Koks yra greičiausias būdas pristatyti siuntą iš Olandijos į Lietuvą?

Įvadas

Per beveik dvidešimt metų, praleistų tarptautinių krovinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasaulis pasikeitė. Anksčiau siuntos iš Olandijos į Lietuvą keliaudavo savaitę ir daugiau, o šiandien klientai, įpratę prie „Amazon“ tipo greitumo, staiga nustemba, kai sužino, kad sunkvežimis reikalauja bent 48 valandų. Logistika – tai ne magija, tai tikslus mokslas, inžinerija ir, svarbiausia, laiko valdymas. Kai kalbame apie maršrutą, jungiantį Vakarų Europos verslo širdį – Nyderlandus – su besivystančia Baltijos rinka, klausimas apie greitį yra vienas dažniausiai pasitaikančių.

Olandija, ypač jos regionai aplink Roterdamą ir Amsterdamą, yra gigantiški logistikos mazgai. Čia susikerta milijonai krovinių. Tačiau toli nuo jos, Lietuvoje, laukiantis prekės vadybininkas arba privatus asmuo svarsto ne apie konteinerių uostų apimtis, o apie paprastą dalyką: kada aš gausiu savo siuntą? Atsakymas nėra vienareikšmis. Greitis priklauso ne tik nuo to, kaip greitai vairuotojas paspaudžia dujų pedalą. Jis priklauso nuo krovinio tipo, parengimo kokybės, pasirinkto transporto metodo ir netgi nuo oro sąlygų Vokietijos autostradose.

Straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tikiai lemia pristatymo greitį, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios uždelgia siuntas, ir kokias galimybes turi klientas, norintis, kad jo krovinys atvyktų kuo greičiau. Nesvarbu, ar tai viena dėžė su elektronika, arba pilnas sunkvežimis su baldais, principai išlieka panašūs, o dėmesys detalėms nulemia sėkmę.

Svarbu suprasti, kad „greičiausias būdas“ reiškia skirtingus dalykus skirtingiems klientams. Vienam tai yra 24 valandų pristatymas „nuo durų iki durų“, o kitam – optimalus kainos ir greičio balansas, užtikrinantis, kad prekės atvyks prieš savaitgalį, nepermušant biudžeto. Gilindamiesi į šias niuansus, aptarsime technines pasirinkimo galimybes ir praktinius patarimus, padėsiančius užtikrinti sklandų greitą pervežimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra techniškai trumpiausias galimas pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Remiantis mano ilgamečia patirtimi, techniškai trumpiausias realus laikas, kurį įmanoma pasiekti standartinio krovinio (pvz., paletės ar kelių dėžių) atveju, yra 24 valandos. Tačiau tai yra „ekspresinis“ arba „suvažiuojamasis“ režimas. Tokiu atveju sunkvežimis arba nedidelis krovininis automobilis (3,5–5 tonų) renka krovinius ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose.

Praktiškai tai atrodo taip: jei siunta surenkama Olandijoje (pvz., Eindhovene ar Tilburge) iki 10:00–11:00 valandos ryto, vairuotojas gali išvykti tuoj pat. Atsižvelgiant į tai, kad atstumas yra apie 1600–1800 km (priklausomai nuo maršruto per Vokietiją ir Lenkiją), ir atsižvelgiant į vairuotojų poilsio režimą, transportas gali pasiekti Lietuvą kitą dieną ryte arba popietę. Tačiau tai brangiausia paslauga. Jei kalbame apie standartinį partijinį pervežimą (kai sunkvežimis surenka 33 paletes iš skirtingų siuntėjų), laikas svyruoja nuo 48 iki 72 valandų. 24 valandų variantas taikomas tik tada, kai greitis yra svarbiau už kainą, ir klientas pasiruošęs sumokėti už pilną automobilio vietą (FTL – Full Truck Load) arba vietą ekspresinėje maršrutinėje mašinoje.

2. Ar aviacinis pervežimas lėktuvu visada yra greičiausias nei kelių transportas?

Dažnai klientai klaidingai manoma, kad lėktuvas – tai visada absoliutus greičio čempionas. Maršruje Olandija – Lietuva tai nebūtinai tiesa. Kodėl? Todėl, kad aviacinis pervežimas apima ne tik skrydį. Reikia krovinį nuvežti į oro uostą (pvz., Schipholą arba Roterdamo oro uostą), įvykdyti sudėtingus aptarnavimo ir muitinės procedūras, pakrauti į lėktuvą, nusileisti Vilniuje arba Kaune ir vėl gabenti į galutinę paskirties vietą.

Šios „pirmosios ir paskutinės mylios“ procedūros įtraukia daug laiko. Be to, šiame maršrete nėra tiesioginių dažnų skrydžių, skirtų kroviniams, kurie skristų tik tarp šių šalių be persėdimų. Dažnai kroviniai gali būti nukreipiami per centrinius hubus (pvz., Leipcigą arba Frankfurtą). Todėl, jei kalbame apie standartinę siuntą iki 500 kg ar net 1 tonos, greičiausias ir efektyviausias būdas visada yra kelių transportas. Lėktuvas praverčia tik tada, kai reikia pervežti labai brangų, labai jautrų arba labai mažo tūrio, tačiau didelės vertės krovinius (pvz., brangias medicinines priemones ar elektronikos komponentus), kuriems kiekviena valanda pristatymo vėlavimo kainuoja tūkstančius eurų. Paprastaiems prekėms sunkvežimis lenkia lėktuvą dėl logistiniškai trumpesnės grandinės.

3. Kokios yra pagrindinės kliūtys, uždeliančios siuntą šiame maršrute?

Per dvidešimt metų mačiau vieną dalyką – maršrutas Olandija-Vokietija-Lenkija-Lietuva yra intensyviausias, bet ir pavojingiausias dėl eismo užstalčių. Didžiausia kliūtis yra Vokietijos autostrados (Autobahn). Ypatingai Ruhro srityje ir aplink Hanoverą bei Berlyną. Nors Vokietijoje galima važiuoti greitai, didelės eismo spūstys, avarijos ir statybos darbai gali uždelsti transportą kelias valandas, o kartais ir visą dieną.

Kita problema – Lenkijos kelių būklė ir muitinės procedūros, nors Lietuva ir Lenkija yra Schengeno erdvėje, ir fizinės kontrolės nėra, tačiau sunkvežimiai gali būti stabdomi techninės apžiūros arba dokumentų tikrinimo metu. Be to, oras – žiemos metu ant A16 autostrados Lenkijoje arba A1 Lietuvoje smarkūs sniego kritimai gali visiškai sustabdyti eismą. Taip pat dažna kliūtis yra blogai parengti dokumentai pačių siuntėjų. Jei vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlį Olandijoje, o prekės nėra surinktos arba trūksta bet kokių priedų (pvz., krovininio kvito CMR arba prekių sandėravimo lapų), prarandamos pamarios valandos, kurios logistikoje yra neįkainojamos. Todėl „greitas“ pristatymas prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo to, kaip siuntėjas pasiruošęs išvežti prekes.

4. Kuo skiriasi „Ekspresinis“ pervežimas nuo „Standartinio“ ir kada verta rinktis pirmąjį?

Ekspresinis pervežimas (Express) arba suvažiuojamasis transportas (Dedicated) yra paslauga, kuriai skiriamas vienas konkretus automobilis vienam klientui (arba labai mažam kiekiui klientų). Sunkvežimis važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be jokių sustojimų tarpiniuose terminaluose. Tai garantuoja greitį (24–48 val.) ir saugumą, nes siunta nekraunoma ir iškraunama kelis kartus. Tai idealu tais atvejais, kai gamyklai stiga detalių, siekiant išvengti sustabdymo konvejerio, arba kai reikia pristatyti prekes į renginį, parodą arba statybų aikštelę iki konkretaus laiko.

Standartinis pervežimas (Standard / Groupage) yra pigesnis, tačiau lėtesnis. Čia naudojamos sistemos, kai viename sunkvežimyje sujungiama 20–30 skirtingų siuntų. Automobilis važinėja po Olandiją renkamas prekes, vėliau važiuoja į tarpinį sandėlį (dažnai Vokietijoje arba Lenkijoje), kur perrūšiuojamos ir perkraunamos į kitus automobilius, einančius į Lietuvą arba Latviją. Šis procesas užtrunka 3–5 dienas. Verta rinktis ekspresą tada, kai dienos vėlavimo kaštai viršija ekspresinio pervežimo kainą. Jei jums tiesiog reikia užsisakyti prekių internete ir laukti savaitę – standartinis būdas yra ekonomiškai pagrįstas.

5. Ar muitinės procedūros užtrunka daug laiko, siunčiant iš Olandijos į Lietuvą?

Kadangi ir Nyderlandai, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narės, tai yra vidinės prekybos maršrutas. Tai reiškia, kad fizinės muitinės kontrolės sienoje nėra, o importo mokesčiai (muitai) netaikomi. Teoriškai tai turėtų garantuoti sklandų judėjimą be sustojimų. Tačiau, kaip ekspertas, privalo įspėti: dokumentinis kontrolė vis tiek egzistuoja.

Visi kroviniai turi būti aprašyti prekių sandėravimo lapu arba komercine sąskaita faktūra. Nors dažniausiai sunkvežimiai važiuoja be sustojimų („žaliai vėliava“), muitinės institucijos turi teisę sustabdyti bet kurį automobilį ir patikrinti, ar deklaruojamos prekės atitinka tikrovę. Jei dokumentuose yra klaidų (pvz., neteisingai nurodytas prekės kodas – TN VED kodas, arba trūksta sertifikatų), siunta gali būti uždelsta iki tol, kol klaida bus ištaisyta. Tačiau, palyginti su pervežimais iš Jungtinės Karalystės (Brexit) arba Šveicarijos, ES vidinės prekybos maršrutai yra daug paprastesni ir greitesni. Jei dokumentai tvarkingi, muitinė neužtrunka nė minutės.

6. Kaip krovinio įpakavimas įtakoja greitį?

Tai yra dažnai nepaisoma, bet kritinė sritis. Esu matęs tūkstančius dėžių, kurios sugriuvo pervežimo metu. Jei siunta yra blogai supakuota (pvz., mažos dėžės statomos ant didelių be fiksavimo, arba naudojami silpni popieriaus vamzdžiai), vairuotojas gali atsisakyti priimti tokį krovinią dėl atsakomybės arba, kas būna dažniau, krovinys sugenda kelyje.

Sugedęs krovinys reiškia pristatymo stabdymą. Reikia laukti draudžio įmonės eksperto, daryti nuotraukas, rašyti aktus. Tai giau užtrukti dienas. Kad užtikrintumėte greičiausią pristatymą, krovinys turi būti supakuotas ant paletės, užfiksuotas (apvyniotas) pleistrančia arba virvėmis ir, jei reikia, uždengtas strečia. Paletės negali būti pajudėjusios. Profesionalus įpakavimas – tai garantas, kad siunta nepasiks ir vairuotojas ją iškraus Lietuvoje be jokių problemų. Jei siunčiate dalinius krovinius (LCL), būtinai pažymėkite dėžutes su adresais ir telefono numeriais viduje ir išorėje.

7. Ar „paskutinės mylios“ (pristatymas paskirties adresu) paslauga Lietuvoje gali užtrukti?

Taip, ir dažnai būtent ten įvyksta didžiausios nugaros. Olandijoje ir Vokietijoje infrastruktūra yra labai išvystyta – dideli sandėiai, gerai pritaikyti keliai, aukštos kranų rampos. Lietuvoje situacija gerėja, tačiau vis dar tenka važiuoti į mažus miestelius, žemesnius sandėlius ar net privažiuoti į privačius namus, kur nėra kelių.

Jei siunta yra didelė (pvz., 5 tonų), o paskirties vietoje nėra keltuvo su vairuotoju („šakės“), mūsų vairuotojas turi laukti, kol klientas suras kelią arba atvyks savo technika. Tai gali užtrukti nuo 1 valandos iki visos dienos. Jei jūsų tikslas – greitis, būtinai susitarkite su gavėju iš anksto ar jis turi keltuvą iškrauti (jei tai paletė), arba ar prieiga yra pakankamai plati sunkvežimiui. Dažnai problemos kyla Vilniaus senamiestyje arba mažuose kaime keliuose, kur sunkvežimis negali atsisukti. Tuos reikia išspręsti iš anksto, perkeliant krovinį į mažesnį automobilį (vadinamą „paskutinės mylios“ sunkvežimį), kas, žinoma, šiek tiek padidina laiką ir kainą, tačiau užtikrina pristatymą.

8. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad siunta neatvyktų vėlai?

Rinka pilna tarpininkų, kurie žada auksą, bet paskui praranda siuntas. Rinkitės ne pagal mažiausią kainą, o pagal patirtį ir žinių apie konkretų regioną. Patikimas pervežėjas turėtų turėti ne tik atstovybes, bet ir ilgamečius partnerius Olandijoje, kurie fiziškai gali patikrinti krovinię prieš išvežimą.

Atkreipkite dėmesį į tai, ar pervežėjas siūlo sekimą realiu laiku (GPS tracking). Tai leidžia matyti, kur yra jūsų siunta, ir numatyti atvykimo laiką. Taip pat svarbu draudimo klausimas. Kai kurios bendrovės taiko „ribotą atsakomybę“, kas reiškia, kad jei siunta dingsta, gausite tik keletą centų už kilogramą. Mano patirtis rodo, kad geriausiai dirba tie, kurie turi savą parką arba dirba su patikimais „šaknių“ (subrangovais) ir nevykdo „loto“ – t.y., neperduoda siuntos 5 skirtingoms firmoms kelyje. Užtikrintumas ir aiškus komunikavimas – tai pusė sėkmės siekiant greito pristatymo.

9. Ar savaitgalis ar šventės turi įtakos pristatymo greičiui?

Absoliučiai taip. Tai yra vienas svarbiausių veiksnių. Tarptautiniai vairuotojai turi griežtai reglamentuojamas darbo ir poilsio valandas. Jei siunta išvyksta penktadienį popietę iš Olandijos, yra didelė tikimybė, kad ji atvyks tik pirmadienį arba antradienį į Lietuvą. Kodėl? Nes vairuotojas privalo laikytis poilsio laiko, o dauguma Lietuvos gavėjų (sandėliai, parduotuvės) dirba tik darbo dienomis 8:00 – 17:00 val.

Nors sunkvežimis gali važiuoti ir naktį, ir savaitgalį, jis negali būti iškrautas, jei gavėjo sandėlis uždarytas. Todėl, jei jums reikalinga siunta prieš šventes ar pirmadienį ryte, reikia planuoti išvežimą iš Olandijos bent antradienę-ar trečiadienį prieš tai. Skubantys klientai dažnai pamiršta apie šią laiko juostą ir nusteina, kodėl jų siunta „stovi“ pasienyje arba degalinėje. Ji nestovi, ji laukia, kol gavėjas atsidarys. Planavimas yra pusė greičio.

10. Kokios papildomos paslaugos gale pagreitinti procesą?

Yra keletas būdų, kaip „užpilti dujas“ logistikos grandinei. Vienas iš jų – tai išankstinis dokumentų pateikimas (Pre-announcement). Jei pervežėjas gali visa informaciją apie siuntą (svoris, matmenys, gavėjo duomenys) pateikti iš anksto, tai leidžia išvengti laukimo terminuose.

Kita paslauga – „Cross-docking“ arba persiuntimas per tarpinį sandėlį. Jei turite keletą mažų siuntų iš skirtingų Olandijos tiekėjų, jas galima suvesti į vieną sandėlį Olandijoje, suskirstyti ir išsiųsti viena didesne siunta į Lietuvą. Tai gali atrodyti prieštaraujančia, tačiau tai greičiau nei siųsti penkis mažus automobilius penkias dienas.