Lengvas užsakymas iš Olandijos: pigus ir patogus krovininių pervežimų vadovas

Olandija (Nyderlandai) jau dešimtmečiais yra vienas iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Šio šalies strateginė padėtis prie Šiaurės jūros, išvystyta infrastruktūra ir milžiniški prekybos centrai (tokie kaip „Bauhaus“, „IKEA“ ar įvairūs mažmeninės prekybos ženklai) bei aukcionai traukia ne tik didelias verslo įmones, bet ir privačius asmenis. Vis dažniau girdime, kad žmonės nori įsigyti statybinės medžiagos, baldus, net naudotus automobilius ar motociklus iš Olandijos, tačiau sustoja prie vienos pagrindinės barynos – logistikos.

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti tikrai: pervežimas iš Olandijos gali būti tiek „maras“, tiek ir paprastas, rutininis procesas. Skirtumas tarp šių dviejų ekstremumų ne slepiasi brangiuose kainų užrašuose, o žinojime, kaip procesą suorganizuoti. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų užsakymas būtų ne tik pigus, bet ir kuo patogesnis, be nereikalingų nervų ir netikėtų išlaidų.

Šiandieninė rinka siūlo daugybę galimybių – nuo dalinių krovinių (kai Jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų prekėmis) iki visiškai atskirų transporto priemonių nuomos. Raktas į sėkmę yra suprasti, kuris pasirinkimas labiausiai tinkamas Jūsų situacijai. Žemiau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių Jums susiorientuoti logistikos pasaulyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kaip tiksliai veikia krovinio užsakymo procesas iš Olandijos į Lietuvą?

Procesas, atrodo sudėtingas, tačiau iš tikrųjų jis susideda iš kelių logiškų žingsnių. Viskas prasideda nuo Jūsų užklausos. Profesionalioje transporto kompanijoje Jums paprašys pateikti pagrindinę informaciją: ką būtent reikia pervežti, kur yra siunta (adresas Olandijoje) ir kur ją reikia pristatyti (adresas Lietuvoje). Taip pat svarbu nurodyti prekių svorį ir matmenis (arba, jei tai neįmanoma, tikslų prekių sąrašą).

Gavę šią informaciją, logistikos vadybininkas suformuoja pasiūlymą. Čia svarbu ne tik kaina, bet ir sąlygos – ar kaina apima pakrovimą Olandijoje, ar iškrovimą Lietuvoje, ar reikia mokėti už „kelto“ (jei krovinys yra labai didelis). Kai sutinkate su pasiūlymu, sudaromas sutartis arba išsiunčiamas užsakymo patvirtinimas.

Toliau prasideda fizinis darbas. Vadybininkas planuoja maršrutą. Jei tai dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload), mes ieškome atitinkamo transporto, kuris jau važiuoja į Olandiją arba iš jos, kad užpildyti laisvą vietą krove. Jei tai pilna mašyna (FTL – Full Truck Load), kelias tiesiogiai planuojamas Jums. Atvykus į sandėlį ar parduotuvę Olandijoje, vairuotojas arba krovikas užkrauna siuntą, išrašomas važtaraštis (CMR), kuris yra pagrindinis prekių kelionės dokumentas. Kelionė trunka paprastai 1–3 dienas (priklausomai nuo krovinio tipo ir maršruto), o atvykus į Lietuvą – siunta iškraunama ir perduodama Jums. Svarbu prisiminti: kuo tiksliau pateiksite informaciją pradžioje, tuo sklandesnis bus galas.

2. Kodėl pervežimai iš Olandijos dažnai yra pigesni nei iš kitų šalių?

Tai klausimas, kurį dažnai girdžiu iš savo klientų. Olandija yra logistikos širdis. Šalis yra labai kompaktiška, tačiau turi vieną tankiausių kelių tinklų Europoje ir, kas svarbiausia, milžiniškus uostus (Roterdamas). Dėl didelio prekybos srauto, ten visada vyksta intensyvus krovinių judėjimas. Transporto kompanijos turi daugybę maršrutų, kurie eina per Olandiją – tai vadinamoji „backhaul“ arba grįžtamojo reiso galimybė.

Kai vairuotojas atveža krovinią į Olandiją (pavyzdžiui, iš Ispanijos ar Italijos), jam būtina kažką paimti atgal, kad važiuotų tuščia mašina nebutų pelninga. Tokiomis situacijomis pasinaudojame mes – logistikos brokeriai. Mes galime pasiūlyti vairuotojui Jūsų krovinį už mažesnę kainą, nes jam svarbiau uždirbti bent dalį pinigų už degalus ir išlaidas, nei važiuoti tuščiai. Be to, dėl didelio konkurencijos Olandijos rinkoje, vietinės krovimo kompanijos siūlo labai konkurencingas kainas už krovimo paslaugas.

Taigi, pigumo paslaptis slypi ne mažesnėje kokybėje, o didžiuliame sraute ir optimaliame maršrutų planavime. Tačiau čia yra ir savo rizika – reikia būti atsargiems su „per pigiais“ pasiūlymais, kurie gali slėpti paslėptus mokesčius, tokius kaip ilgalaikis laukimas uoste ar pridėtinės vertės mokestis (PVM) problemos, jei dokumentai sutvarkyti neteisingai.

3. Kokius krovinius dažniausiai pervežame iš Olandijos ir ar yra kokių nors apribojimų?

Per savo dvidešimt metų praktiką esu pervežęs praktiškai viską, kas įsivaizduojama ir netgi daugiau. Statybinės medžiagos (plytos, blokeliai, grindys, lakštai) yra bene populiariausios. Olandijoje statybų sektorius labai išvystytas, o kainos dažnai pranašesnės nei Lietuvoje, todėl statybininkų bei verslininkų akys dažnai vekamos į šią šalį. Taip pat labai dažni yra baldų pervežimai, tiek iš didelių prekybos centrų, tiek iš antikvariatorių ar privačių aukcionų.

Automobilių pervežimas (naudotų automobilių importas) taip pat sudaro didžiulę dalį srauto. Čia svarbu skirti, ar automobilis yra važiuojantis, ar nevažiuojantis. Jei automobilis yra nevažiuojantis, jis turi būti užkraudamas ant特种ios platformos (vadinamos „autovežio“) arba įstatomas į konteinerį arba tentinę mašiną.

Yra ir apribojimų. Pirmiausia, tai pavojingi kroviniai (ADR). Chemikalai, degiosios medžiagos, sprogmenys reikalauja specialių leidimų ir pažymėtų transporto priemonių. Antra, gyvūnai. Jų pervežimas reglamentuojamas griežtais gyvūnų gerovės reikalavimais – negalima tiesiog įvežti šuns ar katės į paprastą krovininę mašiną be specialios „gyvūnų“ transporto licencijos. Trečia, kai kuriems maisto produktams reikalingi sanitariniai pažymėjimai ir specialios temperatūros režimo sąlygos (šaldytuvai). Prieš užsakydami, visada geriau paprašyti konsultacijos, kad įsitikintumėte, jog Jūsų krovinys nėra uždraustas arba ypatingai apribotas.

4. Kaip apskaičiuojama kaina ir ką turiu žinoti, kad gautų tikslų įvertinimą?

Vienas didžiausių nesusipratimų šioje srityje kyla dėl to, kad klientai mano, jog kaina priklauso tik nuo atstumo. Tai yra tik dalis tiesos. Krovinio pervežimo kaina yra kompleksinis dydis, kurį sudaro: kuro kainos (kurios svyruoja), vairuotojo darbo užmokestis (pagal EK valstybių tarifus), kelių mokesčiai (muitinės, keltų, tunelių), o svarbiausia – krovinių eiga (užpakalinė ašis).

Norėdami gauti tikslų įvertinimą, Jums būtina žinoti: 1. Tikslų svorį: Ne „apie 500 kg“, o tiksliai. Jei svoris viršija tam tikrą ribą (pvz., 2 tonos), gali tekti keisti mašiną. 2. Matmenis: Ilgis, plotis, aukštis. Tai lemia, ar krovinys tilps į standartinę 13,6 m tentinę mašiną, ar reikės „Jumbo“ (aukštesnio) ar „Mega“ (platensnio) tipo šasių. 3. Krovimo sąlygas: Ar krovinys yra pirmame aukšte su keltuvu? Ar reikia nešti rankomis 3 aukštą be lifto? Tokios detalės gali padidinti kainą dėl papildomų krovikų poreikio. 4. Adresą: Olandijos miesteliai gali būti labai užtūžę siaurais gatvėlėmis, kur didelė mašina negali privažiuoti. Tuomet reikia mažesnės mašinos („prieškarinės“), kuri pervežia krovinią iš sandėlio į didelę mašiną. Tai vadinama „paskutinių kilometrų logistika“ ir ji kainuoja.

Kodėl aip tai svarbu? Jei pasakysite, kad pervežate „vieną paletę“, o paskui paaiškės, kad tai yra 2 metrų aukščio gręžtinė mašina, sverianti 1,5 tonos, kaina pasikeis kelis kartus. Garantuota, kad tiek Jums, tiek man ekspertui, bus maloniau, jei informacija bus tiksliai iš karto.

5. Kiek laiko trunka pervežimas ir kodėl gali vėluoti?

Standartinis pervežimo laikas iš Olandijos (pvz., iš Roterdamo ar Eindhoveno) į Lietuvą (Vilnių ar Kauną) yra nuo 24 iki 48 valandų, jei kalbame apie pilną mašiną (FTL). Tai idealus atvejis – vairuotojas užkrauna ir važiuoja tiesiai į tikslo vietą.

Tačiau jei Jūsų krovinys yra dalinis (LTL), laikas gali padidėti iki 3–5 dienų. Kodėl? Nes transporto priemonė turi susirinkti kitus krovinius. Gali būti taip, kad vairuotojas turi apvažiuoti po 5-6 kitus siuntėjus Olandijoje ar Vokietijoje, prieš išvykdamas į Lietuvą. Be to, gali reikėti persikrauti tarpinėse terminaluose (pavyzdžiui, Vokietijoje), kur kroviniai perkeliami iš vienos mašinos į kitą, kad užpildytų maršrutą.

Vėlavimai taip pat gali būti susiję su techninėmis gedimais (nors tai reta, tačiau įvyksta), blogomis oro sąlygomis (žiemos metu Vokietijos automagistralėse dažnai susidaro spūstys) arba muitinės patikromis. Nors Olandija ir Lietuva yra ES erdvėje ir muitinės kontrolės dažniausiai nėra, tačiau mobiliųjų grupių patikros gali uždelsti važiavimą kelias valandas ar net dieną. Mano patarimas: visada planuokite prekių atvykimą su 1–2 dienų atsarga, ypač jei tai reikalinga statyboms ar konkrečiam projektui.

6. Ar reikia rūpintis muitinės formalumais ir dokumentais, jei abi šalys yra ES?

Tai vienas dažniausių mitų. Žmonės galvoja: „Jei pervežu vienoje Europos Sąjungoje į kitą, tai juk nereikia jokių dokumentų“. Taip ir nėra. Nors muitinės mokesčiai (importo duoklės) taikomi tik tretosioms šalims (pvz., iš Kinijos ar JAV), tačiau apskaitos ir kontrolės dokumentai būtini.

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis patvirtina, kad transporto įmonė priėmė kroviniį ir įpareigoja jį pristatyti. Be to, jei pervežate prekes, kurios yra tinkamos komerciniam prekybai (t. y. ne asmeninio naudojimo daiktai, o prekės, kurias ketinate parduoti ar panaudoti versle), būtina turėti PVM sąskaitą-faktūrą (invoice). Be šios sąskaitos, jei sustatysite policija ar muitinė, gali būti baudžiami už prekių kilmės nedokumentavimą.

Ypač svarbu tai, jei prekių vertė viršija 22 000 eurų (arba, priklausomai nuo konkrečių ES taisyklių pakeitimų, kitų ribų). Tokiu atveju gali reikėti pildyti Intrastat deklaracijas – tai statistinės apskaitos duomenys, kuriuos reikia pateikti valstybinei statistikai. Profesionali logistikos kompanija padės Jums suformuoti visus šiuos dokumentus teisingai, kad Jums nereikėtų galvoti apie biurokratiją, o galėtumėt tiesiog laukti siuntos.

7. Ką daryti, jei noriu pervežti tik kelis dėžutes ar mažą kiekį prekių? Ar verta kreiptis į didžiąsias kompanijas?

Dauguma žmonių mano, kad jei jie turi tik dvi dėžutes su lempomis ar dvi vėrinėlus iš aukciono, tai didelės transporto kompanijos nesirūpins tokia „smulke“. Tai yra netiesa. Šiuolaikinė logistika veikia taip, kad mums būtina užpildyti kiekvieną laisvą centimetrą mašinoje. Todėl maži siuntiniai (kurie vadinami „kurjerinėmis siuntomis“ arba mažais daliniais krovinais) yra labai pageidaujami.

Jums nereikia nuomoti visos 13,6 metro mašinos. Jūsų siunta bus įtraukta į grupinį krovinį. Ji bus užkrauta į mašiną kartu su kitų klientų siuntomis, kurios važiuoja tuo pačiu maršrutu. Kaina Jums bus skaičiuojama užimtai erdvei (pavyzdžiui, už 1 vietą ant paletės ar už 1 užimtą metrą kubiniu).

Verta kreiptis į ekspertus, todėl, kad jie turi išvystytą „terminalų“ tinklą. Jūsų maža siunta gali būti atvežta į mūsų sandėlį Olandijoje, ten sujungta su kitomis siuntomis ir išsiųsta bendra mašina į Lietuvą. Tai yra daug pigiau nei kreiptis į tarptautinius kurjerius (kaip „DHL“ ar „UPS“), kurie, nors ir greiti, tačiau dažnai mokestis už tokią siuntą gali siekti astronominius dydžius. Logistikos brokeriai gali pasiūlyti „ekonomišką“ variantą, kuris gali šiek tiek užtrukti ilgiau, bet taupyti Jūsų biudžetą.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas ir ką daryti, jei prekės sugadintos pervežimo metu?

Saugumas yra mano, kaip eksperto, ir kliento Nr. 1 prioritetas. Profesionali transporto įmonė visada turi turėti geros sąryšinės atsakomybės draudimą („Civilinė atsakomybė“), kuris apdraudžia patikėtas krovinius. Tačiau verta suprasti skirtumą tarp draudimo ir atsakomybės.

Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR konvenciją), transporto įmonė atsako už sugadinimą ar praradimą, tačiau atlyginimo dydis dažnai ribojamas (pavyzdžiui, apie 8,33 SDR – specialių traukimo teisių vienetas už vieną kilogramą svorio). Jei pervežate brangų elektroniką (pvz., 100 kg svorio, vertės 10 000 eurų), standartinis atlyginimas gali nepadengti nuostolių.

Todėl visuomet rekomenduoju savo klientams pasidomėti papildomu krovinio draudimu („All Risks“). Jis kainuoja nedaug (paprastai 0,3–0,5 % nuo prekių vertės), tačiau užtikrina pilną vertės atlyginimą nenumatytų situacijų atveju.

Jeigu krovinys atvyksta sugadintas: 1. Nedelsdami patikrinkite būklę vairuotojo buvimo akimis. 2. Jei pastebite pažeidimus, užrašykite juos į CMR važtaraštį (protokoline dalimi). Vairuotojas turi pasirašyti, kad sutinka su pastabomis. Tai yra pagrindinis Jūsų įrodymas vėliau. 3.