Kurjeris atveš siuntas iš Olandijos iki jūsų durų per 48 valandas: Logistikos eksperto vadovas

Tarptautinė prekyba ir elektroninės komercijos (e-komercijos) augimas Lietuvooje pastaruoju dešimtmečiu buvo fenomenalus. Vis dažniau lietuviai užsisako prekes iš Olandijos – šios šalies, pasižyminčios aukšta kokybe ir gausiomis galimybėmis. Olandija (Nyderlandai) ne tik viena iš didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų, bet ir pagrindinis logistikos centras, kurį sunku pervygti. Roterdamo uostas ir Schipholo oro uostas yra strategiciniai mazgai, per kuriuos praeina didžioji dalis prekių, keliaujančių į Rytų ir Vidurio Europą.

Tačiau, nors prekių pasiūla didelė, pirkėją ar verslo klientą visada domina vienas esminis dalykas – greitis. Šiuolaikinis vartotojas yra pripratęs prie akimirksnio pasitenkinimo, todėl pažadas, kad „kurjeris atveš siuntas iš Olandijos iki jūsų durų per 48 valandas“, tampa ne privalumas, o būtina sąlyga. Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti: 48 valandų terminas tarp Olandijos ir Lietuvos yra realus, techniškai įgyvendinamas ir, svarbiausia, saugus standartas, jei visi procesai yru tinkamai suorganizuoti.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, paaiškinsiu, kaip veikia šis mechanizmas „už scenos“, kokie yra rizikos faktoriai ir ką turėtumėte žinoti, norėdami, kad jūsų siunta pasiektų adresatą laiku ir be nereikalingų nervingų laukimų.

Kaip įmanomas toks greitis?

Pirmiausia, svarbu suprasti geografiją ir infrastruktūrą. Atstumas tarp Amsterdamo (ar Roterdamo) ir Vilniaus yra apie 1600–1700 kilometrų. Paprastam keleiviui automobiliu tai reikštų maždaug 16–18 valandų važiavimo be sustojimų. Tačiau krovininių transporto priemonių (sunkvežimių) atveju viskas yra sudėtingesnė dėl greičio apribojimų (90 km/h Europos keliuose), privalomų poilsio laikų ir techninių apžiūrų.

Kaip tuomet įmanoma įvykdyti 48 valandų pažadą? Atsakymas yra optimalus maršrutų planavimas ir „kolektyvinio“ pervežimo modelis.

1. Konsolidacija ir „Hub“ sistemos: Didžioji dalis siuntų surenkama didelėse sandėliuose Olandijoje. Čia jos nėra siunčiamos atskirai kiekvienam klientui vienu sunkvežimiu – tai būtų per brangu ir neekologiška. Vietoj to, siuntos grupuojamos pagal paskirties šalį (Lietuva, Latvija, Estija) ir kraunamos į vieną didelį sunkvežimį arba priekabą.
2. Maršruto optimizavimas: Profesionalios ekspedicinės kompanijos naudoja pažangias maršrutizavimo programas, kurios leidžia išvengti spūsčių, statybos darbų zonų ir pasirinkti efektyviausius kelių ruožus (paprastai per Vokietiją ir Lenkiją, kartais per Belgiją).
3. Dviejų vairuotojų komandos: Norint užtikrinti 48 valandų terminą, ilgiausios atkarpos (ypač tarp Olandijos ir Lietuvos) dažnai įveikamos komandomis, kuriose yra du vairuotojai. Kol vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia mašinai judėti be ilgesnių sustojimų, nurodytų „Darbo laiko“ ir poilsio režimo (tachografo) reikalavimų, kurie vienam vairuotojui priverstų stabdyti mašiną 45 minutes kas 4,5 valandos ir 11 valandų kas 9 valandas.
4. Paskirstymo centrai Lietuvoje: Kai siunta atvyksta į Lietuvą, ji paprastai patenka į paskirstymo centrą (pavyzdžiui, Vilniuje arba Kaune). Čia ji greitai surūšiuojama ir perduodama „paskutinio kilometro“ (last mile) kurjeriams, kurie ir pristato siuntą tiesiai į jūsų rankas.

Rizikos faktoriai ir jų valdymas

Nepaisant idealios logistikos schemos, per dvidešimt metų darbo patirties sužinojau, kad logistika – tai gyvas organizmas, kurį veikia išoriniai veiksniai. 48 valandų terminas yra standartas, tačiau egzistuoja ir išimtys, apie kurias klientas turėtų būti informuotas.

• Oro sąlygos: Žiemos metu Vokietijoje ar Lenkijoje pasitaikantys smarkūs sniego audros ar ledas gali uždelsti net geriausiai suplanuotą maršrutą. Profesionali ekspedicinė kompanija visada turi turėti komunikacijos kanalą, kad laiku informuotų klientą apie vėlavimą.
• Customs ( muitinė) procedūros: Nors Lietuva ir Olandija yra ES narės, ir prekių judėjimas tarp šalių yra laisvas, nereikštingai manyti, kad dokumentai nereikalingi. Jei siunčiate prekes ne asmeniniam, o komerciniam naudojimui, būtina teisingai užpildyti prekių-sąskaitų faktūrų (CMR) ir prekių deklaracijas. Klaidos dokumentuose gali sustabdyti siuntą muitinės punktuose patikrai.
• Adreso tikslumas: Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių „paskutinis kilometras“ užtrunka ilgiau nei planuota, yra neteisingai nurodytas adresas, telefono numerio ar pastato kodas. Kurjeris negali pristatyti siuntos per 5 minutes, jei praleidžia 20 minutes ieškodamas kampo namo mieste, kuriame nėra gatvių ženklų.

Pasiruošimas siuntai

Kad kurjeris galėtų atvežti siuntą per 48 valandas, ir siuntėjas turi atlikti savo namų darbus. Tai nėra tik kurjerio atsakomybė.

• Pakavimas: Siunta turi būti supakuota taip, kad atlaikytų vibraciją ir potencialų smūgį. Knygos neturėtų būti maišomos su stikliniais indais be tarpinės medžiagos. Jei siunta keliauja pašto dėžutėje („pakuotėje“), ji turi būti uždaryta taip, kad nesidarytų ertmių.
• Etiketės: Etiketė su adresu turi būti prilipdyta pats lygiausiu paviršiumi. Ji neturi būti susilankstoma ar užklijuota ant siuvimo siūlės.
• Dokumentacija: Jei siunčiate brangius daiktus, būtina juos apdrausti ir nurodyti tikrąją vertę. Mėginimas sumažinti vertę siekiant sutaupyti draudimo mokesčio gali atsireikšti, jei siunta dingus arba sugadinta – kompensacija bus skaičiuojama tik pagal nurodytą vertę.

Technologijų vaidmuo

Anksčiau, prieš dvidešimt metų, sekėmėsi siuntą telefonu skambindami dispečeriui. Šiandien situacija pasikeitė. GPS sekimo sistemos leidžia matyti sunkvežimio vietą realiu laiku. Klientas gali gauti pranešimą SMS arba el. paštu, kai siunta išsiųsta, kai ji pasiekia tarpinį sandėlį ir kai kurjeras jau artėja prie jo durų. Šis skaidrumas sukuria pasitikėjimą ir leidžia klientui planuoti savo laiką.

Tačiau technologijos neapsiriboja tik sekimu. Sandėliuose naudojamos automatizuotos sistemas, kurios skenuoja brūkšninius kodus kiekviename etape. Tai leidžia išvengti žmogiškųjų klaidų – siunta negali „pamesti“ kelyje, nes sistema neduos signalo pereiti prie kitos stadijos, kol ji nebus užregistruota.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos girdėju iš savo klientų per ilgus metus darbo šioje srityje. Jie padės jums suprasti niuansus, susijusius su siuntomis iš Olandijos.

1. Ar 48 valandų pristatymas garantuotas? Garantuotas pristatymas per 48 valandas dažniausiai taikomas komercinėms siuntoms, kurios yra paimamos iki tam tikros dienos valandos (pvz., iki 12:00 valandos). Jei siunta perduota vėliau, terminas gali pasislinkti. Taip pat, 48 valandos skaičiuojamos kaip darbo dienos, todėl jei siunčiate penktadienį popietę, laikotarpis gali įsitraukti iki pirmadienio arba antradienio, atsižvelgiant į reiso grafiką. Visada rekomenduojama patikslinti terminą pasirinkus paslaugą.

2. Kiek kainuoja toks greitas pristatymas? Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio ir tūrio. Mažos siuntos (pvz., iki 30 kg) gali būti pristatomos gana pigiai, naudojant dalinio krovinio (groupage) metodą. Dideliems kroviniams (pilotams ar pilnoms priekaboms) kaina formuojama individualiai. Paprastai, 48 valandų terminas yra šiek tiek brangesnis už standartinį 3–5 dienų pristatymą, dėl greitesnio maršruto planavimo ir dviejų vairuotojų komandos poreikio.

3. Ar galiu siųsti maisto produktus iš Olandijos per 48 valandas? Taip, galite, tačiau čia yra svarbių apribojimų. Jei tai yra uždaryti, gamintojo supakuoti maisto produktai (pvz., šokoladas, kava, sausi pusryčiai), juos siųsti paprastai galima. Tačiau jei siunčiate mėsą, žuvį ar pieno produktus, reikalingi specialūs veterinariniai sertifikatai, o reisas turi būti atliekamas vėsiu reisu (refrigerated transport). Tokios siuntos brangiau ir reikalauja daugiau dokumentacijos.

4. Kas nutinka, jei mane nėra namuose, kai kurjeris atvyksta? Jei kurjeris negali įteikti siuntos asmeniškai (adresato nėra), jis paliks pranešimą su kontaktiniu telefonu. Dažniausiai siunta grąžinama į artimiausią kurjerių terminalą ar sandėlį, kur ji laikoma tam tikrą laiką (paprastai 5–7 darbo dienas). Jums reikės susisiekti su aptarnavimo centru ir susitarti dėl pakartotinio pristatymo, kas gali kainuoti papildomai, arba atsiimti siuntą patys.

5. Ar turiu deklaruoti siuntą muitinei, jei perkau iš Olandijos internetu? Nuo 2021 m. liepos 1 d. ES taikomos naujos taisyklės. Jei perkate prekes iš ES šalies (Olandija yra ES narė) į kitą ES šalį (Lietuva), PVM (Pridėtinės vertės mokestis) mokamas pirkimo metu (paprastai el. parduotuvėje), jei parduotuvė yra registruota MOSS sistemoje arba turi PVM mokėtojo kodą Lietuvoje. Jei prekės vertė neatitinka slenksčio arba parduotuvė nesirenka mokėti PVM Lietuvoje, gali tekti susimokėti PVM ir muito mokestį Lietuvos pašte ar kurjerių tarnyboje prieš atsiimant siuntą. Tačiau tarp ES šalių muitų nėra.

6. Kaip apskaičiuojamas siuntos tūris, jei ji yra didelė, bet lengva? Logistikoje naudojamas „volumetrinio svorio“ (volumetric weight) metodas. Jis apskaičiuojamas taip: ilgis (cm) x plotis (cm) x aukštis (cm) / 5000. Jei gautas skaičius yra didesnis už realųjį fizinį svorį, pristatymas bus apmokestintas pagal volumetrinį svorį. Tai svarbu, nes siunčiant, pavyzdžiui, putų (polystyrene) užpildus arba plunksnas, jų fizinis svoris nedidelis, bet jos užima daug vietos sunkvežimyje.

7. Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku? Taip, beveik visos šiuolaikinės ekspedicinės kompanijos siūlo siuntų sekimą. Gavęs sekimo numerį (tracking number), jį įvedi į kompanijos svetainę. Sistema parodys, kur šiuo metu yra tavo siunta – ar ji jau pakrauta, ar išvyko iš Olandijos, ar jau atvyko į Lietuvos sandėlį. Tai suteikia ramybės ir leidžia tiksliau planuoti savo laiką.

8. Kas daryti, jei siunta atvyko sugadinta? Pirmiausia, reikia iš karto, dar nepasirašant pristatymo dokumentų, padaryti nuotraukas sugadintos siuntos ir pakuotės. Ant kurjerio dokumento (pristatymo lapo) būtina užrašyti pastabą „Siunta sugadinta“ ir pasirašyti su pastaba „su prierašais“. Tada nedelsiant reikia susisiekti su siuntėju arba ekspedicine kompanija ir pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo (draudimo išmokos). Jei pasirašysite dokumentą be pastabų, bus manyta, kad siunta atvyko geros būklės.

9. Ar galima siųsti pavojingas krovinius (pvz., dažus, akumuliatorius)? Galima, tačiau tai laikoma pavojingu kroviniu (ADR). Tokios siuntos turi būti specialiai pakluotos, pažymėtos specialiomis etiketėmis ir deklaruotos. Ne visi kurjeriai priima tokius siuntinius į standartinius 48 valandų reisus. Paprastai tokios siuntos keliauja atskirais, specialiai pritaikytais transportais, todėl terminas gali būti ilgesnis, o kaina – didesnė. Negalima slėpti tokių siuntų įprastose dėžėse, nes tai kelia pavojų visam transportui.

10. Kokios yra apribojimai dėl siuntos matmenų? Tai priklauso nuo to, ar tai yra „pakuotė“ (parcel), ar krovinių siunta (freight). Standartinės kurjerinės siuntos (pakuotės) paprastai gali svėrti iki 30–31 kg, o jų ilgis gali siekti iki 175 cm (priklausomai nuo kurjeriaus). Jei siunta didesnė ar sunkesnė, ji laikoma kroviniu ir reikalauja kitokio tvarkymo (pvz., keltuvo, pakrovimo rampos). Prieš siunčiant didelę siuntą, visada reikia pasitarti su dėl galimybės ją priimti.

Išvada

Pasaulis tampa vis mažesnis, o logistika – vis greitesnė. Galimybė gauti siuntas iš Olandijos iki jūsų durų per 48 valandas yra puikus pavyzdys to, kaip technologijos, infrastruktūra ir profesionali žmogiškojo kapitalo organizacija gali sujungti šalis ir žmones. Tai nebėra luksusas, o kasdienybė, kuria remiasi mūsų verslai ir asmeniniai poreikiai.

Tačiau, kaip ir visame gyvenime, sėkmė priklauso nuo dalykų derinimo. Greitas pristatymas – tai ne tik vairuotojo paspirtis. Tai kruopštus siuntėjo darbas pakuojant prekes, tikslūs dokumentai, dispečerių kompetencija planuojant maršrutus ir, žinoma, jūsų, kaip gavėjo, pasiruošimas. Suprasdami procesus ir laikydamiesi taisyklių, galite būti tikri, kad jūsų siunta iš Olandijos pasieks Lietuvą laiku, saugiai ir be nereikalingų rūpesčių.

Pasitikėkite patikimais partneriais, rūpinkitės kiekvienu detaliu, o logistika padarys likusį darbą. Geriausia logistika yra ta, kurią pastebima tik dėl to, kad ji veikia nepastebimai.