Konkretūs išvykimo ir atvykimo laikai į Olandiją dabar: Logistikos Eksperto Vadovas

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt dvidešimt metų, esu pamatęs, kaip pasaulis ir logistika keičiasi. Vienos dalykai lieka nepakitę – klientas visada nori žinoti vieną dalyką: „kada mano krovinius (ar aš) bus pasiekti vietą?“. Ypač kalbant apie maršrutus į Olandiją (Nyderlandus). Šis šiaurės vakarų Europos taškas yra vienas aktyviausių logistikos mazgų žemyninėje Europoje, todėl suprasti ten vadinamuosius „išvykimo ir atvykimo langus“ yra kritiškai svarbu ne tik verslui, bet ir kiekvienam, kuris planuoja kelionę ar siunčia turtus.

Dabar, dabartiniame kontekste, kai rinka stabilizuoja po pandeminių ir geopolitinių sukčių, laikų skaičiavimas vėl tapo labiau prognozuojamas, tačiau turi savų niuansų. Šiame straipsnyje mes ne tik pateiksime bendrus grafikus, bet ir išnagrinėsime, kas iš tikrųjų lemia tą konkretų valandą, kai vairuotojas pasako: „Esu vietoje“.

Ar ieškote informacijos apie autobusų keliones, ar domitės krovinių vežimu? Nors šaltinis gali skirtis, logikos pagrindas lieka tas pats. Tačiau kaip ekspertas, daugiausia dėmesio skirsiu krovinių logistikos ir bendro transporto srautų dinamikai, nes tai atspindi realią situaciją keliuose. Norint suprasti „konkretų laiką dabar“, reikia žiūrėti ne į tvarkaraštį, o į procesą.

Įvadas: Kodėl „dabar“ yra svarbiau nei „kada nors“?

Olandija yra unikali savo geografine padėtimi ir infrastruktūra. Tai yra ne tik pietinis Skandinavijos vartai, bet ir pagrindinis įėjimas į Didžiąją Britaniją (per Eurotunelį ir uostus) bei pagrindinis Europos uostas – Roterdamas. Tai reiškia, kad keliai, vedantys į šalį (ypač A1 autostrada Vokietijoje ir eismas aplink Belgijos pasienį), yra nuolat apkrauti.

Šiuo metu, kalbant apie „konkretus laikus“, reikia atsižvelgti į keletą esminių veiksnių, kurie veikia dabartinei situacijai būdingus. Pirmiausia, tai vairuotojų darbo laiko apribojimai. Antra – vis dar pastebima kai kurių detalių trūkumas autokompresoriuose, kas gali sukelti netikėtai techninius gedimus. Trečia – ir galbūt svarbiausia – mutavęs eismo intensyvumas.

Daugelis klientų man sako: „O Google sako, kad kelionė trunka 18 valandų“. Taip, taip yra, jei važiuotumete sportiniu automobiliu be stabdymų. Tačiau tarptautinio reiso vairuotojas turi griežtai reglamentuotas poilsias, o sunkvežimis negali važiuoti 130 km/h greičiu. Todėl, kai kalbame apie išvykimą iš Lietuvos (Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos) ir atvykimą į Olandiją (Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną ar Tilburgą), mes turime kalbėti apie 24–48 valandų diapazoną sunkvežimiams, o apie 30–36 valandų diapazoną – greitajam keleiviniam transportui.

Šiame straipsnyje sukursime pilną paveiksllą. Paaiškinsime, kas tiksliai vyksta „po gaubtu“, kai planuojamas išvykimas, ir kodėl atvykimo laikas gali pasislinkti valanda ar dvi. Suprasdami šiuos mechanizmus, Jūs galėsite geriau planuoti savo verslą ar kelionę, išvengiant nereikalingo streso.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje dalyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man užduoda klientai planuodami pervežimus į Olandiją. Čia rasite ne tik sausus skaičius, bet ir profesionalų aiškinimą, kaip tai veikia praktikoje.

1. Koks vidutinis išvykimo laikas iš Lietuvos į Olandiją dabar?

Atsakymas priklauso nuo to, kokį transportą pasirinksite – tai gali būti reguliaraus maršruto autobusas, grupinis krovinys (kolektinis pervežimas) ar išsamasis krovininis automobilis (FTL). Dabar, transporto kompanijos dažniausiai planuoja išvykimus iš didžiųjų Lietuvos miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) vėlai vakare (tarp 19:00 ir 23:00 valandos). Kodėl? Todėl, kad tai leidžia pravažiuoti per Varšuvą (kurios aplinkkeliai ryte įsikiša) naktį, o Vokietijoje būti ankstyva ryto pervežimo „piko“ metu. Jei kalbame apie krovinius, tai dažniausiai išvykimas vyksta, kai užsakymai surenkami iki 15:00 valandos, o vairuotojas išvažiuoja maždaug po 2 valandų (apie 17:00–18:00), siekdamas kuo greičiau pasiekti pietų Lietuvos kelių mazgus.

2. Kiek laiko trunka kelionė ir kada galima tikėtis atvykimo?

Esant dabartiniems kelių sąlygoms, atvykimo laikas apskaičiuojamas pagal ne „važiavimo greitį“, o „darbo laiką“. Standartinis sunkvežimis iš Vilniaus iki Amsterdamo nuvažiuoja per maždaug 20–22 valandas (grynas važiavimo laikas). Tačiau pridėjus privalomus 45 minučių pertraukas kas 4,5 valandos ir 9 valandų nakties poilsį, realus kelionės trukmė svyruoja nuo 28 iki 34 valandų. Tikėtinas atvykimas: jei vairuotojas išvyksta antradienio vakare (20:00), iki Olandijos jis atvyks ketvirtadienio ryte (tarp 06:00 ir 10:00). Reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas turi privalomą 45 minučių poilsį prieš pasienio kirtimą ir po jo, taip pat 9 valandų poilsį tarp Vokietijos ir Olandijos (dažniausiai Germanijos teritorijoje arba tiesiog prieš pasienį). Taigi, skubant, užtenka 1,5 paros, tačiau saugiai ir legaliai – tai apie 1,5–2 dienos.

3. Ar yra skirtumo tarp atvykimo į Amsterdamą, Roterdamą ar mažesnius miestus?

Žinoma, ir jis nėra nedidelis. Amsterdamas yra šalies vakaruose, Roterdamas – pietvakariuose (uosto miestas), o Tilburgas ar Eindhovenas – piečiau. Maršrutas dažniausiai eina per Vokietiją, link Reino sritys (Duisburgas, Kelnas), ir toliau į Olandiją. Atvykimas į pietinę Olandiją (Eindhovenas, Maastrichtas) įvyksta maždaug 2–3 valandomis anksčiau nei į šiaurinę (Amsterdamas, Groningenas) ar vakarinę (Roterdamas). Pavyzdžiui, jei sunkvežimis važiuoja į Eindhoveną, jis gali atvykti į Olandijos teritoriją (pasienį netoli Venlo) jau po 18–20 valandų važiavimo iš Lietuvos. Tačiau į Roterdamą dar reikia važiuoti apie 2 valandas. Taigi, planuodami susitikimą, atsižvelkite: pietiniai regionai pasiekiami anksčiau.

4. Kaip dabartinė situacija Vokietijoje ir Lenkijoje veikia atvykimo laiką?

Tai yra kritiškiausias faktorius. Šiuo metu Vokietijoje (A2 autostrada ties Dortmundu ar Hanoveriu) eismo intensyvumas yra milžiniškas. Taip pat Lenkijoje (A2 autostrada apie Lodzę ir Varšuvą) vykstantys remonto darbai dažnai sukelia spūstis. Jei vykstate krovininiu transportu, šios spūstys gali atidėlioti atvykimą ne tik valandomis, bet ir visomis dienomis (ypač, jei vairuotojas praleidžia savo 9 valandų poilsio laiką stovėdamas spūstyje – tai vadinasi „laikas ne važiuojant“, kuris nevaldomas, tačiau valandos vis tiek bėga). Dabar stebime, kad spūsčių tikimybė padidėja pirmadieniais rytais (kai prasideda savaitė) ir penktadieniais vakare (kai visi skubia namo). Planuodami išvykimą, geriau vengti šių laikotarpių, jei Jums reikalinga preciziška atvykimo data.

5. Ar galima užsisakyti „pristatymą ryte“ (prieš 09:00 val.) į Olandiją?

Tai vienas dažniausių užsakymų, tačiau jis reikalauja ypatingo planavimo. Norint pristatyti krovinį į Olandijos sandėlį prieš 09:00 ryto, mums reikia išvykti iš Lietuvos ne vėliau kaip 48 valandų iki to. Pavyzdžiui, norint pristatyti pirmadienį ryte, reikia išvykti šeštadienio vakare (arba sekmadienio anksti ryte). Tačiau yra „vairuotojų poilsio“ taisyklė: vairuotojas negali pradėti savaitės darbo be 45 valandų poilsio po savaitės. Todėl „pirmadienio ryto“ pristatymai dažnai atliekami vairuotojams, kurie atvyko į Olandiją jau sekmadienį ir praleido nakčią automobilyje arba viešbutyje šalia pristatymo vietos. Taip, tai įmanoma, bet tai kainuoja brangiau dėl vairuotojo laiko laukimo.

6. Kaip darbo dienos (pirmadienis–penktadienis) įtakoja išvykimo grafikus?

Logistikoje vyrauja taisyklė: „Krovinys turi būti paruoštas anksčiau nei tikimasi“. Dabar dauguma Lietuvos eksportuotojų veikia pirmadienį–penktadienį. Tai reiškia, kad didžiausias išvykimų srautas yra pirmadienio (kai surenkami savaitgalio užsakymai) ir ketvirtadienio (kai bandoma pristatyti prieš penktadienį) vakarais. Jei Jums reikalinga greičiausia kelionė, stenkitės siųsti krovinius antradieniais arba trečiadieniais – tuomet keliuose yra mažiau sunkvežimių, mažesnė spūsčių tikimybė, ir vairuotojas gali važiuoti ilgiau be sustojimų. Išvykimas penktadienio vakare yra nepatogus tuo, kad vairuotojas privalo sustoti poilsio per savaitgalį, todėl atvykimas bus tik antradienį ryte.

7. Kokios yra techninės pažangos galimybės sekti realų laiką dabar?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti „kur tu?“. Dabar situacija pasikeitė. Visos profesionalios transporto kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas. Klientas gali gauti nuorodą (linką), kurioje realiu laiku mato, kur yra jo krovinys. Tačiau reikia žinoti vieną dalyką: GPS rodo tik vietą, o ne „atvykimo valandą“, jei sistema neįvertina eismo sąlygų. Aš visada patariu klientams: „Jei GPS rodo, kad vairuotojas yra 100 km nuo Jūsų, o yra 16:00 val., nereikia tikėtis, kad jis bus 17:00, jei ten yra 9 valandų poilsio laikotarpis“. Sistemos dabar yra pakankamai protingos, kad nurodytų „Numatomą atvykimo laiką“ (ETA), atsižvelgdamos į vairuotojo darbo laiką, todėl šios prognozės šiuo metu yra tikslumo virš 90-ies procentų.

8. Kaip vežimai į Olandiją skiriasi nuo kitų šalių (pvz., Vokietijos)?

Olandija yra „plokščia“ šalis ne tik geografiškai, bet ir logistiškai. Čia yra labai daug smulkių ūkininkų ir verslininkų, todėl keliai yra apkrauti ne tik sunkvežimiais, bet ir smulkesniais transporto priemonėmis. Be to, Olandijoje yra griežtai kontroliuojamas transporto svoris. Jei sunkvežimis yra perkrautas, jis gali būti sustabdytas patikrai netoli pasienio (pvz., „Oldenzaal“ punkte). Tai gali sukelti atvykimo vėlavimą. Dabar taip pat svarbu paminėti, kad Olandija yra viena iš šalių, kurioje labai aktyviai taikomi „mokesčiai už užterštumą“ (Euro 6 standartai). Sunkvežimiai, neatitinkantys šių standartų, negali važiuoti tam tikrose zonose, todėl maršrutas gali būti pakeistas, kas prailgina kelionę.

9. Kas vyksta, jei atvykimas vėluoja dėl techninio gedimo?

Tai blogiausias scenarijus, tačiau jis įvyksta. Dabar, kai autokompresorių ir dalų rinka yra įtempta, techninio gedimo pataisymas gali užtrukti ilgiau nei įprasta. Jei gedimas įvyksta Vokietijoje ar Lenkijoje, pagalba atvyksta greitai (1–3 valandos). Jei tai įvyksta savaitgalį, tai reiškia, kad krovinys stovės iki pirmadienio ryto. Ką daryti klientui? Profesionali ekspedijavimo kompanija nedelsdama praneša apie gedimą ir siūlo alternatyvas (pvz., perkraunant krovinį į kitą automobilį). Dabar, dėl padidėjusios konkurencijos, kompanijos stengiasi spręsti šias problemas kuo greičiau, tačiau reikia numatyti „buferinį laiką“ – planuokite atvykimą ne „tikslią valandą“, o „dieną“ ar „ryto/popietę“ segmentuose, kad išvengtumėte streso.

10. Ar yra specifinių rekomendacijų dėl išvykimo pasirinkimo šiuo metu?

Remiantis mano daugiamete patirtimi ir dabartine situacija, geriausia išvykimo strategija į Olandiją yra ši: Jei tai galima, planuokite išvykimą iš Lietuvos sekmadienio vakare arba antradienio ryte. Kodėl? Sekmadienio vakare išvykęs vairuotojas praleidžia nakčiai Lenkijoje/Vokietijoje ir pirmadienį ryte jau yra aktyviai važiuojasi, kai sandėliai Olandijoje atsidaro. Tai leidžia pristatyti krovinį antradienio ryte. Antradienio ryto išvykimas leidžia išvengti „pirmadienio chaoso“ kelyje. Vengkite išvykimų penktadienio popietę (jei tik ne būtinai), nes vairuotojų poilsio laikas ir savaitgalio eismas gali padaryti taip, kad krovinys pasieks tikėtiną vietą tik kitos savaitės pradžioje.

Išvada

Apibendrinant, kalbant apie konkretus išvykimo ir atvykimo laikus į Olandiją dabar, negalima remtis vien tik lėktuvų tipo tvarkaraščiais. Logistika – tai gyvas organizmas, priklausantis nuo kelių, žmonių (vairuotojų) ir technikos sinchronizacijos.

Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsiminti: numatytas atvykimo laikas visada yra tikslus tik tada, kai įvertintas vairuotojo poilsis.