Kokiu būdu siuntos gabenamos iš Olandijos į Lietuvą per 24 valandas? Eksperto Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, kurius praleidau tarptautinės logistikos srityje, pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Anksčiau siuntos iš Olandijos į Lietuvą keliaudavo dienomis, o kartais ir savaitėmis, o šiandien klientas, stovintis sandėlyje Vilniuje ar parduotuvėje Klaipėdoje, tikisi matyti prekę užsakytą vakaryn – jau rytoj. Šis reikalavimas – pristatyti krovinį per 24 valandas – tapo ne privalumu, o standartu tam tikrose prekių kategorijose. Tačiau už šiuo paprastu kliento pageidavimu „noriu rytoj“ slepiasi sudėtingas, tiksliai sukalibruotas mechanizmas, kuriam sutrikti gali smulkiausia detalė.

Olandija (Nyderlandai) yra vienas svarbiausių logistikos mazgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Roterdamo uostas, išvystyta kelių infrastruktūra ir geografinė padėtis leidžia šiai šaliai būti prekybos „širdimi“. Kai kalbame apie 24 valandų pristatymą į Lietuvą, mes kalbame apie maždaug 1700–1800 kilometrų atstumą. Techniškai vairuotojas negali nuvažiuoti šio atstumo per 24 valandas be sustojimų, atsižvelgiant į poilsio režimus. Taigi, kaip tai įmanoma? Atsakymas slypi ne vien greičiame, bet ir intelektingame maršrutų planavime, daugiabriauniame transporte ir pažangiose technologijose.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia šis procesas „uzkardų“ už. Mes ne tik panagrinėsime fizinią gabenojimo dalį, bet ir aptarsime dokumentus, rizikas bei tas subtilybes, kurios lemia sėkmę. Siekiant, kad Jūsų verslas veiktų sklandžiai, svarbu suprasti ne tik tai, kad siunta atvyks, bet ir kodėl ji atvyks laiku.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamesis klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti 24 valandų pervežimo iš Olandijos į Lietuvą mechanizmą.

1. Ar realistiška įvykdyti 24 valandų pristatymą iš Olandijos į Lietuvą kiekvieną dieną?

Absoliučiai realistiška, tačiau su tam tikromis sąlygomis. 24 valandų terminas dažniausiai taikomas siuntoms, kurios yra paimamos iš siuntėjo iki nustatyto „cut-off“ laiko (pavyzdžiui, iki 12:00 or 14:00 valandos dienos). Jei siunta perduota vėliau, 24 valandų ciklas pasislenka į kitą dieną. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad tai įmanoma naudojant tarpininius hubus (rūšiavimo centrus) Vokietijoje arba Lenkijoje, kur vyksta greitas krovinio perkėlimas. Jei kalbame apie tiesioginį vežimą (dedikuotą transportą), jis taip pat gali atvykti per 24 valandas, jei vairuotojai dirba pamainomis, tačiau toks paslaugos variantas kainuoja brangiau. Taigi, standartinis „Express“ ar „Economy Express“ maršrutas su numatytomis tranzito stotelėmis užtikrina šį terminą 95% atvejų, jei nėra tekninių trikčių.

2. Kelias keliauja siunta ir kokie yra pagrindiniai maršruto etapai?

Kelias paprastai prasideda vienoje iš Olandijos provincijų – nuo Šiaurės Brabanto iki Overeiselo. Siunta surenkama vietiniame terminale arba paimama tiesiogiai iš sandėlio. Tada ji keliuja į pagrindinį rūšiavimo centrą, dažniausiai esantį netoli Roterdamo ar Eindhoveno. Čia krovinys skenuojamas, priskiriamas konkrečiam maršrutui ir įkeliamas į didelę tentinę sunkvežimį-vilkiką. Šis vilkikas vėliau važiuoja per Vokietiją (autobanus A1, A2, A3), netoli Duisburgo ar Hamburbo mazgų, ir toliau keliauja pro Poznanę (Lenkija) link Lietuvos. Lietuvoje siunta patenka į vietinį terminalą (pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje), kur iškraunama ir perduodama kurjeriui „paskutinio kilometro“ pristatymui klientui. Šis grandininis procesas užtikrina, jog krovinys nevisą laiką stovi vienoje vietoje.

3. Kokios technologijos padeda užtikrinti tokią greitą gabenimo apimtį?

Be šiuolaikinių technologijų 24 valandų terminas būtų neįmanomas. Viskas prasideda nuo pažangių Transporto valdymo sistemų (TMS), kurios algoritmiškai planuoja maršrutus, atsižvelgdamos į eismo sąlygas realiu laiku. Kiekviena siunta turi unikalų brūkšninį kodą arba RFID žymę, leidžiančią sekti ją kiekviename taške. Vairuotojai naudojami skaitmeniniai tachografaire, kurie ne tik užtikrina poilsio režimų laikymąsi, bet ir siunčia duomenis į dispečerio centrą. Be to, vilkikuose dažnai įrengti GPS sekimo įrenginiai, kurie leidžia dispečeriams matyti, kur būtent yra transporto priemonė. Jei įvyksta avarija ar užstrigimas, sistema akimirksniu praneša ir siūlo alternatyvius maršrutus, leidžiančius išsaugoti kritinį laiką.

4. Ar reikalingi muitinės dokumentai ar deklaravimas, gabenant siuntas tarp šių šalių?

Kadangi ir Nyderlandai, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narės ir priklauso Schengeno erdvei, jų vykdomas prekybos erdvėje, fizinės muitinės kontrolės (patikros) sienoje nėra. Tai yra pagrindinis faktorius, leidžiantis taip greitai gabenti krovinius. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Būtina užpildyti prekių sandėravimo dokumentą (CMR), o tarpininkaujant pervežėjams – komercinę invoice (sąskaitą-faktūrą), kurioje nurodomos prekės, jų vertė ir prekių kodai (HS kodai). Nors fizinės patikros nėra, oficialūs dokumentai turi būti tvarkingi, nes jei inspekcija sustabdys transportą ir rastų klaidų, tai užkirstų kelią greitam pristatymui ir galėtų sukelti baudas. Taip pat svarbu paminėti, kad jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., tabakas, alkoholis, vaistai), gali būti reikalingi specialūs leidimai (excise).

5. Kokio tipo siuntos gali būti gabenos per 24 valandas, o kokios – ne?

Per 24 valandas dažniausiai gabenos dalinės siuntos (groupage), kurios netelpa į pilną sunkvežimį, bet yra pakankamai svarbios, kad būtų išsiųstos ekspressu. Tai gali būti dėžės su detalemis, mažos paletės (EPAL), dokumentai ar nedidelės prekės e-komercinės prekybos klientams. Tačiau yra apribojimų. Per 24 valandas neįmanoma pervežti didelių gabaritų krovinių, kuriems reikalingi specialūs pervežimo leidimai, arba labai sunkių atvežų, viršijančių standartinę svorio apimtį viename vilkike. Taip pat, jei siunta yra labai jautri temperatūrai (šaldomi produktai), reikalingas specialus Transporto priemonių parkas, ir nors techniškai tai įmanoma per 24 valandas, tai reikalauja itin gero planavimo ir dažniausiai kainuoja daugiau. Pavojingos medžiagos (ADR) taip pat gali būti gabenamos, tačiau jų maršrutai yra griežčiau reguliuojami, kas kartais gali prailginti pristatymo laiką.

6. Kaip vairuotojų darbo laiko reglamentavimas veikia 24 valandų pristatymą?

Tai vienas iš sudėtingiausių aspektų. Europos Sąjungos reglamentai nustato griežtas vairuotojų poilsio ir vairavimo laiko normas (pvz., 4,5 valandos vairavimas poilsio poilsio pertraukos, 9 valandų kasdieninis poilsis). Kaip tuomet įmanoma įveikti apie 1800 km per 24 valandas? Atsakymas yra „du vairuotojai viename vilkike“ (double manning) arba „pavaldžiosios atkarpos“ (multidrop) sistema kelių vairuotojų komandos. Jei vilkike važiuoja du vairuotojai, vienas gali vairuoti, kai kitas ilsisi, taip leidžiant transporto priemonei judėti be ilgesnių sustojimų beveik visą parą. Be to, didelės logistikos kompanijos naudoja „nuosavo“ vairuotojo tinklą pavyzdžiui, vokiečių vairuotojas veža iki Vokietijos-Lenkijos bordero, kur keičiamas į lenkų ar lietuvių vairuotoją, taip išvengiant laiko švaistymo poilsio paėmimui.

7. Kiek kainuoja toks ekspresinis pervežimas palyginti su standartiniu?

Kainos skirtumas gali būti žymus. Standartinis pervežimas (kai siunta keliauja 3–4 dienas) yra pigesnis, nes logistikos kompanija gali užpildyti vilkiką iki galo, rinkti krovinius iš daugelio siuntėjų ir optimaliai planuoti maršrutą. 24 valandų pervežimas reikalauja „pirmumo“ (priority). Kroviniui tenka skirti vietą, kuri galėtų būti parduota brangiau, arba naudoti dalinai užpildytą vilkiką, kuris juda greičiau. Taip pat, jei užsakoma dedikuota transporto priemonė (vilkikas skiriamas tik vienam klientui), kaina gali būti 2–3 kartus didesnė už standartinę rinkos kainą. Tačiau verslo atžvilgiu, jei gamyklai trūksta vienos kritinės detalės, d�l ko sustoja visa linija, tai papildoma kaina pasiduoda per saugojimo laiko sumažėjimą ir gamybos procesų nenutrūkimumą.

8. Kas daro, jei įvyksta nesklandumų kelyje (užstrigimas eisme, avarija)?

Esu matęs daugybę situacijų, kai planas sugriūva dėl nelaimingų atsitikimų ar blogo oro. Profesionali logistika yra ne tai, kai niekas neblogai, o tai, kaip greitai sureaguojama, kai kažkas blogai. Jei vilkikas užstrigta eisme (pavyzdžiui, Vokietijos automagistralėse dėl avarijos), dispečeris akimirksniu gauna signalą. Tada įvykdomas „kontingencijos planas“. Priklausomai nuo likusio laiko, gali būti priimtas sprendimas perkrauti krovinį į kitą, einantį šalia vilkiką (cross-docking), jei tai įmanoma ir tikslinga. Jei likęs laikas per trumpas, gali būti iškviesta speciali „Sprinter“ tipo automobilio komanda vietiniams pervežimams, kad bent dalis krovinių pasiektų klientą laiku. Komunikacija su klientu šiuo momentu yra raktas – turime informuoti apie vėlavimą nedelsiant, o ne tada, kai terminas jau praėjo.

9. Kaip klientas turėtų parengti siuntą, kad būtų išvengta delsos?

Dauguma delsų atsiranda ne dėl vairuotojo klaidų, o dėl neteisingai paruoštos siuntos. Norint užtikrinti 24 valandų terminą, klientas privalo tinkamai supakuoti prekes. Paletės turi būti stabilios, neviršyti standartinių aukščių (paprasčiausiai – kad tilptų į vilkiką su pakėliuku), o dėžės – tvirtai užklijuotos. Labai svarbu, kad ant siuntos būtų aiškiai pritvirtinta etiketė su adreso informacija. Jei vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlą Olandijoje ir negali greitai įkrauti krovinio (pvz., trūksta keltuvo, dėžės nepažymėtos), jis praranda kritinį laiką, kurio neįmanoma atgauti vėliau. Taigi, „loading time“ (įkrovimo laikas) turi būti minimalus ir efektyvus.

10. Ar verta rinktis mažesnes, vietines kompanijas, ar didžiuosius tarptautinius gigantus?

Tai klausimas, kurį dažnai girdžu. Didieji gigantai (DHL, UPS, FedEx) turi milžinišką pajėgumą ir tankų tinklą, kas leidžia jiems labai greitai gabenti smulkius siuntimus (parcel). Tačiau jei kalbame apie didesnes siuntas (paletes ar dalinius krovinius), vietinės arba regioninės (pvz., lietuviškos ar olandiškos specializuotos) ekspedicijos kompanijos dažnai gali pasiūlyti lanksčiausius sprendimus. Jos gali pasiūlyti „personalizuotą“ approach – tiesioginį kontaktą su dispečeriu, kuris žino, kur yra Jūsų krovinys, o ne automatizuotą telefono atsakiklį. Didžiosios kompanijos dažnai veikia kaip gigantiškos gamyklos, kur pasiklysti gali būti lengva, o mažesnės kompanijos, dirbančios su Olandija-Lietuva maršrutu, turi sukauptą specifinę patirtį ir gali greičiau spręsti nestandartines problemas.

Išvada

Apibendrinant, siuntos gabenimas iš Olandijos į Lietuvą per 24 valandas yra sudėtingas, tačiau puikiai sukalibruotas procesas. Jis neįvyktų be pažangios technologijos, be gabios dispečerių komandos, be laikantis vairuotojų darbo apimties reglamentų ir, svarbiausia, be kliento, kuris atsakingai parengia savo krovinį. Mano dvidešimties metų patirtis rodo, kad sėkmė slepiasi detaliuose – nuo teisingai užpildytos CMR sąskaitos iki to, kad dėžė nenukrito nuo paletės važiuojant pro Lenkijos kelio duobes.

Verslas šiandien nebegali sau leisti laukti. Logistika tapo tiekimo grandinės kraujuojančia veną, ir 24 valandų terminas yra tas pulsas, kurį turime palaikyti. Renkantis pervežėją, svarbiausia ne tik ieškoti mažiausios kainos, bet ir pasitikėjimo, kad partneris sugebs įvykdyti savo pažadą net ir tada, kai sąlygos neidealios. Tik tokiu būdu galime užtikrinti, kad prekės iš Olandijos pasieks Lietuvą laiku, kiekvieną kartą.