Kokie yra išvykimo laikai ir pristatymo terminai krovinių pervežimui į Olandiją?

Įvadas

Olandija, arba Nyderlandai, yra vienas aktyviausių logistikos mazgų visoje Europoje. Šalis, žinoma dėl savo išplėtotos infrastruktūros, didžiulio Roterdamo uosto ir strateginės padėties tarp Vokietijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės, yra neatsiejama Lietuvos eksportuotojų ir importuotojų kasdienybės dalis. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų esu girdėjęs tą patį klausimą, kurį klientai užduoda vos tik susiduria su būtinybe siųsti krovinius į vakarus: „Kada sunkvežimis išvyksta ir kiek laiko truks kelionė?“ Atrodo, kad tai paprastas klausimas, tačiau atsakymas į jį yra daugialypis ir priklauso nuo begalės veiksnių.

Svarbu suprasti, kad logistika nėra tik vairuotojo, sėdinčio prie vairo, darbas. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam sėkmingai funkcionuoti reikalingas tikslumas, planavimas ir žinių apie specifinius maršrutus supratimas. Kelionė į Olandiją nėra tiesioginis važiavimas iš taško A į tašką B. Tai kelionė, kuri kerta kelias valstybių sienas, susiduria su skirtingais kelių dangos būklės reikalavimais, vairuotojų poilsio režimais ir, žinoma, Olandijos specifiniais geometriniais ir transporto ypatumais.

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia praktika, norėdamas išsamiai paaiškinti, kaip formuojasi išvykimo laikai, ką jie reiškia jūsų verslui ir kodėl „rytoj išvykstame“ ne visada reiškia, kad prekės pasieks paskirties vietą po valandos. Mes aptarsime ne tik tuos pačius išvykimo laikus, bet ir tai, kaip pasirinkti teisingą pervežimo tipą, kad jūsų tiekimo grandinė būtų kuo sklandesnė. Nesvarbu, ar siunčiate nedidelę partiją prekių į Amsterdamą, ar industrialinę įrangą į Roterdamo pramonės zoną, suprasimas apie procesą padės išvengti nereikalingų nervų ir vėlinimų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta reguliarios reisų linijos iš Lietuvos į Olandiją?

Tarptautinių krovinių pervežimų srityje, ypač kai kalbame apie tokius pagrindinius maršrutus kaip Lietuva–Olandija, dominuoja dviejų rūšių paslaugos: tiražiniai (linijiniai) reisai ir užsakomieji reisai. Dažniausiai klientai domisi linijiniais reisais, nes jie užtikrina pastovumą ir (paprastai) mažesnę kainą. Esant dideliam prekių srautui tarp šalių, dauguma stambių logistikos kompanijų, įskaitant mūsų partnerius, siūlo išvykimus kasdien (išskyrus sekmadienius ar šventes).

Tai reiškia, kad jei jūsų krovinyje nėra ypatingų reikalavimų (pvz., neįtampamos, neperšlampamos ar pavojingos prekės), jis gali būti įtrauktas į kasdieninį planą. Tačiau „kasdieninis išvykimas“ nereiškia, kad sunkvežimis išvyksta kiekvieną dieną lygiai 12:00 valandą. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną formuojamas grupinis krovinių krovinys, kuris vėliau išvyksta pagal užpildomumą. Dažniausiai sunkvežimiai surenkami dienos metu, o išvykimas planuojamas vėlai vakare arba naktį, kad kuo greičiau pasiektumėte pirmuosius pristatymo taškus Ryte.

Esu matęs, kaip šis modelis veikia be perstojo juk dešimtmetį. Kiekvieną vakarą terminaluose prie Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos susirenka dešimtys sunkvežimių, kurie vėliau skyla į skirtingas Vakarų Europos kryptis. Olandija dėl savo geografinės padėties visada yra viena prioriteto krypčių, todėl tuščių vietų trūkumas ten retas reiškinys, jei apie pervežimą pranešate iš anksto (1–2 dienos prieš išvykimą).

2. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutinis tranzito laikas yra vienas svarbiausių veiksnių, planuojant tiekimo grandines. Kalbant apie standartinį 13,6 metro tentinį sunkvežimį (tiltas), važiuojantį grupiniu reisu, atsiskaitymas nuo išvykimo iki paskutinio krovinio iškrovimo Olandijoje paprastai trunka nuo 48 iki 72 valandų.

Kodėl tokia didelė amplitudė? Viskas priklauso nuo konkretaus maršruto ir krovinių skaičiaus sankryžoje. Jei sunkvežimis yra „pilnas“ (t. y. veža vieno kliento krovinią visam maršrutui – FTL – Full Truck Load), jis gali važiuoti tiesiai be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Tokiu atveju kelionė gali trukti tik apie 24–30 valandų, priklausomai nuo to, į kurį Olandijos kampą keliaujame (pvz., į Maastrichtą keliaujame ilgiau nei į Enschede).

Tačiau dažniausiai mes dirbame su daliniais kroviniais (LTL – Less than Truck Load). Tokiu atveju sunkvežimis turi sustoti Lietuvoje paimti kitus siuntas, vėliau – Lenkijoje, Vokietijoje, ir tik tada pristato prekes Olandijoje. Be to, pats pristatymas Olandijoje gali užtrukti, nes viename mieste gali būti 5–6 iškrovos punktų. Mano patirtis rodo, kad klientams visada geriau nurodyti šiek tiek ilgesnį terminą (pvz., 3 dienos) ir pristatyti anksčiau, nei pažadėti „per 2 dienas“ ir vėluoti dėl eismo įvykių Vokietijos autostradose.

3. Ar yra konkretūs „išvykimo laikai“ (cut-off times), kuriuos turiu žinoti?

Tai labai svarbus klausimas, ypač jei jūsų verslas veikia pagal „just-in-time“ principą. Logistikoje egzistuoja sąvoka „cut-off time“ – tai paskutinė valanda, kai krovinys gali būti perduotas pervežėjui, kad spėtų įtrauktas į tam tikrą planą.

Dauguma mūsų partnerių Lietuvoje nustato cut-off laikus tarp 14:00 ir 16:00 valandos dieną. Tai reiškia, kad jei perduodate krovinius iki 15:00 valandos, jie beveik tikrai bus išvežti tą pačią dieną (jei tai yra darbo diena). Jei perduodate vėliau, rizikuojate, kad krovinys liks terminalo aikštelėje ir bus išsiųstas tik kitą dieną.

Esu matęs, kaip neaiškumo šiuo klausimu sukelia didelių problemų. Klientas, įpratęs, kad „prekės pasiimamos visą dieną“, nustato vėlyvą susitikimą su pirkėju, o vėliau stebisi, kodėl sistemoje kelionės pradžia nurodyta tik po dienos. Būtina derinti šiuos laikus su savo vadybininku. Naktiniai išvykimai yra standartas, nes taip išvengiama dienos metu susidarančių didelių spūsčių Lenkijoje ir Vokietijoje, tačiau tam reikalingas laikas kroviniui parengti ir padėti į sunkvežimį.

4. Kaip savaitės diena ar šventės veikia išvykimo laikus?

Tarptautinių pervežimų verslas yra glaudžiai susijęs su kalendoriumi. Nors Olandija yra protestantiška šalis su labai panašiomis šventėmis kaip ir Lietuva, visgi yra skirtumų, o taip pat reikia atsižvelgti ir į tranzitines šalis (Lenkija, Vokietija).

Paprastai savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) tiražiniai reisai nevyksta. Vairuotojai turi poilsio laiką, o muitinės ir sandėliai dažniausiai uždaryti. Tai reiškia, kad jei jūsų krovinys pasiruošęs penktadienį vakare, jis gali būti išvežtas tik pirmadienio ryte (arba penktadienio naktį, jei planuojamas ilgas reisas). Tačiau yra išimčių – kai kurios kompanijos siūlo „savaitgalio pristatymą“, bet tai dažniausiai taikoma tik dideliems, stabiliems klientams arba ypatingiems projektams.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į šventes. Pavyzdžiui, Velykos ar Kalėdos skirtingose šalyse gali būti švenčiamos skirtingomis dienomis arba turėti skirtingas poilsio dienas. Jei Vokietijoje yra šventė, o Lietuvoje ne, sunkvežimis gali būti priverstas stabdyti savo judėjimą dėl vairuotojų poilsio režimų ar uždarų sandėlių. Per savo karjerą daug kartų teko keisti grafikus dėl netikėtų švenčių Vokietijos federalinėse žemėse, kas visada sukelia „butleneck“ efektą – eilės sunkvežimų sustoja, o pristatymo laikai pasisuka keletu dienų į priekį. Visada patariu klientams patiems sekti švenčių kalendoriumi ir aptarti galimas rizikas iš anksto.

5. Ar „išvykimo laikas“ yra tas pats kas „pristatymo laikas“?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesupratimų. Klientas, matydamas dokumentuose „Išvykimas: 2023-10-10“, tikisi, kad prekės pasieks paskirties vietą tą pačią dieną arba kitą rytą. Tačiau tarptautiniame pervežime „išvykimo laikas“ – tai momentas, kai sunkvežimis palieka mūsų terminalą arba paima paskutinę partiją prekių. Tai neprivalo būti momentas, kai jis pasiekia jūsų sandėlį Olandijoje.

Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1600–1700 km. Sunkvežimis, važiuodamas vidutiniškai 80–90 km/h greičiu (su sustojimais), šį atstumą įveikia maždaug per 18–20 valandų grynojo važiavimo laiko. Tačiau pridedame vairuotojo poilsį (po 4,5 valandos vairavimo būtina 45 min. pertrauka, o po 9 valandų – 9 valandos poilsio). Taigi, jei sunkvežimis išvyksta antradienio vakarą, jis Olandijoje gali atsidurti tik ketvirtadienio ryte.

Be to, jei tai grupinis krovinys, vairuotojas turi iškrauti kitas siuntas kelyje. Todėl „pristatymo laikas“ (ETA – Estimated Time of Arrival) visada yra įvertinimas, kuris apima visą šį procesą. Niekada nerekomenduojama pažadėti galutiniojo pirkėjo pristatymo laiko tik remiantis išvykimo data, jei nėra gauta patvirtinta ETA iš dispeterio.

6. Kaip krovinių tipas (pvz., šaldytas, pavojingas) įtakoja išvykimo grafiką?

Ne visi kroviniai yra lygūs. Standartinis dėžių krovinys (palletized cargo) yra lankstusiausias – jį galima įkrauti į bet kurį laisvą sunkvežimį. Tačiau jei kalbame apie temperatūrinio režimo krovinius (šaldytuvas) ar pavojingus krovinius (ADR), situacija pasikeičia.

Šaldyti krovinių pervežimai reikalauja specialios technikos – sunkvežimių su termoreguliavimo įranga. Tokių sunkvežimių yra mažiau, o jų maršrutai dažnai tvirtesni. Jei jums reikia pasiųsti šaldytų produktų į Olandiją, išvykimo laikai gali būti fiksuoti (pvz., tik antradieniais ir penktadieniais), nes tenka surinkti pilną krovinių kiekį tam tikru maršrutu, kad pervežimas būtų ekonomiškai naudingas. Taip pat šaldomieji sunkvežimiai turi daugiau techninių sustojimų (pildymas degalais, patikros, temperatūros kontrolė), kas gali šiek tiek sulėtinti judėjimą.

Pavojingi krovinių pervežimai (ADR) turi griežtus apribojimų. Kai kurie tuneliai ar miestai gali būti uždrausti tokiems transporto priemonėms, o vairuotojai turi atitikti specialius reikalavimus. ADR krovinių išvykimas dažnai reikalauja papildomo laiko dokumentų tikrinimui prieš išvykstant. Esu matęs atvejų, kai neteisingai parengti ADR dokumentai sustabdė sunkvežimį pasienio punkte dienai dviem, visiškai sugadinant išvykimo planą. Todėl specialių krovinių atveju visada reikia kreiptis į ekspertus ir planuoti išvykimą dar labiau iš anksto.

7. Kokios yra pagrindinės kliūtys, galičios paveikti išvykimo laiką arba vėlavimus?

Nors mes stengiamės kuo tiksliau planuoti išvykimo laikus, logistika yra sritis, kurioje veikia išoriniai, neprognozuojami veiksniai. Per 20 metų patirtį aš mačiau viską: nuo gamyklų gaisrų iki šaltųjų orų, kurie paralyžiuoja Vokietijos autostradas.

Vienas didžiausių „priešų“ yra eismo įvykiai ir spūstys. Maršrutą į Olandiją dažniausiai tenka kirsti Vokietiją (Ruhr sritis arba tiesiog A2 autostrada). Ten susiduria tranzitas iš visos Europos. Vienas avarinis atvejis gali sukelti 20–30 km spūstį, kurią sunkvežimis įveikia kelias valandas. Tai automatiškai stumia pristatymo laikus į priekį.

Kitas veiksnys – orai. Žiemos metu, ypač Lenkijoje ir Vokietijoje, sniegas ar ledas gali sukelti didelių vėlavimų. Taip pat, pasienio kontrolės, nors ir retesnės Schengen erdvėje, gali būti intensyvesnės (pvz., migracijos kontrolės arba muitinės patikros, jei kyla įtarimų). Mano patirtis rodo, kad geriausias būdas apsiginti nuo šių vėlavimų yra protingumas – planuoti atsargą (buffer) laike. Jei prekės būtinos rytoj, jas reikėjo siųsti prieš 3 dienas, ne šiandien.

8. Ar įmanoma užtikrinti greitą išvykimą (ekspresinis pervežimas) ir kiek tai kainuoja?

Žinoma, įmanoma. Logistikoje egzistuoja paslauga, vadinama „ekspresiniu pervežimu“ arba „dedikuotu reisu“. Tai reiškia, kad mes pasiruošiame sunkvežimį, kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą Olandijoje, be jokių tarpinių sustojimų kitų krovinių paėmimui ar iškrovimui.

Tokiu atveju išvykimo laikas yra maksimaliai lankstus. Mes išvykstome tada, kai jums patogu (net ir naktį), ir vairuotojas vairuoja tol, kol leidžia teisės, kad kuo greičiau pasiektų tikslą. Toks reisas gali užtrukti vos 24 valandas (vienas vairuotojas su poilsio pertraukomis) arba net mažiau, jei naudojami du vairuotojai viename sunkvežimyje.

Tačiau ši paslauga turi savo kainą. Jei tiražinis reisas (kai jūsų krovinys užima tik 2 vietos sunkvežimyje) kainuoja, tarkime, X, tai dedikuotas reisas gali kainuoti 4–5 kartų daugiau. Jums sumokėjama ne tik už važiavimą, bet ir už tuščią kelionę atgal (kai sunkvežimis grįžta be krovinių) ir už tai, kad mes atiduojame visą sunkvežimį tik jums. Esu dažnai pasakydamas klientams: „Jei tai ne skubu, laukite grupinio reiso. Jei tai gyvybiška svarbu – ekspresas yra vienintelis išeitis.“

*9. Kaip technologijos padeda sekti išvykimo ir pristatymo laikus?