Kur geriau užsakyti mikroautobusų transportą siuntoms iš Olandijos?

Olandija (Nyderlandai) jau dešimtmečiais yra laikoma viena svarbiausių logistikos širdų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Roterdamo uostas, milžiniškos prekybos aikštės ir aukštas technologijų lygis lemia tai, kad šalis veržliai prekiauja su Lietuva. Kasdien tarp šalių važinėja tūkstančiai sunkvežimių, tačiau dažnai atsiranda situacijų, kai kroviniui sunkvežimis tiesiog per didelis ar per brangus. Čia į žaidimą įsijungia mikroautobusų transportas – lankstus, greitas ir dažnai ekonomiškas sprendimas. Tačiau, kilus klausimui „Kur geriau užsakyti tokį transportą?“, daugelis klientų pasijunta pasimetę.

Dirbęs šioje srityje virš dvidešimties metų, esu matęs viską – nuo puikių, sklandžių vežimų iki visiškai katastrofiškai organizuotų maršrutų, kai siunta dingdavo ar atkeliaudavo sulaužyta. Svarbiausia, ką turiu priduoti: vienintelis „geriausias“ vietos užsakyti neegzistuoja, yra tik tinkamiausias pasirinkimas pagal jūsų konkrečius poreikius. Straipsnyje mes išnagrinėsime, kur galima rasti patikimus paslaugų teikėjus, kuo skiriasi tiekėjai ir kaip išvengti tipiškų klaidų, renkantis transportą iš Olandijos.

Šiandien rinka pasižymi gana didele konkurencija. Vieni siūlo „nuo durų iki durų“ pristatymą už beveik nieką, kiti reikalauja sudėtingų sutarčių ir brangių depozitų. Suprasti, kur kreiptis, reiškia ne tik ieškoti mažiausios kainos paieškos sistemose, bet ir sugebėti įvertinti vairuotojo patirtį, transporto priemonės būklę bei ekspedicijos kompanijos reputaciją. Mikroautobusų transportas turi savus niuansus, kurie skiriasi nuo įprastinių TIR sunkvežimių, todėl šis pasirinkimas turi būti apgalvotas atsakingai.

Svarbu paminėti, kad Olandijoje veikiantys vežėjai turi griežtus reikalavimus dėl transporto priemonių priežiūros ir vairuotojų darbo laiko, tai gerokai padidina paslaugos kokybę palyginti su kai kuriais rytų krypties partneriais. Tačiau tai ne visada garantija. Todėl toliau pateikiame išsamų vadovą, padėsiantį naršyti logistikos pasaulyje ir rasti patikimą partnerį jūsų siuntoms.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar geriau kreiptis tiesiogiai į Olandijos vežėjus ar naudotis Lietuvos ekspedicijos kompanijomis?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra nebūtinai vienareikšmis. Tiesioginis kreipimasis į Olandijos vežėjus gali atrodyti patrauklus dėl galimo tarpininkų išėjimo, tačiau čia slypi pavojus. Olandijos transporto kompanijos dažnai nekalba lietuviškai, todėl komunikacijos problemų atveju (pvz., vėlavimas, krovinio pažeidimas) gali kilti nesusipratimų. Be to, dauguma mažųjų Olandijos vežėjų dirba tik vietinėje rinkoje arba turi užpildytus grafikus vakarų kryptimis.

Lietuvos ekspedicijos kompanijos, kurios specializuojasi šiose kryptyse, turi išvystytą „backhaul“ (tuščio važiavimo grįžtant) sistemą. Jos žino, kada ir kuriai Olandijos įmonei reikia krovinio į Lietuvą, kad vairuotojas nevažiuotų tuščias. Tokiu atveju Lietuvos brokeris veikia kaip tiltas: jis užtikrina sklandžią komunikaciją, lietuviškalbę aptarnavimą ir atsako už vežėjo kokybę. Mano patirtis rodo, kad sudėtingesniems siuntimams arba tada, kai reikalingas papildomas aptarnavimas (krovimo darbai, muitinė), saugiau pasirinkti patikimą Lietuvos ekspeditorių, turintį ilgalaikių santykių su Olandijos partneriais.

2. Kokias paieškos sistemas (freight exchanges) naudoti norint rasti mikroautobusą?

Profesionaliai šioje srityje dirbantys žmonės žino, kad pagrindinės platformos, kurioje vyksta prekyba laisvais vietomis, yra „Timocom“ ir „Cargo“. Tai didžiausios Europos krovinių biržos. Jei esate privatus asmuo ir norite rasti transportą, šios sistemos gali būti per sudėtingos ir brangios (reikalinga narystė), be to, jose nėra kliento apsaugos mechanizmų – mokate tiesiogiai vairuotojui.

Tačiau dauguma ekspedicijos kompanijų naudoja būtent šias sistemas. Jei norite ieškoti patys, mažesnėms siuntoms gali tekti naudotis Facebook grupėmis (pvz., „Krovininiai pervežimai“), tačiau čia rizika aukšta. Nėra oficialios sutarties, o reitingai dažnai neištikimi. Mano rekomendacija: jei nesate profesinalas logistikos srityje, nenaudokite paieškos sistemų tiesiogiai. Jūs neturite įrankių patikrinti vairuotojo patikimumo, jo įmonės finansinio stabilumo ar istorijos. Geriau rasti ekspeditorių, kuris šias sistemas naudoja kasdien ir turi „juodąjį sąrašą“ nepatikimų vežėjų.

3. Kaip patikrinti ar transporto kompanija yra patikima prieš užsakydama?

Tai yra kritiškai svarbu, ypač dirbant su mikroautobusais. Skirtingai nei dideliems sunkvežimiams, kurie priklauso stambioms bendrovėms, mikroautobusais dažnai važinėja smulkūs verslininkai ar net pavieniai vairuotojai. Pirmiausia, patikrinkite kompanijos registracijos numerį (pvz., Olandijoje tai „Kamer van Koophandel“ – KvK numeris). Oficialus registras parodys, kokia įmonė yra ir kiek ilgai ji veikia.

Antra, paprašykite nuotraukų transporto priemonės. Patyręs vadybininkas ar klientas gali įvertinti, ar mikroautobusas tikrai tinkamas kroviniui (ar yra liftas, ar tvirtinimo juostos, ar nesudėvėtas). Trečia, ieškokite atsiliepimų ne tik kompanijos puslapyje, bet ir trečiųjų šalių platformose (pvz., „Google Maps“ reitinguose). Jei įmonė egzistuoja jau 5–10 metų, tai geras ženklas – rinkoje išbūti ilgai be reputacijos neįmanoma. Venkite įmonių, kurios neina susisiekti fiksuotu telefonu, o bendrauja tik per anoniminius pokalbius.

4. Kuo mikroautobusų transportas skiriasi nuo įprasto kurjerinio (DHL, UPS) siuntimo?

Svarbiausias skirtumas yra apkrova ir galimybės. Kurjerinės tarnybos (DHL, UPS, FedEx) puikiai tinka mažiems, standartiniams siuntiniams, svergiantems iki 30 kg. Jos turi griežtas taisykles dėl matmenų, pakuotės būklės ir turinio (dažnai nepriima technikos su elektros elementais arba brangių daiktų be specialios draudimo).

Mikroautobusų transportas yra „tarpinis“ sprendimas. Jis gali pervežti kelis šimtus kilogramų ar net kelias tonas (priklausomai nuo mikroautobuso tipo – pvz., Ford Transit ar Mercedes Sprinter gali turėti didelę keliamąją galią). Mikroautobusuose galima vežti baldus, statybines medžiagas, netinkamas pakuotes, įrangą, kuri reikalauja ypatingo elgesio. Be to, mikroautobusai dažniau siūlo „door-to-door“ paslaugą be tarpinių pervedimų sandėliuose, kas mažina sugadinimo riziką, palyginti su kurjerių rūšiavimo centrais.

5. Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Trumpas atsakymas: ne. Logistikoje, kaip ir visame gyvenime, kaina atspindi kokybę ir riziką. Jei gavote 5 pasiūlymus, ir vienas jų yra 30–40% pigesnis už kitus, tai yra „raudona vėliava“. Kodėl tas vežėjas toks pigus? Galiausiai jis gali būti pradedantysis, kuris nežino, kaip teisingai apskaičiuoti išlaidas, arba jo planas yra paimti kuo daugiau krovinių (perkrauti mikroautobusą), kad uždirbtų.

Perkrautas mikroautobusas vairuojasi blogiau, stabdo ilgiau, o padangos greitai susidėvi. Didelė tikimybė, kad toks vairuotojas vėluos, nes nebus spėti iškrauti visų klientų. Be to, pigūs pasiūlymai dažnai neįtraukia visų mokesčių (pvz., pristatymo miesto centre zonų mokesčiai Olandijoje, kurie gali būti aukšti). Mano patirtis rodo, kad „taupyti“ ant transporto dažniausiai baigiasi brangiau – dėl vėlavimo, sugadintos prekės arba reikalo išsprendimo teisme. Rinkitės rinkos vidutinę kainą.

6. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntant iš Olandijos mikroautobusu?

Nors Olandija ir Lietuva yra ES narės ir sandėris vyksta be muitų (vidaus rinkos prekyba), dokumentacija vis tiek būtina. Svarbiausias dokumentas yra prekybinis sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba (arba lietuvių/olandų, jei abi pusės sutinka), joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, kodas (TN VED / HS kodas), kiekis, vertybė ir svoris.

Be to, būtina pateikti krovinių sąrašą (Packing List), jei siunta sudaryta iš daugelio dalių. Jei pervežama technika, rekomenduojama pridėti EX-1 deklaraciją (jei technika buvo įsigyta ne ES teritorijoje ir atvežta į Olandiją laikinai), kad nepritartų PVM mokesčio Lietuvoje. Nuo šių metų taip pat svarbu atkreipti dėmesį į NCTS sistemą, jei vyksta tranzitas, tačiau tiesioginis Olandija-Lietuva maršrutas paprastai to nereikalauja, tik teisingą PVM mokesčio apskaitą.

7. Kokios yra pristatymo trukmės standartiniais atvejiais?

Standartinis mikroautobuso važiavimas iš Olandijos (pvz., iš Roterdamo ar Eindhoveno regiono) į Lietuvą (Vilnius ar Kaunas) trunka nuo 18 iki 24 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau realiai klientas gauna siuntą per 2–3 dienas. Kodėl? Todėl, kad mikroautobusas dažnai yra „krovininis taksi“, jis surenka (konsoliduoja) siuntas iš keleto siuntėjų.

Pirmą dieną vairuotojas surenka krovinius Olandijoje (patekti į kiekvieną sandėlį užtrunka 1–2 valandas). Naktį važiuoja. Antrą dieną iškrauna Lietuvoje (vėl kelios stotelės). Jei užsakyta ekspress (ekskliuzyvinė) siunta, kai visa mikroautobuso tūris priklauso jums, trukmė gali susitrumpinti iki 1,5 dienos (išvežimas vakare – pristatymas ryte). Tačiau verta prisiminti, kad vairuotojo poilsio laikas yra griežtai reglamentuojamas, todėl net jei kelionė trumpa, vairuotojas gali turėti sustoti pailsėti. Žadėti pristatymą per 12 valandų be to, kad tai būtų specialiai suplanuotas reisas, yra nerealu.

8. Kaip apsidrausti nuo sugadinimo ar pavogimo?

Draudimas logistikoje yra sudėtingas dalykas. Pagal konvenciją (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinių praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai jį priima, iki momento, kai jį atiduoda. Tačiau standartinė atsakomybė dažnai ribojama (pvz., 8,33 SDR vienai kilogramui, kas yra apie 10 EUR). Jei vežate brangią elektroniką ar vertybes, ši suma nedengs nuostolių.

Todėl būtina sudaryti „Special Interest in Delivery“ sutartį arba papildomą draudimą. Užsakydami transportą, visuomet nurodykite tikrąją prekių vertę ir klauskite, ar draudimas ją dengia. Taip pat labai svarbu kruopščiai užfiksuoti krovinių būklę prieš išvežimą – padaryti nuotraukas, užfiksuoti trūkumus pakuotėje. Jei vairuotojas atvyksta ir atsisako pasirašyti siuntos būklės aktą (jei yra pažeidimų), neduokite krovinių. Mikroautobusuose dažnai kroviniai perkeliami rankomis, todėl dėl neatsargumo gali atsirasti įbrėžimų ant baldų ar įrangos.

9. Ar galima pervežti neįprastus krovinius (pvz., alkoholį, maisto produktus)?

Taip, bet su nuomonėmis. Maisto produktai, ypač tai, kas reikalauja šaldymo, yra problematiški standartiniuose mikroautobusuose, nebent jie yra įrengti šaldymo agregatu (refigeratoriai). Tokių mikroautobusų yra mažiau ir jie brangesni. Jei pervežate sausus maisto produktus, būtina užtikrinti, kad pakuotė yra sandari, kad neužterštų kitų krovinių (pvz., jei plyš maišas su miltais).

Alkoholiniai gėrimai yra akcizuojamos prekės. Jų pervežimas reikalauja specialių dokumentų (e-Akcizo sistemos deklaracijų). Negalima tiesiog įmesti keleto degtinės butelių į bendrą siuntą be deklaravimo – tai yra kontabanda, ir vairuotojui gresia didelės baudos bei krovinio konfiskacija. Visada praneškite ekspeditoriui apie prekių rūšį. Slėpimas, kad tai „buitinė technika“, o iš tiesų yra tabakas ar alkoholis, gali baigtis teismo procesu.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja, o vairuotojas neatsiliepia į skambučius?

Tai blogiausia baimė kiekvieno kliento. Jei įvyko vėlavimas, pirmiausia susisiekite su kompanija, kuria užsakėte transportą (ekspeditoriumi), o ne tiesiogiai su vairuotoju. Vairuotojas gali būti pavykęs užtęsti poilsio laiką arba vairuoti, todėl skambutis gali būti nepriimtas. Ekspeditorius turi prieigą prie GPS stebėjimo sistemų ir matyti, kur yra automobilis.

Jeigu kontaktas dingsta ilgiau kaip 4–6 valandas, pradėkite reikalauti oficialios paaiškinimo. Patikimi ekspeditoriai turi draudimą nuo atsakomybės („Liability Insurance“), kuris padengia nuostolius, jei krovinys dingtų. Nenaudokite įkyrių skambučių vairuotojui, jei jis vairuoja – tai tik pablogina saugumą. Rašykite el. laiškus, fiksuokite laiką. Jei po 24 valandų nieko neaiškėja, reikia spręsti klausimą dėl pranešimo policijai. Deja, tokių atvejų būna, tačiau gerų partnerių jie išvengia gerai planuodami maršrutus ir dirbdami tik su patikimais vairuotojais.