, kad vairuotojas turės stoti ir mokėti grynaisiais pinigais.

4. Ar reikalingi specialūs dokumentai ar leidimai kroviniams vežti į Olandiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos narės, bei Schengeno erdvės dalis, procesas yra gerokai supaprastintas palyginti su pervežimais į Jungtinę Karalystę ar Šveicariją. Pagrindinis dokumentas yra tarptautinis vežimo orderis – CMR važtaraštis. Jis patvirtina sandorį tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo, bei registruoja krovinių būklę.

Be CMR, sunkvežimis turi turėti galiojančius vairuotojo pažymėjimus, kvalifikacijos kortelę (tacho kortelę) ir techninį pasą. Jei kroviniui reikalingas specialus tvirtinimas (pvz., metalo griežtai), turi būti pateikiamas tvirtinimo deklaracija, patvirtinanti, kad krovinys yra užfiksuotas saugiai.

Jei vežame pavojingus krovinius (ADR), būtina turėti atitinkamus ADR sertifikatus ir specialų leidimą, o patį krovinį turi lydėti kvalifikuotas vairuotojas, turintis ADR pažymėjimą. Svarbu paminėti, kad nors muitinės kontrolė tarp ES šalių dažniausiai nebėra (išskyrus atvejus, kai keliaujame iš trečiosios šalies teritorijos, pvz., iš Baltarusijos per Lietuvą į Olandiją), vis tiek gali būti atliekami muilinės prekybos kontrolės arba fiskaliniai patikrinimai. Todėl visi dokumentai turi būti tvarkingi, o krovinys – aiškiai aprašytas komercinėje sąskaitoje-faktūroje.

5. Kaip vežimą į Olandiją veikia „Brexit“ – ar tai paveikia maršrutą?

Nors Olandija nėra Jungtinė Karalystė, „Brexit“ netiesiogiai paveikė visus maršrutus į šią šalį. Olandija, ypač Roterdamo uostas, visada buvo pagrindinis vartai į JK prekybai. Po „Brexit“ daugelis įmonių persikėlė savo sandėlius iš JK tiesiai į Olandiją, kad išvengtų muitinės procedūrų. Tai reiškia, kad srautai Olandijoje padidėjo, o logistikos centrai tapo dar užimtinesniais.

Jei jūsų krovinys yra iš JK ir jis pervežamas tranzitu arba sandėliuojamas Olandijoje prieš išsiuntimą į Lietuvą, tai reikalauja papildomų eksporto/importo procedūrų. Mums, kaip ekspertams, reikia užtikrinti, kad visi TIR dokumentai arba eksporto deklaracijos būtų padarytos teisingai dar prieš išvykstant iš JK. Taigi, maršrutas į Olandiją gali tapti šiek tiek sudėtingesnis, jei jame yra JK elementų, tačiau paties kelio Olandijoje infrastruktūra nesikeitė – ji liko tokia pat patogi ir efektyvi.

6. Kokio tipo krovinius dažniausiai vežame į Olandiją ir atgal?

Per dvidešimt metų stebėjau, kaip keitėsi prekių srautai. Anksčiau į Olandiją daugiausia vežėme žaliavas (medieną, chemines medžiagas). Šiuo metu situacija pasikeitė – į Olandiją dažnai keliauja maisto produktai (gėrimai, konservai), plastiko gaminiai, mašinos ir jų dalys, bei statybinės medžiagos. Olandija yra didelė gamybos centras, todėl tenka vežti įvairias pusgamines.

Grįžtant maršrutu iš Olandijos į Lietuvą, važiuojame su kiek kitokiu „užkrovu“. Olandija žinoma kaip agrokultūros ir gėlininkystės lyderė. Todėl dažnai vežame gėles (tulpes, narcizus), daržoves (svogūnus, morkas), sėklas, taip pat maisto papildus ir vaistus. Taip pat dažni yra technologiniai kroviniai – įranga iš „High Tech“ sektoriaus, nes Olandija yra viena pažangiausių šalių inovacijų srityje. Šis dviejų krypčių srautas leidžia mums pasiūlyti klientams geresnes kainas, nes nesivažiuojame tuščiais sunkvežimiais (taip vadinami „deadhead“ maršrutai).

7. Ar yra kokių nors specifinių vairavimo apribojimų Olandijoje?

Kiekviena šalis turi savo niuansų, ir Olandija čia nėra išimtis. Vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti kiekvienas vairuotojas, yra vairuotojo darbo ir poilsio laiko kontrolė. Olandijos inspekcija (CIJB) yra griežta ir dažnai tikrina vairuotojus, ypač poilsio aikštelėse, ar jie laikosi taisyklių.

Be to, Olandijoje yra daug miestų, kuriuose taikomi „Zones à faibles émissions“ (mažųjų emisijų zonos). Nors dauguma mūsų sunkvežimių yra šiuolaikiniai ir atitinka Euro 6 standartą, kas leidžia važiuoti be apribojimų, senesnės transporto priemonės gali turėti problemų patekti į tam tikras miesto dalis (pvz., Roterdamo centras ar Utrechte). Taip pat svarbu prisiminti, kad Olandijoje yra daug dviračių takų, kurie dažnai eina šalia kelio. Vairuotojai turi būti itin atidūs posūkiuose, nes dviratininkai čia turi prioritetą daugelyje situacijų. Mūsų vairuotojai yra nuolat apie tai mokomi, kad išvengtume nelaimingų atsitikimų ir baudų.

8. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas logistikoje yra sudėtingas procesas, o ne tiesiog atstumo daugyba iš kuro kainos. Pagrindiniai komponentai yra: kuras, vairuotojo atlyginimas, kelių mokesčiai, amortizacija ir įmonės pelnas.

Kuro kaina yra nepastovi. Jei degalų kaina pasaulyje kyla, tai automatiškai padidina pervežimo kainą. Daugelis įmonių taiko kuro priedą (fuel surcharge), kuris keičiasi kas savaitę pagal vidutines rinkos kainas. Vairuotojo atlyginimas taip pat yra svarbus – Olandijoje ir Vokietijoje darbo jėgos sąnaudos yra vienos aukščiausių, todėl tarptautiniai vairuotojai gauna tinkamą užmokestį.

Taip pat kainą įtakoja rinkos pasiūla ir paklausa. Pavyzdžiui, prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba atostogų metu, kai daugelis įmonių nori susigriebti krovinių, kainos gali šokti. Jei klientas pageidauja labai greito pristatymo („express“ režimas), kaina taip pat bus didesnė, nes reikia organizuoti papildomus išteklius. Mes visada stengiamės būti skaidrūs ir paaiškinti klientams, iš ko susideda galutinė suma, kad nebūtų nemandrumų staigmenų.

9. Kas daro šį maršrutą ypatingu ir kuo jis skiriasi nuo kitų?

Maršrutas į Olandiją išsiskiria tuo, kad jis yra labai „užpildytas“ logistiniu požiūriu. Kelias eina per tankiausiai apgyvendintas Europos regionus. Tai reiškia, kad jei įvyksta avarija ar uždarymas kelio, alternatyvų kelių yra daug, tačiau jie taip pat užsitęsia spūstimis.

Kita ypatingybė – Olandijos geografija. Šalis yra žemiau jūros lygio, todėl čia daug pylimų, dambų, kanalų ir tiltų. Važiavimas pro didžiulius tiltus, pvz., per Reiną ar Masą, visada sukuria unikalią vaizdinę patirtį, bet reikalauja ir techninės pasiruošimo (pavyzdžiui, tikrinant, ar krovinio aukštis neviršija leistino, važiuojant po keliais žemiau esančiais tuneliais ar tiltais).

Be to, Olandijos kultūra versle yra labai praktiška ir tiesiogiai. Olandai vertina laiką ir tikslumą. Jei sutarte, kad krovinys bus pristatytas 8:00 ryte, tikimybė, kad jis bus vėluojamas be priežasties, yra labai maža, jei dirbate su patikima įmone. Profesionalumas čia yra standartas, o ne privalumas.