Koks yra pervežimo iš Olandijos į Lietuvą laikas: išsami analizė ir praktiniai patarimai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužinojai vią pagrindinę tiesą: laikas logistikoje – tai ne tik matematika, o ir sudėtingas virsmas tarp atstumo, oro sąlygų, biurokratijos ir žmogiškojo faktoriaus. Klientai, kreipiantys į mus dėl krovinių gabenimo iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą, dažniausiai užduoda vieną ir tą patį klausimą: „Kiek tai laiko užtruks?“. Atsakymas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas – „1–3 dienos“ – iš tikrųjų slepia daugybę niuansų, kuriuos svarbu suprasti, norint planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus be nereikalingų nervų.

Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o „Roterdamo vartai“ – didžiausias uostas Europoje – tai vieta, kur praeina nemažai dalies mūsų šalyje vartojamų prekių. Krovininių automobilių srautai tarp šių šalių yra itin intensyvūs, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas krovinys atkeliauja per tą patį laiką. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, išsamiai paaiškinsime, nuo ko priklauso pervežimo trukmė, kokie yra standartiniai terminai ir kodėl kartais terminai gali šiek tiek pasislinkti.

Norint suprasti pervežimo laiką, reikia atskirti dvidešimt valandų vairavimo nuo kelių dienų logistinio ciklo. Atstumas tarp Amsterdamo ar Roterdamo ir Vilniaus yra apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Teoriškai, vairuotojas be stabdymų galėtų įveikti šį atstumą per maždaug 18–20 valandų. Tačiau realybėje transporto priemonėms taikomi griežti draudimai, reglamentuojantys vairuotojų darbo ir poilsio laiką, be to, reikia laiko kroviniui užkrauti ir iškrauti. Todėl, kalbant apie standartinį pervežimą, reikia atsižvelgti į visą procesą.

Straipsnyje nagrinėsime skirtingus pervežimo būdus, įtakos faktorius ir pateiksime praktinius patarimus, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys Lietuvoje pasirodytų laiku.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimo laiką

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su krovinių gabenimo trukme iš Olandijos į Lietuvą. Ši informacija padės jums susiformuoti realią nuomonę apie logistikos procesus.

1. Koks yra mažiausias galimas pervežimo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Jei kalbame apie idealias sąlygas ir pilną krovininę (FTL – Full Truck Load) transportą, mažiausias galimas laikas nuo krovinio paruošimo Olandijoje iki jo atvykimo į Lietuvą yra 24 valandos. Tačiau reikia aiškiai skirti teorinį galimybę nuo praktinio tikėtumo. Norint įvykdyti tokią greitą užduotį, reikalinga keletas sąlygų: krovinys turi būti jau supakuotas ir paruoštas krovimui (prieš tai nereikalinga jokia papildoma surinkimo ar etiketės darbo), vairuotojas turi būti pavargęs (turintis pakankamai poilsio valandų) ir pasiruošęs išvykti iš karto po pakrovimo. Be to, turi būti derinamas vairuotojų komanda (du vairuotojai viename automobilyje), kad būtų galima vengti 45 minučių ar 9 valandų poilsio pertraukų. Toks „ekspresinis“ režimas dažniausiai taikomas tik labai skubioms siuntoms, pavyzdžiui, gamybos linijoms sustojus, ir jis kainuoja gerokai brangiau nei standartinis pervežimas. Paprastai, netgi greitai reaguojant, realus laikas svyruoja nuo 36 iki 48 valandų.

2. Kiek trunka standartinis krovinių pervežimas (pilna mašina)?

Standartinis pervežimas pilna mašina (FTL) paprastai trunka nuo 2 iki 3 dienų. Šis terminas apima ne tik vairavimo laiką, bet ir visus pietų pertraukas, naktinio poilsio reikalavimus bei galimas uždelstimo vietoje situacijas. Pagrindinis priežastis, kodėl 1600 km maršrutas užtrunka 2–3 dienas, yra Eurokontrolės taisyklės. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per parą leidžiama vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas, o po 4,5 valandų vairavimo turi sekti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei vairuotojas išvyksta ryte iš Olandijos, jis gali nuvažiuoti tik iki Vokietijos arba Lenkijos vidurio ir privalo sustoti pernakvoti. Kitą dieną jis tęsia kelionę ir Lietuvą pasiekia vėliau dieną arba vakare. Taip pat būtina skirti laiką pačiam krovimo ir iškrovimo procesui – tai nėra atliekama akimirką. Įprasta praktika yra ta, kad krovinys užsakomas pirmadienį, kruojamas antradienį, o Lietuvoje atkeliauja trečiadienį arba ketvirtadienį.

3. Kiek laiko užtrunka dalinio krovinio (LTL) pervežimas?

Daliniai kroviniai (LTL – Less than Truck Load), kai vienoje mašinoje vežami kelių skirtingų klientų siuntos, užtrunka ilgiau nei pilni kroviniai. Įprastas LTL pervežimo laikas svyruoja nuo 3 iki 5 dienų, o kartais ir ilgiau. Kodėl? Pagrindinė priežastis – logistinis centras arba sandėlis. Prieš išvykstant į Lietuvą, krovinys turi būti sugrupuotas. Pavyzdžiui, mūsų mašina surenka krovinius iš skirtingų Olandijos miestų: vieną iš Eindhoven, kitą iš Roterdamo, trečią iš Amersfoort. Visi šie kroviniai yra vežami į vieną surinkimo sandėlį (pavyzdžiui, prie Venlo arba netoli Vokietijos sienos). Čia jie iškraunami, perkuojami, pagal maršrutą sudėliomi į kitą mašiną, kuri važiuoja link Lietuvos. Šis „konsolidacijos“ procesas užima papildomą 1–2 dienas. Be to, atvykus į Lietuvą, mašina neina tiesiai pas klientą, o važiuoja į paskirstymo centrą Vilniuje arba Kaune, kur kroviniai vėl iškraunami, o tik tada perduodami vietinio pristatymo kurjeriams. Dėl šių papildomų tarpinių žingsnių laikas prailgėja, tačiau tokio pervežimo kaina klientui yra žymiai mažesnė.

4. Ar šalies narystė ES ir muitinės procedūros įtakoja laiką?

Nors ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, muitinės procedūros gali šiek tiek įtakoti laiką, tačiau retai kada sukelia didelius uždelsius. ES viduje vykstantys prekybos srautai yra laisvi, todėl fizinės muitinės patikros (kai sustoja mašina ir viskas iškraunama) praktiškai nevyksta. Tačiau egzistuoja formalusis pusė – prekių apskaitos dokumentai (EX1 deklaracijos, jei reikia, arba paprastas CMR sąrašas). Esant neteisingai pateiktai dokumentacijai (klaidingi prekių kodai, trūkstami sertifikatai, pvz., maisto produktams ar cheminei pramonei), krovinys gali būti „užstrigęs“ sistemoje, kol klaidos bus ištaisytos elektroniniu būdu. Be to, jeigu krovinys yra iš trečiosios šalies (pvz., iš JAV ar Kinijos) ir atkeliauja į Olandijos uostą, o iš ten yra pervežamas į Lietuvą, tai gali būti taikoma T1 procedūra (tranzitas). Tokiu atveju reikia užtikrinti, kad krovinys būtų „uždaromas“ muitinėje Lietuvoje. Jei vairuotojas atvyksta uždarbinimo postą ne darbo laiku, privalo laukti ryto. Todėl, nors ES erdvėje ribos nėra fiziškai, biurokratinės užduotys gali prailginti procesą nuo kelias valandų iki vienos dienos.

5. Kokios yra pagrindinės delso priežastys šiame maršrute?

Per 20 metų patirties sužinojau, kad nėra nieko pastovesnio už tai, kad kas nors nutiks. Pagrindinės delso priežastys Olandija–Lietuva maršrute yra trys: 1. Susidūrimai Vokietijoje. Vokietija yra „Hubenas“ Europos logistikoje, tačiau ir didžiausia „gargžduo“. Kasmetiniai statybos darbai, autostradų remontai, ypač Ruhr srityje, bei didžiulės spūstys gali atidėlioti mašiną nuo 2 iki 10 valandų. 2. Oro sąlygos. Žiemos sezoną lapkričio–kovo mėnesiais smarkūs sniego audros Lenkijoje arba rūkas Vokietijoje gali drastiškiai sulėtinti eismą. Nors sunkvežimiai yra pritaikyti važiuoti, tačiau kai eismas sustoja, sustoja ir visi. 3. Techninės gedimai. Net geriausiai prižiūrimi sunkvežimiai kartai genda. Proginės dėžės gedimas arba padangos plyšimas gali reikalauti keleto valandų laukimo techninės pagalbos.

Taip pat reikia paminėti vairuotojų sveikatos būklę. Vairuotojai yra žmonės, ir jei jis susirga kelyje, jis negali vairuoti. Tuo atveju reikalingas keičiamasis vairuotojas, kas gali užtrukti 1 dieną. Nors tai reti atvejai, juos taip pat reikia įvertinti kaip riziką.

6. Ar savaitės diena turi įtakos pervežimo greičiui?

Absoliučiai taip. Logistika darbo dienomis (pirmadienis–penktadienis) skiriasi nuo savaitgalių. Didžioji dauguma sandėlių Olandijoje ir Lietuvoje dirba tik darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 valandos. Jei krovinys paruoštas penktadienį popietę, jis gali būti užkrautas tik vėlai vakare arba net šeštadienį. Tačiau, jei jis bus užkrautas šeštadienį, mašina gali išvykti, bet atvykus į Lietuvą sekmadienį, gali nebuoti galimybės iškrauti, nes gavėjo sandėlys uždarytas. Tokiu atveju vairuotojas turi laukti pirmadienio ryto. Todėl, užsakydamas pervežimą prieš savaitgalį, klientas turi žinoti, kad „pristatymo laikas“ realioje laiko skalėje gali būti ilgesnis dėl neveikiančių sandėlių. Patirtis rodo, kad geriausia užsakyti pervežimą pradžioje savaitės, kadangi maršrutas yra mažiau apkrautas ir mažiau tikimybė susidurti su komplikacijomis prieš išvykstant.

7. Kaip skiriasi pervežimo laikas į didmiesčius ir atokius rajonus?

Lietuvoje, kaip ir Olandijoje, yra stiprus urbanizacijos skirtumas. Krovinio pristatymas į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių didžiuosius logistikos parkus paprastai vyksta greičiau ir lengviau. Ten yra gera infrastruktūra, aukšti sandėlių vartai, ervūs aikštelės dideliems sunkvežimiams. Tačiau jei reikia pristatyti krovinį į mažą miestelį, pvz., Zarasus, Ignalinos rajoną arba kaimo vietovę, kur yra siauros gatvės ir prasto pravažiavimo sąlygos, tai gali užtrukti papildomai kelias valandas. Vairuotojas gali prarasti laiką ieškodamas adreso, laukdamas, kad gatvė taps laisva (pvz., jei ten užtvars kelią žemės ūkio technika), arba net negalėti priartėti prie sandėlio ir privalės perkrauti krovinį į mažesnį automobilį (tokiu atveju kalbame apie dvigubą krovimą). Todėl, nurodydytis adresą, būtinai paminėkite, ar sunkvežimui ten yra priėjimas – tai gali padėti logistikos vadybininkui tiksliau įvertinti laiką.

8. Ar įmanoma garantuoti pristatymą konkrečiu laiku (Just-in-Time)?

„Just-in-Time“ (tik laiku) filosofija yra labai populiari gamyboje, tačiau tarptautiniuose pervežimuose ji reikalauja ypatingo atidumo. Garantuoti pristatymą „iki 14:00 valandos“ yra įmanoma, bet tai paprastai reikalauja specialaus plano. Tokiu atveju dažnai pasirenkama dviejų vairuotojų komanda, kurios vienas gali vairuoti, kai kitas ilsisi, leisdama mašinai judėti be 9 valandų pertraukų. Taip pat reikalingas ypatingas planavimas, kad išvykimas būtų suderintas taip, išvengiant Vokietijos spūsčių piko valandomis. Toks paslaugos tipas yra brangesnis. Jei klientas paprašo garantuoto pristatymo konkreti laiku, mes kaip ekspertai visada įvertiname rizikas ir siūlome priedą – vėlavimo draudimą arba papildomą dieną atsargai. Jei gamybai stotų viena detalė, nuostoliai būtų dideli, todėl garantija turi būti įforminta kaip „Fixed Time“ paslauga, o ne kaip paprastas standartinis pervežimas.

9. Kuo skiriasi pervežimas keltu (jūra) nuo sausumos maršruto?

Kadangi Olandija yra jūrinė valstybė, klausimas apie keltus dažnai kyla. Krovinį galima vežti iš Olandijos uosto (pvz., Roterdamas arba Flushing) į Klaipėdos uostą keltu. Tokio maršruto trukmė skiriasi. Pačios jūros perplaukimo trukmė (Vakarų–Rytų maršrutas) trunka apie 20–22 valandas. Tačiau prieš tai reikia laiko krovinį užkrauti į keltą olandiškoje pusėje (prieš 4–6 valandas iki išvykimo), o po atvykimo į Klaipėdą – iškrauti iš kelto (tai gali užtrukti 2–4 valandas). Vėliau reikia pristatyti krovinį į galutinį gavėjo sandėlį Lietuvoje. Visas šis ciklas dažnai trunka apie 3–4 dienas. Palyginus su sausumos transportu (2–3 dienos), keltas gali būti šiek tiek lėtesnis, tačiau jis turi privalumų: jis yra ekonomiškesnis dideliems krovininiams masėms ir mažiau pavaldus sausumos spūstims. Taip pat keltas yra puikus sprendimas, jei krovinys yra ypatingai didelių matmenų (pereinamieji kroviniai), kurių negali vežti keliais.

10. Kaip klientas gali sumažinti laukimo laiką ir paspartinti procesą?

Geriausias būdas paspartiti pervežimą yra – komunikacija ir pasiruošimas. Kaip ekspertas patariu: ruoškite dokumentus iš anksto. Jei krovinys reikalauja specialių leidimų (pvz., pavojingi kroviniai ADR, alkoholiniai gėrimai su akcizų žymomis), juos reikia pateikti vadybininkui ne vėliau kaip prieš 1–2 dienas iki planuojamo išvykimo. Kitas svarbus dalykas – tikslaus krovinio svorio ir matmenų nurodymas. Dažnai klientai nurodo „apie 10 tonų“, o paaiškėja, kad yra 15 tonų. Tai gali reikalauoti keisti mašinos tipą (iš 3,5 tonų keičiant į 24 tonų), kas užtrunka papildomą dieną. Ir galiausiai – būkite pasirengę priimti krovinį. Jei žinote, kad mašina važiuoja ryte, užtikrinkite, kad sandėlyje būtų keltuvas arba žmogus, kuris gali priimti prekes. Niekinės 30 minučių laukimo, kol surandą raktus nuo sandėlio, gali sužeisti vairuotojo poilsio grafiką ir nubraižyti visą dienos planą, dėl ko krovinys gali atvykti vėliau. Kliento sąžiningumas ir organizuotumas – tai pusė sėkmės greitam pervežimui.