Kokie yra išvykimo ir atvykimo laikai iš Olandijos: Logistikos eksperto pilnas vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš klientų, yra vienas paprastas, tačiau daugialypis: „Kada mano krovinių bus išvežta ir kada jis pasieks paskirties vietą?“ Atrodo, kad atsakymas turėtų būti trivialus – žiūrime į žemėlapį, atstumą ir greitį. Tačiau praktikoje, ypač kalbant apie maršrutus iš Olandijos (Nyderlandų), situacija yra kur kas sudėtingesnė. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu pamatęs, kaip idealiai sudaryti grafikai genda dėl biurokratijos, oro sąlygų ar net paprasto sunkvežimio vairuotojo poilsio režimo.

Olandija yra vienas svarbiausių logistikos mazgų visoje Europoje. Roterdamo uostas, milžiniški sandėlių kompleksai ir itin tankus kelių tinklas sukuria ypatingą aplinką, kurioje laiko apskaita tampa ne tiesiog matematika, o menu. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, paaiškindamas, kaip formuojasi išvykimo ir atvykimo laikai, ką jie reiškia jūsų verslui ir kodėl verta tikėtis ne tik „skaičių“, bet ir suprasti procesą už jų.

Svarbu suprasti, kad kai kalbame apie laikus iš Olandijos, mes nekalbame tik apie vairavimo valandas. Mes kalbame apie visą procesą, pradedant nuo to momento, kai sandėlyje patvirtinamas užsakymas, iki to momento, kai vartotojas pasirašo pristatymo važtaraštį Lietuvoje arba kitoje šalyje. Šiame procese yra daugybė kintamųjų, ir kiekvienas jų gali pastumti laikrodžio rodyklę į priekį ar atgal.

Įvadas: Kodėl Olandijos logistika yra unikali?

Olandija yra žinoma kaip „Europos sandėlis“. Tai ne tuščias posakis. Šioje šalyje įsikūrusios šimtai tarptautinių korporacijų, savo distribucijos centrus statančių strategiškai patogiose vietose prie pagrindinių autostradų. Dėl to intensyvumas čia yra nepalyginamas. Vienintelis faktas, kad Olandijoje yra vienas didžiausių automobilių eismo intensyvumo rodiklių Europoje, jau sukuria pavojų, kad planinis laikas gali būti viršytas.

Be to, olandiškas požiūris į darbą ir logistiką yra labai struktūruotas. „Punktualumas“ čia nėra tiesiog pagerbiamas – jis yra reikalaujamas. Jei sunkvežimis atvyksta į pakrovimą 15 minučių vėlai, gali būti, kad jis nebus priimtas, o reikės laukti iki kito dienos lango. Tai reiškia, kad išvykimo laikas priklauso ne tik nuo pervežėjo, bet ir nuo to, kaip tiksliai yra suderinti laikai su siuntėju.

Taip pat negalima pamiršti geografijos. Maršrutas iš Olandijos į Lietuvą (ar kitas Baltijos šalis) veda per Vokietiją ir Lenkiją. Tai vienas intensyviausių kelių koridorių Europoje. Kiekviena avarija ties Eseno ruožu, kiekviena statybos juosta Vokietijos autostradoje ar kiekviena rūkstanti „Scania“ Lenkijos kelyje turi tiesioginę įtaką tam, kada krovinys pasieks paskirties vietą. Todėl, kai kalbame apie laikus, mes visada kalbame apie prognozes, o ne apie absoliučias garantijas.

Straipsnyje toliau išnagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su išvykimo ir atvykimo grafiku. Siekiu padėti jums ne tik suprasti, kiek laiko trunka kelionė, bet ir sužinoti, kaip geriau planuoti savo sandėlių atsargas ir vadybinius procesus, kad nustatytus laikus galėtumėte naudoti savo pranašumui.

DUK: Klausimai ir atsakymai apie pervežimo laikus iš Olandijos

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš savo klientų. Jie padės jums suformuoti išsamią vaizdą apie tai, kas vyksta „už scenos“.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinio kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis tranzitinis laikas, t. y. laikas nuo krovinio įkėlimo iki iškrovimo Lietuvoje, paprastai svyruoja nuo 24 iki 48 valandų, jei kalbame apie pilną sunkvežimio (FTL) krovinį. Tačiau tai yra grybas vairavimo laikas be pietų pertraukų ir poilsio. Realiai, atsižvelgiant į vairuotojų darbo ir poilsio režimus (ECR taisyklės), šis kelionės etas paprastai užtrunka nuo 2 iki 3 kalendorinių dienų. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis užsuka į kelią antradienio ryte, tikėtina, kad jis atvyks į Lietuvą ketvirtadienio dieną arba penktadienio ryte. Reikia atsiminti, kad tai yra standartinis variantas, kai nėra jokių nenumatytų kliūčių.

2. Kas konkrečiai įtakoja išvykimo laiką iš siuntėjo sandėlio Olandijoje?

Išvykimo laiką dažniausiai lemia ne tai, kada vairuotojas atvažiuoja prie sandėlio vartų, o tai, koks yra suplanuotas pakrovimo laikas (loading slot). Olandijos sandėliai dirba griežtai pagal grafikus. Vairuotojas gali atvykti net 4 valandas anksčiau, bet jei nėra susitarta dėl ankstyvo įleidimo, jis privalo laukti kieme. Be to, paties pakrovimo procesas gali trukti nuo 1 valandos (kai krovinys yra jau supakuotas ant paletės ir reikia tik užkelti) iki 4–5 valandų (kai reikia krauti dėžėmis į šaldytuvą arba vykdoma kompleksinė surinkimo operacija). Po pakrovimo reikia laiko dokumentams (CMR važtaraščiams) pasirašyti ir kroviniui užfiksuoti, todėl faktinis išvykimas iš sandėlio teritorijos gali būti žymiai vėliau nei pabaigtas fizinis darbas.

3. Ar savaitgaliai turi įtakos pervežimo trukmei?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių faktorių. Vokietijoje ir Lenkijoje yra griežti draudimai sunkiasvoriams transportui važiuoti savaitgaliais bei naktimis. Jei sunkvežimis išvyksta iš Olandijos penktadienį pavėlų popietę, jis gali nepavykti nuvažiuoti nustatyto atstumo iki savaitgalio pradžios, todėl jis gali būti priverstas stovėti iki sekmadienio vidurnakčio arba pirmadienio ryto. Tai prailgina kelionę mažiausiai viena diena. Be to, dauguma Olandijos sandėlių nedirba šeštadieniais ir sekmadieniais, todėl jei krovinys nepakrautas penktadienį, jo išvykimas bus nukeltas bent iki pirmadienio.

4. Kuo skiriasi laikai tarp pilno (FTL) ir dalinio (LTL) krovinio pervežimo?

Skirtumas yra esminis. Pilnas krovinys (FTL) vyksta tiesiogiai iš siuntėjo pas gavėją. Dalinis krovinys (LTL) reiškia, kad viename sunkvežimyje yra kelių klientų siuntos. Tokiu atveju sunkvežimis turi apvažiuoti pagal kelias parduotuves ar sandėlius Olandijoje (surinkimui) ir paskui Lietuvoje (išleidimui). LTL kroviniai gali užtrukti ilgiau ne dėl važiavimo greičio, o dėl „manevrų“ – kiekvienas iškrovimas ar pakrovimas mieste griauna 1–2 valandas. Be to, daliniai kroviniai dažnai surenkami terminaluose (hubuose), kurie gali būti ne tik Olandijoje, bet ir Vokietijoje, kas prideda papildomos dienos prie bendro tranzito laiko.

5. Kaip vairuotojo darbo laikas taisyklės įtakoja atvykimo laiką?

Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės, reglamentuojančios vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas be pertraukos, po kurios privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per 24 valandas privalo turėti mažiausiai 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Net jei atstumas tarp Olandijos ir Lietuvos yra apie 1500 km, vairuotojas fiziškai negali nuvažiuoti to per 15 valandų. Jis privalo sustoti. Todėl, net jei maršrutas atrodo trumpas, kalendorinis laikas visada bus ilgesnis dėl šių privalomų stabdžių. Aš dažnai pažymiu, kad geriausias vairuotojas yra ne tas, kuris važiuoja greičiausiai, o tas, kuris laikosi taisyklių ir atvyksa saugiai bei laiku.

6. Kokios yra dažniausios išvykimo delsos priežastys Olandijoje?

Per savo karjerą esu matęs viską. Dažniausia priežastis – blogai suplanuoti sandėlio procesai siuntėjo pusėje. Kartais krovinys dar nėra surinktas, kai vairuotojas atvyksta. Kartais trūksta pakavimo medžiagų arba kėbulo. Kitas dažnas dalykas – eismo spūstys prie pat didžiųjų miestų, tokių kaip Roterdamas, Amsterdamas ar Utrechtas. Ryte, prasidedant „rush hourui“, sunkvežimiai gali stovėti valandomis. Taip pat neįvertinamas ir dokumentų tvarkymas – jei eksporto deklaracija yra neteisingai suformuota, sunkvežimį gali sulaikyti muitinė, kas sustabdo visą procesą.

7. Ar orų sąlygos gali paveikti transportavimo laiką?

Žinoma, ypač žiemos periodu. Nors Olandija ir yra prie jūros, tačiau maršrutas eina per Vokietiją, kur žiemą pasitaiko stiprių sniego audrų. Vienas didelis sniegas Vokietijos autostradoje gali visiškai sustabdyti eismą kelioms valandoms. Taip pat rūkas yra didelė problema rudenį ir pavasarį. Jei matuojame laiką minutėmis, tai gali atrodyti nereikšminga, bet logistikoje 4 valandų stabdys gali reikšti, kad vairuotojas nebespės į paskirties vietą prieš sandėlio uždarymą, o tai vėl nukelia pristatymą iki ryto.

8. Kaip vežėjai apskaičiuoja numatomą atvykimo laiką (ETA)?

Profesionalios transporto kompanijos naudoja ne tik atstumą. Mes skaičiuojame atsižvelgdami į: (1) fizinį atstumą, (2) vidutinį greitį konkrečiame šalyje (pvz., Vokietijoje jis žemesnis dėl eismo intensyvumo), (3) privalomas poilsio pertraukas, (4) galimas užkardas ir (5) sandėlių darbo laikus. Taip pat pridedame „saugos rezervą“ – papildomas 4–6 valandas, skirtoms nenumatytiems incidentams. Jei jums sakau, kad krovinys atvyks trečiadienį, tai reiškia, kad mūsų skaičiavimai rodo, kad jis gali atvykti antradienio vakare, bet mes pridedame rezervą, kad nepažadėtume per daug ir neprileistume jūsų vadybininkų.

9. Ką reiškia „Just in Time“ pristatymas ir ar jis įmanomas iš Olandijos?

„Just in Time“ (tik laiku) reiškia, kad krovinys turi atvyti tiksliai tada, kai jis reikalingas gamybai ar parduotuvės lentynai, be sandėliavimo. Iš Olandijos tai įmanoma, tačiau tai reikalauja aukščiausio koordinacijos lygio. Tokiu atveju mes naudojame ne tik planuojamus maršrutus, bet ir stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti sunkvežimio vietą realiu laiku. Tačiau visada rekomenduoju klientams tur�ti bent nedidelę atsargą. Jei dėl techninės gedimo ar avarijos kelyje „Just in Time“ krovinys pavėluoja, tai gali sustabdyti visą gamybos liniją, o to pasekmės yra kur brangiausios nei pašalinto krovinio saugojimas.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja, o paskirties vieta jau uždaryta?

Tai vienas blogiausių scenarijų, tačiau jis įvyksta. Jei dėl eismo ar kitų priežasčių sunkvežimis negali atvykti prieš 17:00 valandą (kai dauguma Lietuvos sandėlių uždaroma), reikia veikti greitai. Pirmiausia, vairuotojas privalo pranešti dispatcheriui. Tada dispatcheris susisiekti su gavėju. Kartais įmanoma susitarti dėl vėlyvo iškrovimo (mokesčio už papildomą darbo laiką). Jei ne – sunkvežimis stovi lauke iki ryto. Dėl to aš visada patariu klientams tikrinti, ar jų sandėlio darbo laikas yra lankstus, arba planuoti atvykimą ankstyvesniu laiku, kad būtų „laiko langas“ nenumatytiems stabdžiams.

Išvada

Apibendrinant, klausimas apie išvykimo ir atvykimo laikus iš Olandijos neturi vieno vienareikšmio atsakymo, kuris būtų tinkamas kiekvienai situacijai. Tai yra sudėtingas mozaikos elementas, susidedantis iš geografijos, teisės aktų, žmogiškojo faktoriaus ir net orų prognozių. Kaip ekspertas, galiu pasakyti tik viena: sėkmingas pervežimas priklauso ne nuo to, kaip greitai vairuotojas paspauds dujų pedalą, o nuo to, kiek gerai buvo suplanuotas visas procesas iš anksto.

Jūsų, kaip kliento, užduotis – kuo tiksliau pateikti informaciją apie krovinį, sandėlio reikalavimus ir pageidaujamus laikus. Mūsų, kaip logistikos partnerių, užduotis – interpretuoti šią informaciją, pritaikyti ją prie realių kelių sąlygų ir užtikrinti, kad jūsų prekės pasieks paskirties vietą saugiai ir kiek įmanoma tiksliau. Nors mes negalime valdyti oro ar eismo spūsčių Vokietijoje, mes galime valdyti savo reakciją į juos ir pasirūpinti, kad jūs visada būtumė informuoti.

Tikėkimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas slepiasi už paprastų laiko rodiklių, ir leis jums efektyviau planuoti savo verslo veiklą. Logistika – tai ne tik prekių pervežimas, tai ir laiko bei pasitikėjimo valdymas.