Lankstumas maršrutų pasirinkime pervežant į Olandiją kasdien: Kodėl tai lemia sėkmę?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač tarp Lietuvos ir Olandijos, pastebimas vienas ryškus dalykas: klientams dažniausiai svarbiau ne tai, kad krovinys išvyksta „tą pačią valandą“, o tai, kad jis pasiekia paskirties vietą tuomet, kai to reikia, ir kuo pigesniais bei saugesniais būdais. Olandija – tai viena tankiausiai užstatytų ir intensyviausiai transportuojamų šalių Europoje. Čia logistika ne tik veikia, ji gyvena savo asmeniniu, chaotiškai atrodančiu, tačiau tiksliai sukalbuotu ritmu. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip standartiniai, „kieti“ maršrutai dažnai nuveda į aklavietes – prastūna laikas, išauga degalų sąnaudos, o klientai gauna neigiamą patirtį.

Šiame straipsnyje norime aptarti, kodėl lankstumas maršrutų pasirinkime yra ne tiesiog papildoma paslauga, o būtinas sąlyginis veiksnys sėkmingam kasdieniniam prekių pervežimui į Olandiją. Mes pažvelgsime į tai ne tik iš logistikos kompanijos, bet ir iš Jūsų, kaip kliento, perspektyvos, aiškindami, kaip dinamiškas planavimas gali padėti išvengti nereikalingų rūpesčių ir sumažinti išlaidas.

Įvadas

Olandijos transporto sistema yra unikali. Šalis yra ne tik pagrindinis Europos „sandėlis“, bet ir didžiausias pasaulinis prekių pervežimo centras, kurį simbolizuoja Roterdamo uostas. Kasdien Lietuvos keliais į vakarus važiuoja šimtai sunkvežimių, kurie veda įvairiausius krovinius – nuo maisto produktų ir cheminių medžiagų iki aukštos technologijos įrangos. Tačiau būtent dėl to, kad Olandijoje prekių srautai yra tokie dideli, tenkiančio laiko ir maršruto parinkimas tampa tikru menu.

Kasdieniniai reisai į Olandiją reiškia, kad logistikos kompanija turi nuolatinį siuntų srautą. Tai leidžia siūlyti klientams konkurencingas kainas, tačiau tuo pačiu keliau ir didelę atsakomybę. Jei maršrutas yra pernelyg standartinis (pavyzdžiui, tik per Vokietiją, tik per vieną perkėlą), netikėtai kilęs problemų kamuolys – tai buvo eismo įvykis A2 autostradoje Vokietijoje, arba ilgai trunkantis pasienio kontrolės patikrinimas – gali visą grandinę sutrikdyti.

Čia įsivažiuoja lankstumas. Esu matęs, kaip paprastas maršruto pakeitimas iš kelio per Duisburgą į kelią per Belgiją arba alternatyvų maršrutą per Prancūziją (nors ir ilgesnį, bet mažiau apkrautą) išgelbėjo tūkstančius eurų ir, kas svarbiau, išlaikė kliento pasitikėjimą. Lankstumas reiškia gebėjimą adaptuotis prie realios situacios kelyje, o ne tik akligatį laikytis popierinio grafiko. Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kaip tai veikia praktiškai ir ką Jums, kaip siuntų užsakovui, reikia žinoti, kad Jūsų krovinys pasiektų Olandiją laiku ir saugiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su maršrutų lankstumu ir kasdieniniais pervežimais į Olandiją. Čia rasite praktinius patarimus, paremtus ilgamečia patirtimi.

1. Kodėl maršruto lankstumas yra svarbesnis už fiksuotą išvykimo laiką?

Dažnai klientai manoma, kad svarbiausia yra tai, kad sunkvežimis išvyktu būtent antradienį ryte. Tačiau profesionalioje logistikoje pirmenybė teikiama pristatymo terminui (ETA), o ne išvykimo laikui. Olandijoje, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Amsterdamas, Roterdamas ar Utrechtas, „rush hour“ (piko valandos) trunka netgi po 4–5 valandas ryte ir vakare. Jei vairuotojas privalo išvykti fiksuotu laiku ir patekti į spūstį Vokietijoje arba prie Roterdamo, jis praranda ne tik valandas, bet ir brangų vairuotojo darbo laiką.

Lankstumas leidžia mums keisti išvykimo laiką pagal eismo situaciją. Jei žinome, kad kelyje vyksta remontas ar eismo įvykis, galime perkelti išvykimą valanda ar dviem vėliau, kad vairuotoas vengtų stovėjimo. Tai taip pat sumažina degalų sąnaudas ir CO2 emisijas. Galiausiai, Jums kaip klientui svarbiau, kad prekės būtų sandėlyje ryte, kai darbininkai pradeda dirbti, o ne tai, kad sunkvežimis išvažiavo iš Lietuvos naktį ir stovėjo 3 valandas prieškelyje. Dinamiškas planavimas užtikrina efektyvumą.

2. Kaip kasdieniniai reisai padeda sumažinti pervežimo kainas?

Kasdieninis krovinių srautas tarp Lietuvos ir Olandijos sukuria vadinamąją „kritinę masę“. Kai turime reguliarius siuntas, galime geriau planuoti grįžtamuosius reisus. Vienas didžiausių logistikos iššūkių yra vairuoti tuščią sunkvežimį (angliškai vadinama „dead mileage“). Jei krovinys važiuoja tik į vieną pusę, kaina klientui būna dvigubai didesnė, nes reikia padengti tuščio važiavimo išlaidas.

Dėl kasdienių reisų mes turime nuolatinius klientų tiek Lietuvoje, tiek Olandijoje. Tai leidžia sujungti krovinius (konsolidacija). Pavyzdžiui, vienas sunkvežimis gali paimti tris mažus krovinius iš skirtingų Lietuvos įmonių ir nuvežti į Olandiją, o ten paimti tris kitus krovinius atgal. Tokiu būdu kiekvienas klientas moka tik už dalį kelio ir vietos sunkvežimyje. Lankstumas maršrutuose čia padeda surinkti krovinius optimaliu būdu, pavyzdžiui, nukreipiant sunkvežimį per tam tikrus miestus, kur yra daugiausia siuntų, vietoj tiesioginio kelio į paskirties vietą.

3. Kokie yra pagrindiniai iššūkiai kelyje į Olandiją ir kaip lankstumas juos įveikia?

Kelias į Olandiją eina per kelias valstybes: Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją ir kartais Belgiją. Kiekviena šalis turi savo ypatumus. Lenkijoje ir Vokietijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai, o Vokietijoje yra griežti vairuotojų poilsio režimai (tacho grafai), kurie gali priversti sustoti net jei ir norite važiuoti toliau. Be to, Olandijoje labai daug tiltų, tunelių ir, svarbiausia, „Brugopen“ (keltuvų tiltų), kurie kyla praplaukiant laivams kanalais. Jei vairuotojas užstrigs prie tokio tilto, gali prarasti valandą.

Lankstumas maršrutų pasirinkime leidžia mums turėti atsarginius planus (Plan B). Jei pagrindinis kelias per Vokietiją (A2 arba A3) užsikerta, mes galime nukreipti transportą per šiaurę (per Daniją – nors retai, bet kartais įmanoma) arba per pietus, arba, dažniausiai, pakeisti maršrutą Vokietijos viduje, išvengiant didžiųjų miestų. Taip pat galime keisti pristatymo tvarką Olandijoje: jei vienas klientas yra užstrigęs spūstyje, pirmiau pristatome kitam, esančiam arčiau, taip taupydami laiką. Toks dinamiškas valdymas įmanomas tik tada, kai dispečeriai nuolat stebi situaciją kelyje ir gali operatyviai bendrauti su vairuotojais.

4. Ar lankstus maršrutas reiškia, kad mano krovinys keliauja ilgiau?

Tai yra labai dažnas kliento baiminimasis. Žmonės galvoja, kad jei maršrutas keičiasi, tai kelias ilgėja. Tačiau praktikoje dažnai būna atvirkščiai. Paprastai „trumpiausias“ kelias žemėlapyje yra lėčiausias dėl intensyvaus eismo. Lankstus maršruto pasirinkimas dažnai siekia rasti optimalų, ne būtinai trumpiausią, bet greičiausią ar ekonomiškesnį kelią.

Pavyzdžiui, važiuojant į pietinę Olandiją (Limburgo provincija), kartais greičiau važiuoti per Belgiją, nei bandyti prasibrauti per Ruhro sritį Vokietijoje, kur eismas stovi kaip sienos. Nors atstumas gali būti šiek tiek didesnis, kelionės trukmė sumažėja. Taip pat, jei krovinys nėra skubus, mes galime pasirinkti maršrutą, kuris vengia mokamų kelių (muitinių) Vokietijoje, taip sumažindami išlaidas, kurias gali perduoti klientui kaip nuolaidą. Taigi, lankstumas nereiškia ilgesnio laukimo – jis reiškia protingesnį važiavimą.

5. Kaip veikia grupinių krovinių (partijų) konsolidacija ir ką tai reiškia mano siuntai?

Kai Jūsų krovinys yra mažas (pavyzdžiui, keli padėklai ar net dalis padėklo), jis dažniausiai vežamas grupiniame reise. Tai reiškia, kad vienas sunkvežimis veža keliasdešimt skirtingų siuntų į skirtingus adresus. Čia lankstumas yra kritinis. Mes negalime tiesiog eiti iš taško A į tašką B. Mes turime suformuoti maršrutą, kuris sujungtų visus pristatymo taškus taip, kad būtų efektyviausia.

Klientui tai reiškia, kad jo krovinys gali būti paimtas vėliau arba pristatytas šiek tiek vėliau nei tiesioginis reisas, tačiau kaina bus kelis kartus mažesnė. Dėl lankstumo mes galime derinti Jūsų siuntos su kitomis, pavyzdžiui, jei Jūsų prekės turi važiuoti į Roterdamą, o kitas klientas siunčia į Eindhoveną (kuris yra pakeliame), mes sujungiame šias siuntas. Be lankstumo maršrutų planavime, grupiniai pervežimai būtų neįmanomi arba pernelyg brangūs, nes tektų važiuoti pirmyn-atgal po kiekvieno kliento.

6. Kokio tipo krovinius dažniausiai vežame į Olandiją ir kaip tai įtakoja maršrutą?

Į Olandiją pervežami labai įvairūs kroviniai, ir kiekvienas tipas reikalauja skirtingo požiūrio į maršrutą. Maisto produktai (pvz., mėsos, pieno produktai, uogos) reikalauja šaldymo sunkvežimių ir griežtų laiko režimų. Šiuo atveju lankstumas yra ribotas – negalime sustoti ilgam, kad nesugestų produktai, todėl maršrutai turi būti suplanuoti taip, išvengiant spūsčių. Čia dažnai renkames naktinio važiavimo variantus.

Statybinės medžiagos, mediena ar metalas dažnai vežami atviriame sunkvežimyje arba su tentu. Čia lankstumas didesnis, tačiau reikia atsižvelgti į aukštį ir svorį – kai kuriuose Olandijos miestuose yra griežti aukščio apribojimai dėl istorinės architektūros. Cheminės medžiagos (ADR) turi savo maršrutų apribojimus – negalima važiuoti pro tam tikrus gyvenamuosius rajonus ar po tuneliais. Mūsų patirtis leidžia mums iš karto pasirinkti tinkamą maršrutą pagal krovinio tipą, taip išvengiant nenumatytų sustojimų policijos patikrinimams arba techninių problemų.

7. Kaip technologijos padeda užtikrinti maršrutų lankstumą realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, lankstumas priklausė nuo to, ką vairuotojas pasakys per radiją arba ką dispečeris pamatys internete. Šiandien situacija visiškai kitokia. Naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios ne tik rodo, kur yra sunkvežimis, bet ir numato ateitį. Sistema gali parodyti, kad po 50 km bus eismo įvykis, ir siūlo pakeisti maršrutą dabar, o ne laukti, kol vairuotojas įstrigs.

Be to, naudojame specializuotą logistinę programinę įrangą, kuri sujungia visus užsakymus. Kai gaunamas naujas užsakymas į Olandiją, sistema automatiškai patikrina, kurie sunkvežimiai bus kelyje, ar turi vietos, ir ar jų maršrutus galima papildomai pritaikyti naujam adresui. Tai leidžia mums pasiūlyti klientams pristatymą tą pačią dieną arba kitą dieną be papildomo planavimo laiko. Technologijos leidžia lankstumą padaryti ne chaotišku, o tiksliai apskaičiuotu ir valdomu.

8. Kas atsitinka, jei Olandijoje įvyksta nelaimingas atsitikimas ar užsidaro uostas?

Olandija – šalis, kurioje intensyvus jūrų uostų darbas. Kartais Roterdame ar kituose uostuose gali įvykti incidentai (pavyzdžiui, ugnies gaisras sandėlyje ar streikas), kuriai uždaro dalį uosto teritorijos. Taip pat, Olandijoje dažnai vyksta protestai, pvz., žemdirbių traktoriai blokuoja autostradas, kas yra gana įprasta reiškinys pastaraisiais metais.

Tokiu atveju fiksuotas maršrutas būtų pasmerktas nesėkmei. Lankstumas reiškia tai, kad mes tūrinėme alternatyvias prieigos takas. Jei uostas užsidaro, mes nukreipiame krovinius į kitus terminalus (pvz., Antverpeną Belgijoje arba Vokietijos uostus) ir ten organizuojame perkrautymą arba pristatymą kita transporto priemone. Jei autostradą blokuoja protestuotojai, dispečeris akimirksniu nukreipia vairuotoją į smulkius rajonų kelius, kurie nėra pažymėti standartiniuose GPS maršrutuose, bet leidžia apeiti kliūtį. Mūsų patirtis rodo, kad tokios situacijos išsprendžiamos greičiausiai tada, kai nėra panikos ir yra pasiruošta veikti ne pagal instrukciją, o pagal situaciją.

9. Ar lankstumas maršrutuose padeda išvengti muitinės problemų?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje ir muitinės kontrolės tarp šalių nėra, tačiau kelyje dažnai važiuojame per trečiąsias šalis arba susiduriame su muitinės tikrinimais, jei krovinys ateina iš Jungtinės Karalystės (po „Brexit“) ar Šveicarijos. Vokietijos ir Lenkijos pasienio punktuose dažnai vyksta atsitiktiniai patikrinimai, ypač jei krovinys yra pavojingas arba reikalauja specialių dokumentų.

Lankstumas čia reiškia galimybę pasirinkti maršrutą, kur mažiau tikėtinas intensyvus patikrinimas, arba galimybę pakeisti planus, jei vairuotojas užstriga pasienio kontrole. Pavyzdžiui, jei žinome, kad tam tikrame pasienio punkte eilės ypač ilgos dėl migracijos patikrinimų, galime nukreipti transportą per kitą perėją, nors tai būtų šiek tiek toliau. Taip pat, jei trūksta vieno dokumento, lankstus grafikas leidžia laukti, kol dokumentas bus išsiųstas el. paštu, neprarasdamas viso pristatymo termino, nes prieš tai buvo pasiekta „laiko rezervė“ dėl efektyvaus maršruto.

10. Kaip klientas gali prisidėti prie efektyvesnio ir lankstesnio maršruto planavimo?

Geriausias klientas yra tas, kuris bendrauja. Norint, kad maršrutas būtų kuo lankstesnis ir efektyvesnis, labai svarbu gauti kuo tikslesnę informaciją apie krovinį iš karto. Vienas dažniausių problemų yra tai, kad klientas nurodo „standartinį“ adresą, tačiau realus pristatymo vieta yra statybvietė, kur neprivažiuoja didelis sunkvežimis, arba sandėlis, kuris dirba tik iki 14:00 valandos.

Jeigu klientas iš karto informuoja apie specifinius reikalavimus (pvz., „reikia pristatyti iki 12:00“, „įvažiavimas yra iš gatvės X“, „reikia hidraulinės rankenos“), mes galime integruoti šiuos reikalavimus į maršruto planavimą dar prieš išvykstant. Tai leidžia išvengti situacijų, kai vairuotojas atvyksta į vietą ir negali iškrauti, priverstas laukti arba ieškoti pakelės parkavimo. Kliento atvirumas ir detalumas leidžia mums pasinaudoti mūsų lankstumu Jums naudai, o ne spręsti problemas vietoje Jūsų.

Išvada

Pervežimai į Olandiją kasdien yra sudėtingas, bet labai įdomus procesas. Per dvidešimt metų šioje srityje esu įsitikinęs, kad sėkmės paslaptis slypi ne brangiuose sunkvežimiuose ar pačiuose trumpiausiuose žemėlapiuose, o gebėjime būti lankstiais. Olandijos rinka, jos infrastruktūra ir intensyvus eismas reikalauja, kad logistikos partneris nebūtų tik paprastas pervežėjas, bet ir strategas.