Krovinių pervežimas iš Olandijos į kitas šalis: laiko, kainos ir lankstumo pusiausvyra

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą be galo daug kartų: „Kiek tai kainuos ir kada tai bus pas mus?“. Atrodo paprasta, tačiau kai kalbame apie logistiką, ypač kai šaltinis yra tokia didelė ir judri šalis kaip Olandija (Nyderlandai), atsakymas niekada nėra tiesioginis skaičius. Olandija – tai ne tik tulpių ir vėjaračių šalis, tai ir vienas didžiausių logistikos centrų visoje Europoje. čia susikerta milžiniški prekių srautai iš Roterdamo uosto, iš viso pasaulio atvykstančios jūromis, ir tolygus išsidėstęs kelių tinklas, jungiantis Vakarus su Rytais.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip susiformuoja kaina ir laikas bei kodėl lankstumas dažnai turiuoja raktą į sėkmingą ir, kas svarbiau, ekonomišką pervežimą. Nesugebėjimas suprasti šių trijų komponentų – laiko, kainos ir lankstumo – sąsajos dažnai lemia nereikalingą nervų įtempimą ir per didelius išlaidas. Kaip profesionalas, stengiuosi padaryti taip, kad mano klientai nebūtų tik keleiviai šiame procese, o oponentai, suprantantys žaidimo taisykles.

Įvadas

Kiekvienas, kuris nors kartą ryžosi užsisakyti krovinių pervežimą iš užsienio, žino, kad tai sudėtingas procesas. Olandija šiuo atveju yra ypatinga. Šalis yra geografiškai kompaktiška, bet ekonomiškai milžiniška. Roterdamo uostas – didžiausias Europoje – reiškia, kad dauguma prekių čia atkeliauja pirmiausia, o turi pasiekti galutinius vartotojus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ar net toliau į Rytus ar Pietus.

Dažnai klientai, pirmą kartą susidūrę su pervežimų rinka, mano, kad logistika – tai tiesiog „užvesk ir parvežk“. Tačiau po šia paprasta fraze slypi tūkstančiai kilometrų, degalų kainų svyravimai, vairuotojų poilsio režimai, muitinės procedūros ir techninės būklės patikrinimai. Visi šie faktoriai tiesiogiai veikia tiek laiką, per kurį krovinys pasiekia paskirties vietą, tiek galutinę sąskaitą gavėjui.

Viename iš savo ankstyvųjų darbo metų, dar nebūdamas toks pat patyręs, maniau, kad galiu garantuoti pristatymą „rytoj“ beveik bet kokiais atvejais. Gyvenimas mokė, kad tai neįmanoma. Vėliau supratau, kad būtent lankstumas – tai tas elementas, kurį dažniausiai niekas nemato, bet kuris leidžia išvengti stagnacijos. Kai klientas sako: „Man svarbiau, kad tai būtų pigiau, negu kad tai būtų pristatyta per 24 valandas“, mes atsidarome visiškai naujas galimybes. Ir atvirkščiai – skubumas visada kainuoja.

Šiame straipsnyje mes žvelgsime giliau į tai, kaip susiformuoja pervežimo iš Olandijos kaina, kiek laiko realiai užtrunka kelionės į skirtingas šalis ir kodėl lankstumas planavimo etape gali sutaupyti nemažai lėšų. Mes aptarsime dalinius krovinius, pilnus vagonus, savitarnos terminalus ir daugelį kitų niuansų, kurie sudaro profesionalios logistikos vaizdą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt klausimų, kurie, mano patirties duomenimis, labiausiai rūpina klientams planuojantiems pervežimus iš Olandijos. Atsakymuose stengiuosi būti kuo išsamiau, atskleisdami ne tik paviršutinišką tiesą, bet ir logistikos mechanizmo esmę.

1. Kokius pagrindinius veiksnius lemia krovinių pervežimo iš Olandijos kaina?

Kaina niekada nėra atsitiktinis skaičius. Ji yra kaip mozaika, susidedanti iš daugelio detalių. Pirmiausia tai – atstumas. Nors Olandija ir yra gana arti, tačiau važiuojant į Ispaniją ar Portugaliją nuvaziuojama tūkstančiai kilometrų, o tai tiesiogiai reiškia didesnes degalų sąnaudas ir didesnę amortizaciją.

Antrasis, o gal net svarbiausias veiksnys šiuo metu – yra degalų kaina. Logistikos kompanijos turi koreguoti savo tarifus priklausomai nuo rinkos svyravimų, taip pat pridėti prie kainos mokesčius už kelių naudojimą (vinjetes) ir mokesčius už aplinkos teršimą (Euro 6 standartai ir zonos, pavyzdžiui, Vokietijoje).

Taip pat reikšmingą vaidmenį vaidina krovinio tipas ir svoris. Standartinis 33 europaletų krovinys viename sunkvežimyje (FTL – Full Truck Load) bus pigesnis vienetiniu atžvilgiu nei 2 europalečių siunta (LTL – Less than Truck Load), nes pastarajam atvejui reikia surasti partnerį, konsoliduoti krovinius, iškrauti ir vėl užkrauti. Be to, jei krovinys reikalauja specialių montavimo priemonių (pvz., kranas, „sidabrinės šakės“) ar yra pavojingas (ADR), kaina automatiškai šoktelėja dėl didesnės atsakomybės ir specialių leidimų.

Galiausiai, sezoniškumas. Žiemą kainos gali šoktelėti dėl blogų oro sąlygų ir mažesnio paklausos, o prieš šventes (Kalėdas, Velykas) – dėl milžiniškos paklausos ir trūkumo laisvų vairuotojų.

2. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas iš Olandijos į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų. Teoriškai atstumas nuo Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1600–1700 km. Sunkvežimis, važiuodamas vidutiniškai 80–90 km/val. greičiu (įskaitant stabdymus, užstatymus ir techninę būklę), turėtų nuvažiuoti šį atstumą maždaug per 20–22 valandas.

Tačiau praktikoje viskas kitaip. Svarbiausią vaidmenį vaidina ne greitis, o vairuotojo darbo ir poilsio laikas. Reglamentai (EB taisyklės) griežtai apibrėžia, kad vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, turi privalomą 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų poilsio. Tai reiškia, kad net ir idealiausiomis sąlygomis, kelionė užtrunka mažiausiai dvi dienas.

Papildomai laiką suvalgo krovinių surinkimas (krovimas) Olandijoje. Dažnai vairuotojas turi apeiti kelis sandėlius vienoje šalyje prieš išvykstant. Jei tai dalinis krovinys (konsolidacija), gali praeiti dar 1–2 dienos, kol surandami kiti kroviniai tame pačiame maršrute. Taigi, realus laikas nuo užsakymo iki pristatymo Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje svyruoja nuo 2 iki 5 dienų. 3 dienos yra dažniausias standartas, kai kalbame apie pilną sunkvežimį.

3. Kas yra „lankstumas“ pervežimuose ir kaip jis gali sumažinti išlaidas?

Lankstumas – tai pasiryžimas derinti savo poreikius su logistikos realybe. Dauguma klientų nori greičiau ir pigiau, tačiau retai suvokia, kad šie dalykai yra priešingiai proporcingi. Lankstumas leidžia mums, kaip ekspeditoriams, rasti optimalius sprendimus.

Pavyzdžiui, jei klientas sako: „Man reikia, kad krovinys būtų paimtas šiandien, bet aš galiu laukti pristatymo iki savaitės galo“, mes galime pasiūlyti vairuotojui, kuris jau yra Olandijoje ir baigia kitą pristatymą, pasiimti šį krovinį kaip papildomą uždarbį grįžtant. Tai bus žymiai pigiau, nei siųsti tuščią sunkvežimį (t.y. mokėti už „fantomą“) specialiai tam vienam kroviniui.

Kitas lankstumo pavyzdys – savitarnos terminalų naudojimas. Jei krovinys nėra skubus, jį galima pristatyti į terminalą Olandijoje, ten palikti, o tada, kai susirinks pilnas sunkvežimis arba atsiras vairuotojas važiuojantis į reikiamą kryptį, jis išvyks. Tokiu būdu klientas sumoka ne už visą sunkvežimį, o tik už užimtą vietą (paviršių ar svorį). Lankstumas apie paimimo ir pristatymo laikus (pvz., sutikti su pristatymu ne antradienį ryte, o trečiadienio popietę) gali sutaupyti 10–20 proc. galutinės sąskaitos.

4. Kokios yra pagrindinės pervežimo iš Olandijos į Vakarų Europą (Vokietija, Belgija, Prancūzija) ypatybės?

Pervežimai į gretimas šalis skiriasi nuo pervežimų į Rytus. Vakarų Europoje (pvz., į Vokietiją ar Belgiją) atstumai yra trumpesni, tačiau iššūkiai kiti. Čia yra geresnė infrastruktūra, tačiau didesnis eismo intensyvumas.

Vienas svarbiausių dalykų – vairuotojų darbo apribojimai ir miestų zonos. Vokietijoje ir Prancūzijoje yra daug miestų, į kurias sunkvežimis gali važiuoti tik naktį arba su specialiais leidimais. Be to, Vokietijoje galioja griežti kuro kokybės ir aplinkos apsaugos reikalavimai („Umweltplakette“), o kelių mokesčiai (MAUT) yra vieni aukščiausių Europoje.

Laikas šiuose maršrutuose gali būti netikėtai ilgas dėl spūsčių. Kelias tukstantį kilometrų Olandijoje-Vokietijoje gali užtrukti tiek pat, kiek 1500 km Lietuvoje-Lenkijoje, dėl milžiniškų kontrų (stambųjų mašinų) srautų. Tačiau dėl trumpesnio atstumo, kainos čia dažnai būna žemesnės nei pervežant į Skandinaviją ar Pietų Europą.

5. Ar verta rinktis dalinių krovinių (LTL) pervežimą, o ne pilną sunkvežimį (FTL)?

Tai vienas sunkiausių pasirinkimų. Jei turite 4–5 europaletes, klausimas arba rinktis pilną sunkvežimį (kuris važiuos tuščia 70 proc.), arba dalinį krovinį. Dalinių krovinių pervežimas (LTL – Less Than Truck Load) yra pigesnis vienetiniu atžvilgiu, tačiau jis reikalauja daugiau laiko.

Kai renkatės LTL, jūsų krovinys keliauja kartu su kitais klientų krovinais. Tai reiškia, kad sunkvežimis turi sustoti keliose vietose, iškrauti ir užkrauti krovinius. Kasdien gali kilti nenumatytų pavėlavimų: vienas klientas vėluoja su dokumentais, kitam negalima iškrauti dėl techninių kliūčių. Visi dalykai veikia jūsų pristatymo laiką.

Jei rinksite pilną sunkvežimį (FTL), jis eina tiesiai iš taško A į tašką B be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Tai garantuoja greičiausią pristatymą ir mažesnę krovinio pažeidimo riziką, nes jis nėra perkraunamas ir perkraunomas. Mano patirtis rodo, kad jei krovinio vertė yra didelė arba jis yra labai jautrus, verta susimokėti už FTL dėl saugumo ir laiko garantijų.

6. Kaip sezoniškumas veikia pervežimo laiką ir kainą iš Olandijos?

Olandija yra stipriai žemės ūkio ir gėlių auginimo šalis. Vasarą ir pavasarį (ypač per Motinos dieną ir Velykas) didžiulis kiekis gėlių ir daržovių keliauja į visą Europą. Tai sukuria didžiulę spaudimą transportui. Tokiu laikotarpiu laisvų sunkvežimių trūksta, todėl kainos šoktelėja 20–30 proc.

Taip pat, pabaigant metams (rudenį), prasideda „Kalėdinės gonos“. Visi parduotuvės ir sandėliai bando užpildyti atsargas prieš šventes. Tada net ir paprasti pervežimai gali užtrukti ilgiau dėl užstatų uostuose ir terminaluose.

Aš visada patariu klientams planuoti pervežimus iš sezono. Jei žinote, kad reikia atsargų sausio mėnesį, geriau juos pervežti lapkritį, o ne laukti gruodžio vidurio. Ne tik sutaupysite pinigų, bet ir išvengsite streso, dėl to, kad prekės gali nepatekti laiku į lentynas.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti sklandžiam pervežimui iš Olandijos?

Dokumentų tvarka – tai pusė sėkmės. Nors Olandija yra ES narė ir prekyba tarp ES šalių yra laisva, formalumų išlieka daug. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėravimo dokumentas (PVM sąskaita-faktūra), kurioje turi būti nurodytos tikslios prekės, svoris, brūkšninis kodas (HS kodas) ir kilmės šalis.

Be to, būtinas tarptautinis krovinių pervežimo sutartis (CMR). Tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad krovinys buvo priimtas pervežimui. Jis apsaugo tiek siuntėją, tiek gavėją, tiek pervežėją. CMR turi būti pasirašytas ir užtikrintas (su antspaudu) abiejų pusių.

Jeigu pervežame prekes, kurios yra reguliuojamos (pvz., alkoholis, tabakas, vaistai, ar gyvūnai), reikalingi papildomi leidimai ir sertifikatai. Be tinkamų dokumentų, krovinys gali būti sulaikytas muitinėje arba policijos patikrinime metu, o tai keliauja brangiai – ne tik finansiškai (laikomoji bauda), bet ir laiko atžvilgiu.

8. Ką daryti, jei krovinys vėluoja, o klientas skubina?

Tai situacija, su kurią susiduria beveik kiekvienas logistikos vadovas. Pirmasis dalykas – nekliautinoti. Skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs esate?“ nepadeda – tai tik didina stresą ir vargina vairuotoją. Profesionalus ekspeditorius turi turėti „Live Tracking“ sistemą, kuri rosto automobilio vietą realiu laiku.

Jeigu matome, kad pavėlavimas neišvengiamas (pvz., avarija, užstrigo pasienyje arba techninė gedimas), nedelsdami susisiekame su klientu ir pranešame. Sąžiningumas vertinamas daugiau nei viltis, kad „kažkaip susitvarkys“.

Toliau ieškome sprendimo. Jei klientas labai skubina, mes galime organizuoti „perkraunimą“ (cross-docking). Tai reiškia, kad vairuotojas, kuris vėluoja, užmezga tiesiai su kitu, greitesniu transportu arba atveža krovinį į tarpinį sandėlį, iš kur jis išvežamas automobiliu (pvz., 3,5 tons sunkvežimiu), kuris gali važiuoti greičiau ir lengviau įveikia spūstis. Tai papildomai kainuoja, tačiau išgelbsti verslo reputaciją.

9. Ar pervežimo kaina apima draudimą, ir ką reikia žinoti apie atsakomybę?

Tai labai svarbus klausimas, dažnai ignoruojamas. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar pažeidimą yra ribota (dažniausiai apie 8,33 SDR už kilogramą – Specialių traukimo reiškinių vienetas).