Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Krovinių pervežimo į Olandiją ir iš Olandijos grafikai: Kaip suplanuoti logistiką be rūpesčių
Įvadas
Pervežimų į Olandiją (Nyderlandus) ir iš Olandijos grafikai yra vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų mano klientų. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle suvokiau, kad laikas – tai ne tik pinigai, bet ir pasitikėjimo klausimas. Verslo klientai, kurie planuoja prekybą su šia šalimi, turi būti tikri, kad jų prekės atvyks laiku, o gamybos ar prekybos procesai nebus sustabdyti dėl vėluojančio sunkvežimio. Olandija, būdama viena iš pagrindinių logistikos krypčių Europoje, turi savitus niuansus, kurie lemia pervežimų ritmą.
Svarbu suprasti, kad tarptautiniai pervežimai nėra tiesioginis maršrutas iš taško A į tašką B, kaip tai buvo anksčiau. Šiandien tai sudėtinga sistema, kurioje svarbu ne tik vairuotojo įgūdžiai, bet ir kelių eismo sąlygos, muitinės procedūros (nors ir ES viduje, dokumentacija turi būti tvarkinga) bei, žinoma, paties krovinio rūšis. Grafikai gali skirtis priklausomai nuo to, ar vykstate dalinį (LTL), ar pilną krovinį (FTL), ar jūsų siunta keliauja į pačią Amsterdamo center, ar į vieną iš didžiųjų logistikos hubų, tokių kaip Roterdamas ar Venlas.
Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuojami pervežimų grafikai, ką turėtumėte žinoti planuodami siuntą ir kaip išvengti nereikalingų nesklandumų. Mes aptarsime nuo paprastų krovinių iki specifinių reikalavimų, tenkančių šioje maršruto atkarpoje. Tikslas vienas – padaryti jūsų logistiką sklandžią ir numatomą.
DUK (Dažnai užduodami klausimai)
1. Kaip dažnai vyksta reguliarios reisai į Olandiją ir iš jos?
Pervežimų į Olandiją grafikai šiais laikais yra labai glaudžiai susiję su rinkos paklausa. Esant dideliam prekybos srautui tarp Lietuvos ir Nyderlandų, didelės transporto kompanijos, tarp kurių ir mano atstovaujama, siūlo itin gretus reisus. Paprastai, kalbant apie pilnus krovinius (FTL), galima rasti pasiūlymų kiekvieną savaitės dieną. Didžiausias aktyvumas stebimas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – šiomis dienomis vykdoma dauguma reisų, kad krovinys būtų pristatytas iki savaitgalio.
Tačiau jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL), kurie reikalauja konsolidacijos (surinkimo) sandėliuose, grafikas gali būti šiek tiek kitoks. Paprastai surinkimo dienos yra nustatomos pirmąją ir trečiąją savaitės dienas, o išvykimas į Olandiją vykdomas 2–3 kartus per savaitę, pvz., antradieniais ir penktadieniais. Leidžiantis iš Olandijos, situacija panaši – kroviniai surenkami iš įvairių siuntėjų ir išvežami nustatytomis "linijinio" transporto dienomis. Mano patirtis rodo, kad pastovus grafikas – tai raktas į sėkmingą verslo ryšį, todėl stengiamės išlaikyti pastovią reisų dažnį, net ir sezono metu.
2. Kiek vidutiniškai trunka kelyje nuo Lietuvos iki Olandijos ir atgal?
Tai vienas labiausiai klaidinančių klausimų, nes atsakymas priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo. Esant idealioms sąlygoms ir važiuojant tiesiausiu keliu per Vokietiją (pavyzdžiui, Kaunas–Roterdamas), tranzito laikas svyruoja nuo 18 iki 24 valandų. Tačiau tai yra grybas vairuotojo vairavimo laikas be sustojimų. Praktikoje, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus (taisyklės yra griežtos), šis kelionės laikas paprastai išsiplečia iki 1,5 – 2 dienų.
Jei krovinys yra dalinis (LTL), prie šio laiko reikia pridėti laiką, skiriamą konsolidacijai sandėlyje – paprastai tai dar papildoma 1 diena prieš išvykimą ir 1 diena atvykus į paskirties vietą (dėl iškrovos išdeliojimo). Taigi, planuodami siuntą, vertėtų skirti maždaug 3–4 darbo dienas nuo kroviniui paėmimo iki jo pristatymo giliai į Olandijos regionus. Iš Olandijos atgal į Lietuvą laikas analogiškas, tačiau reikia atsižvelgti į galimas eismo spūstis Vokietijos autostradose, kurios gali padidinti kelionės trukmę kelias valandas.
3. Ar egzistuoja fiksuoti išvykimo laikai, kaip tai būna geležinkelio transporte?
Sunkvežimių transporte, palyginti su geleželiu, yra daugiau lankstumo, tačiau ir čia yra savo taisyklės. Pilni kroviniai (FTL) dažniausiai turi fiksuotą išvykimo laiką, kuris sudaromas atsižvelgiant į vairuotojo darbo laiką ir kliento poreikius. Pavyzdžiui, jei sutarta, kad sunkvežimis atvyks pas klientą antradienio ryte, tai išvykimas į Olandiją bus suplanuotas taip, kad atitiktų šį terminą.
Daliniai kroviniai (LTL) dažniau veikia pagal "tinklelio" principą. T.y., yra nustatyti konkretūs dienos ir laikai, kai išvyksta grupinis transportas. Pavyzdžiui, mūsų kompanija gali turėti fiksuotą išvykimą iš Vilniaus kiekvieną antradienį 18:00 val. Šis reguliarumas leidžia klientams planuoti savo gamybą ar sandėliavimą. Tačiau būtina suprasti, kad net ir su fiksuotu išvykimo laiku, atvykimo laikas Olandijoje gali šiek tiek keistis dėl neprognozuojamų aplinkybių kelyje (avyrijos, meteorologinės sąlygos, muitinės patikros).
4. Kokius Olandijos miestus ar regionus aptarnauja dažniausiai, ir ar tai įtakoja grafiką?
Olandija nėra didelė šalis, bet ji yra labai tankiai apgyvendinta ir turi išvystytą logistikos infrastruktūrą. Dažniausiai aptarnaujami miestai yra Roterdamas (didžiausias uostas), Amsterdamas, Eindhovenas, Utrechtas ir ypač Venlas. Venlas yra strategiškai svarbus taškas, nes jis yra arti Vokietijos sienos ir čia telkiasi daugybė dideliųjų logistikos centrų (pvz., "Fresh Park", logistikos aikštelės didžiosioms mažmeninės prekybos chain'ams).
Grafikas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo paskirties vietos. Jei krovinys keliauja į Roterdamo uostą ar aplinkinius sandėlius, maršrutas yra trumpesnis, todėl vairuotojas gali atvykti anksčiau. Jei reikia važiuoti į šiaurinę dalį (pvz., į Groningeną ar Leeuwardeną), tai gali užtrukti papildomą 3–4 valandas. Planuodami pervežimą, svarbu tiksliai nurodyti indeksą (zip code) – tai leidžia mums tiksliai apskaičiuoti tranzito laiką ir sudaryti realų grafiką, vengiant "aštuonių valandų" nukrypimų, kurios gali sugadinti verslo planus.
5. Kaip savaitgaliai ir švenčių dienos veikia pervežimų grafikus?
Tai yra kritinis klausimas, ypač kai kalbame apie "Just-in-Time" (tik laiku) pristatymus. Europos Sąjungoje yra griežtos taisyklės reguojančios vairuotojų poilsį ir vairavimo laiką. Savaitgaliais sunkvežimiai su krovinių (tam tikros kategorijos) gali turėti ribojimų važiavimui, nors tarp šalių nėra bendrųjų draudimų, tačiau vairuotojų poilsio grafikas lemia, kad savaitgaliais reisai dažniau būna "stovintys" arba juos atlieka dviejų vairuotojų komandos.
Jei reikalingas pristatymas pirmadienio ryte Olandijoje, sunkvežimis dažniausiai išvyksta iš Lietuvos šeštadienį arba sekmadienį (jei vairuoja du vairuotojai). Jei vairuoja vienas, reikėtų planuoti išvykimą dar penktadienį, kad vairuotojas spėtų atlikti privalomą 45 valandų poilsį prieš pradedant naują savaitę. Mano patarimas: jei žinote, kad prekės pristatymas turi būti pirmadienį ryte, aptarkite tai su ekskpeditoriumi bent savaitę anksčiau, kad būtų galima suderinti vairuotojų grafikus be skubos ir papildomų mokesčių.
6. Ar įmanomas skubus pervežimas (Express), ir kaip tai keičia standartinį grafiką?
Taip, skubus pervežimas yra įmanomas, ir šiuo metu jis sudaro nemažą dalį mūsų veiklos. Skubaus pervežimo atveju standartinis grafikas visiškai nustoją galioti. Tokiu atveju dedamos visos pastangos, kad krovinys būtų paimtas išsiuntėjo pasiruoštu laiku ir nuvežtas tiesiai į paskirties vietą be jokių sustojimų tarpinėse stotyse (be konsolidacijos).
Štai kaip tai veikia praktiškai: jei klientas paskambina ryte ir reikalauja, kad prekės būtų Olandijoje rytoj, mes skiriame tiesioginį transportą. Tranzito laikas gali būti sutrumpintas iki minimumo (apie 18–20 valandų), jei vairuotojas dar nėra išnaudojęs savo vairavimo laiko. Tačiau tai kainuoja brangiau, nes grįžtant sunkvežimis gali važiuoti tuščias (t.y., mokama už abiejų krypčių darbą). Skubaus pervežimo grafikas yra dinamiškas ir parenkamas individualiai kiekvienam užsakymui, kartais netgi pažeidžiant standartinius poilsio režimus (tiesa, laikantis visų teisės aktų nurodymų apie maitinimą ir poilsį, bet pritaikant greitesnius maršrutus).
7. Kokios problemos dažniausiai trikdo pervežimų į Olandiją grafikus?
Per dvidešimt metų pamatau, kad dažniausiai ne techninės problemos, o organizaciniai ir aplinkos veiksniai sukelia vėlavimus. Viena iš pagrindinių priežasčių – klientų nepasiruošimas. Dažnai sunkvežimis atvyksta į paimti krovinį, o jis dar nėra supakuotas arba trūksta dokumentų (pvz., eksporto deklaracijos, jei reikalinga). Tai sukelia vėlavimą, kuris vėliau persikelia į visą grafiką.
Kitas dažnas veiksnys – eismo spūstys Vokietijoje, ypač ruože "Ruhr" sritis (Duisburgas, Esenas) iki Nyderlandų sienos. Čia susiduria didžiausias eismas Europoje. Taip pat nenumatytos oro sąlygos (rūkas, sniegas) gali uždaryti dalį autostradų. Ir galiausiai, muitinės patikros. Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, keliaujant per trečiąsias šalis arba vežant specialius krovinius (alkoholį, tabaką), gali būti atliekamos papildomos patikros, kurios užfiksuoja sunkvežimį keletą valandų. Mano patirtis rodo, kad geras komunikavimas su vairuotoju realiu laiku leidžia anksti įspėti klientą apie vėlavimą.
8. Kaip vežti jautrius krovinius (maisto produktai, vaistai) – ar tai keičia grafiką?
Jautrių krovinių, tokių kaip šaldomi produktai ar vaistai, pervežimas reikalauja visiškai kito požiūrio į grafiką. Čia nebe užtenka tik išvykimo ir atvykimo valandų – svarbios temperatūros sąlygos ir greitumas. Šaldomi krovinius (reefer) reikalauja, kad sunkvežimis nuolat būtų prižiūrimas, o vairuotojas turi dažniau tikrinti temperatūros dienoraštį.
Grafikas šiuo atveju yra griežtesnis. Pavyzdžiui, jei vežame gėles iš Olandijos (kas yra labai dažna), reikia užtikrinti, kad krovinys nebūtų paliktas saulėkaitoje prie uosto kelias valandas. Tokiu atveju planuojame išvykimą taip, kad vairuotojas atvyktų į uostą arba siuntėjo sandėlį tiksliai nustatytu laiku, be laukimo. Be to, šiems kroviniams dažnai taikomi pirmenybės iškrovos uostuose ar terminaluose, todėl jų grafikai gali būti šiek tiek greitesni, jei visi dokumentai tvarkingi.
9. Ar galima sekti krovinį realiu laiku, ir kaip tai padeda planuoti savo darbus?
Šiuolaikinėje logistikoje be GPS stebėjimo sistemos neįsivaizduojama darbo. Visi mūsų sunkvežimiai, vykstantys į Olandiją, yra aprūpinti modernia sekimo įranga. Klientas gauna nuorodą (linką), kurioje gali matyti savo krovinio vietą realiu laiku. Tai leidžia klientams tiksliai planuti savo sandėlininkus ar pirkėjus.
Pavyzdžiui, jei matote, kad sunkvežimis prasilenkė su eismo spūsčiu ir bus vėluojamas 2 valandas, galite iš karto informuoti savo pirkėją Olandijoje, kad jis nereikštų nusivylimo dėl vėlavimo. Tai žymiai padidina pasitikėjimo lygį. Be to, mūsų dispečeriai stebi situaciją 24/7 ir, jei pastebime, kad vairuotojas vėluoja, iš karto susisiekiame su juo ir su klientu, kad pateiktume atnaujintą grafiką (ETA – Expected Time of Arrival). Tai leidžia išvengti situacijų, kai sunkvežimis laukia tuščias prie vartų, nes įmonė nebuvo informuota.
10. Kokia rekomendacija būtų klientams, norintiems užtikrinti geriausią pervežimo grafiką?
Remdamasis savo dvidešimtmete patirtimi, pasakyčiau taip: planuokite į priekį ir būkite atviri. Geriausias būdas užtikrinti, kad jūsų krovinys važiuos norimu laiku, yra aptarti užsakymą ne prieš pat išvykimą, o bent 3–5 dienas anksčiau (pilniems kroviniams) ir savaitę anksčiau (daliniams kroviniams). Tai leidžia mums optimaliai suderinti vairuotojų poilsio grafikus ir parinkti geriausią maršrutą.