Kokie pranašumai keliaujant į Olandiją reguliariais reisais?

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų industrijoje, mačiau, kaip pasaulis keitėsi, o kartu su juo ir logistika. Vienaaukščiai pastatai virto dideliais sandėliais, o popieriniai dokumentai – skaitmeninėmis eilutėmis. Vienas dalykas, visgi, išliko nepakitęs: Olandijos reikšmė kaip svarbiausio Europos logistinio mazgo. Šalis, kurioje susikerta keliai iš viso kontinento, yra širdis, nuo kurios pulsuoja prekių srautai.

Dažnai susiduriu su situacija, kai klientai, renkantis pervežimo būdą, svarsto tarp dviejų pagrindinių variantų: užsisakyti individualų transportą (pilną sunkvežimį sau) ar pasitikėti reguliariais reisais. Nors individualus pervežimas turi savo vietą, šiame straipsnyje noriu padėti jums suprasti, kodėl reguliarios linijos į Olandiją dažnai yra ne tik pigesnis, bet ir protingesnis pasirinkimas. Tai ne tik apie taupymą – tai apie efektyvumą, patikimumą ir strateginį mąstymą. Kalbėsime ne kaip teoretikai, o kaip žmonės, kurie kasdien matyva, kaip krovinys keliauja iš Lietuvos į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną.

Įvadas

Kai kalbame apie reguliarius reisus, turime omenyje sudėtingą, bet nuostabiai veikiantį mechanizmą. Tai nėra paprastas autobusas, kuris važiuoja tuo laiku, kiam jam patinka. Tai logistinis grandinės valdymas, kai sunkvežimiai važiuoja pagal griežtą tvarkaraštį, nepriklausomai nuo to, ar vagonas yra pilnas iki pat stogo, ar turi laisvos vietos. Mano patirtis rodo, kad būtent šis nuolatumas sukuria vertę klientui.

Olandija yra unikali rinka. Ji nedidelė, bet viena tankiausiai apgyvendintų ir ekonomiškai išsivysčiusių šalių pasaulyje. Čia įsikūrę didžiausias uostas Europoje – Roterdamas, ir vienas didžiausių oro uostų – Schipholas. Tai reiškia, kad jūsų krovinys, net jeigu jo galutinis tikslas yra nedidelė parduotuvėlė Hagoje, gali būti dalis milžiniško globalaus proceso. Reguliarieji reisai leidžia integruoti smulkesnius siuntimus į šias milžiniškas srautas be jokio stabdymo.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus aspektus: nuo pinigų taupymo iki emotionalinio ramumo, kurį suteikia žinojimas, kad jūsų siunta keliauja patikimu maršrutu. Nesvarbu, ar esate didelės įmonės logistikos vadovas, ar fizinis asmuo, siunčiantis asmeninius daiktus, supratimas, kaip veikia ši sistema, leis jums priimti geriausius sprendimus.

DUK

1. Kas tiksliai yra reguliarieji reisai ir kaip jie skiriasi nuo paprasto pervežimo?

Reguliarieji reisai, arba kaip mes vadiname, „linijinės“ transporto paslaugos, yra pagrįstos tvarkaraščiu, kuris nekeičiasi. Transporto įmonė nustato, kad, pavyzdžiui, kiekvieną antradienį ir penktadienį iš Vilniaus išvyksta sunkvežimis į Olandiją. Skirtingai nei užsakomasis (kurtulinis) pervežimas, kuris vyksta tik tada, kai susirenka pakankamai kroviniui vienam klientui arba kai klientas sumoka už visą sunkvežimį, reguliarus reisas vyksta net jeigu jis būtų pusiau tuščias ( nors logistika stengiasi to išvengti).

Mano patirtyje tai suteikia milžinišką pranašumą – prognozuojamumą. Klientas tiksliai žino, kada jo siunta bus pasiimta ir kada ji bus atgabenta. Nereikia laukti, kol susirinks „pilna mašina“, kas gali užtrukti savaitę ar daugiau. Taip pat, reguliuojant srautus, mes galime geriau planuti vairuotojų darbo laiką ir poilsį, kas tiesiogiai įtakoja saugumą kelyje. Tai ne tiesiog vežimas – tai orkestras, kur kiekvienas instrumentas turi skambėti laiku.

2. Ar reguliarieji reisai tikrai yra pigesni už užsakomąjį transportą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas yra ryškus „taip“, tačiau su viena sąlyga – jei jūsų krovinys neužima viso sunkvežimio. Ekonomika čia paprasta: jeigu užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), jums sumokėsite už degalus, vairuotojo atlyginimą, amortizaciją ir kelių mokesčius visam atstumui. Jeigu jums nereikia 33 Europos paletės vietos (tai yra standartinis sunkvežimio talpos dydis), kodėl turėtumėte mokėti už tuščias vietas?

Reguliarieji reisai veikia kaip carpooling principas. Mes paimame krovinius iš dešimties skirtingų klientų, sudedame juos į vieną sunkvežimį (LTL – Less than Truck Load) ir dalijames išlaidas. Kiekvienas klientas moka tik už užimtą vietą ir svorį. Per savo dvidešimt metų darbo mačiau, kaip smulkios ir vidutinės įmonės taip sutaupo dešimtis procentų savo logistikos biudžete, galėdamos konkuruoti kainomis su didžiaisiais žaidėjais. Taip pat nereikia mokėti už tuščio sunkvežimio grįžimą, kas dažnai būna nemalonus netikėtumas užsakomajame transporte.

3. Kaip greitai krovinys pasiekia Olandiją reguliariais reisais?

Dauguma žmonių mano, kad kadangi tai ne „ekspresinis“ užsakymas, tai gali eiti lėčiau. Tačiau realybė yra priešingą. Reguliarieji reisai yra optimizuoti greičiui. Kadangi maršrutai yra išmėgyti ir vairuotojai juos žino išgalva, nėra laiko prarandama paieškoms ar navigacijos klaidoms. Atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo yra apie 1700 km. Standartinis reisas įvykdomas per 2–3 dienas.

Kai aš sakau „2–3 dienas“, turiu omeny ne tik vairavimą. Į šį laiką įeina ir krovinių surinkimas sandėlyje (konsolidacija), išvežimas iš siuntėjo, muitinės procedūros (jei reikia) ir iškrovimas gavėjo. Esu matęs atvejus, kai dėl gerai suderinto tvarkaraščio, siunta iš Kauno patekdavo į Olandijos sandėlį greičiau nei kažkurios kitos šalies siuntos, kurios keliavo „chaotiškai“. Pastovumas leidžia planuoti gamybos procesus tokiu būdu, kad sandėliuose nebūtų pertekliaus, tačiau raw materialų neužtektų – tai vadinama „Just-in-Time“ logistika, kurios be reguliarių reisų būtų sunku įgyvendinti.

4. Kokia yra krovinių saugumo garantija, kai važiuoja su kitais krovinais?

Tai yra labai svarbus klausimas, ypač kai kalbame apie jautrius prekes. Naujokai gali būti susirūpinę, kad jų krovinys bus pažeistas kito didesnio krovinio arba gali susidėvėti dėl daugkartinio iškrovimo ir pakrovimo. Tiesą sakant, profesionalių logistikos kompanijų sandėliai yra specialiai pritaikyti tam, kad išvengtume tokio rizikos.

Pirmiausia, kiekvienas krovinys yra tvirtai užfiksuoamas ir užsegamas specialiais diržais arba užtvirtinimo tinklais. Antra, mes naudojame specialias pertvaras, kad kroviniai nesirėtų vienas į kitą. Per savo karjerą aš asmeniškai prižiūrėjau tūkstančius pakrovimų, ir galiu pasakyti, kad gerai suplanuotas LTL (dalinio krovinio) pervežimas yra taip pat saugus kaip ir pilnas. Be to, visi kroviniai yra apdraudžiami. Visgi, būtina tiksliai užpildyti prekių važtaraštį (CMR), nurodant krovinio būklę prieš išvežimą. Tai jūsų „apsauga“ bet kuriuo atveju.

5. Kaip reguliarieji reisai padeda susitvarkyti su Olandijos muitinės ir dokumentų reikalavimais?

Olandija yra vartų sergėtoja į Europos Sąjungą, o šiuo metu, po „Brexit“, ji tapo ir svarbiausia jungtimi tarp ES ir Jungtinės Karalystės. Tai reiškia, kad dokumentų reikalavimai čia yra ypatingai griežti, o muitinės procedūros – labai detalios. Naudodamiesi reguliariais reisais, klientai gauna ne tik transportą, bet ir ekspertinę pagalbą.

Mūsų kompanija, kaip ir dauguma profesionalių vežėjų, turi ilgalaikę patirtį bendradarbiaujant su Olandijos muitinės brokeriais. Mes žinome, kokie dokumentai (pvz., EX1, T2L, prekių deklaracijos) reikalingi konkretiems prekių tipams. Kai važiuojate reguliariais reisais, vairuotojas dažnai turi visus „green lane“ leidimus, todėl sienos kirtimas vyksta be nereikalingų delsimų. Esu matęs, kaip nepatirti siuntėjai, bandydami vežti prekes patys, užstrigsdavo sienose dienomis dėl neteisingai užpildytos vienos eilutės. Reguliarieji reisai iš esmės eliminuoja šią riziką, nes dokumentai yra tikrinami dar prieš išvykstant.

6. Ar galiu sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Anksčiau, prieš dvidešimt metų, sekimas buvo paprastas: „Jis važiuoja ir jis turėtų atvykti penktadienį“. Dabar technologijos leidžia mums matyti viską. Reguliarieji reisai beveik visada yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios yra integruotos į kliento portalą.

Tai suteikia ne tik ramybė, bet ir verslo pranašumą. Galite tiksliai pasakyti savo klientui Olandijoje: „Jūsų prekės bus pas jūsų antradienį nuo 14:00 iki 16:00 val“. Toks tikslumas sukuria pasitikėjimą. Be to, jei kelyje įvyksta nesklandumų (pvz., didelė spūstis prie Vokietijos-Beneliukso sienos, kas, deja, yra dažnas reiškinys), sistema automatiškai praneša apie vėlavimą. Tai leidžia operatyviai reaguoti – pavyzdžiui, perkelti sandėlio darbuotojų pamainas ar informuoti galutinį vartotoją. Neman, kad šiandien įsivaizduojame logistiką be šio skaidrumo.

7. Kokio tipo krovinius galima vežti reguliariais reisais?

Čia mes pasiekiamą vieną didžiausių mitų – kad reguliariais reisais galima vežti tik dėžes su paprastomis prekėmis. Tai netiesa. Profesionalios transporto kompanijos gali pervežti viską, kas netelpa į standartinį konteinerį ir yra pavojingas (ADR), tačiau reikalauja ypatingo elgesio.

Mes reguliariai vežame mašinų dalis, statybines medžiagas, netgi maisto produktus, reikalaujančius atitinkamos temperatūros režimo (šaldytuve arba vėdinamame krove). Taip pat Olandija yra technikos centras, todėl dažnai pervežame padangas, žemės ūkio techniką dalimis. Svarbiausia yra teisingai pateikti informaciją užsakymo metu. Jei jūsų prekė yra ilga (pvz., 6 metrų vamzdis) arba labai sunki, mes galime ją priimti, jei tik tai nepažeidžia kitų krovinių ir saugumo reikalavimų. Lankstumas čia yra raktas – reguliarieji reisai dažnai turi ir „priedėlius“, pvz., priekabas su atidarytu šonu arba liftą, kas palengvina krovimą.

8. Kaip reguliarieji reisai veikia ekologinės svarbos atžvilgiu?

Šiandien verslas negali ignoruoti aplinkosaugos. Didžiosios korporacijos turi savo „Carbon Footprint“ (anglies pėdsako) mažinimo tikslus, o smulkiosios įmonės vis dažniau renkasi ekologiškus partnerius. Reguliarieji reisai yra vienas žaliausių pervežimo būdų.

Kodėl? Todėl, kad mes maksimaliai išnaudojame sunkvežimio talpą. Vietoj to, kad kelių sunkvežimiai važiuotų tuščiais arba puspilniais, vienas sunkvežimas paima dešimt krovinių. Tai reiškia mažiau išmetamųjų dujų vienai prekei, mažiau spūsčių keliuose ir mažiau kelių dilimo. Per savo karjerą mačiau, kaip keičiasi požiūris – klientai vis dažniau klausia ne tik kainos, bet ir to, kaip mes vežame. Naudodamiesi reguliariais reisais, jūsų įmonė automatiškai mažina savo CO2 emisijas, kas gali būti stiprus argumentas bendradarbiaujant su atsakingais partneriais Vakarų Europoje.

9. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, bet ekspertas turi būti pasirengęs ir jam. Reguliarieji reisai turi aiškius ir standartizuotus veiksmo algoritmus nelaimingų atsitikimų atvejais. Skirtingai nei atsitiktiniai pervežėjai, kurie gali „dingti“ su telefonu, didelės kompanijos, vykdančios reguliarius reisus, turi biurus, draudimus, teisinius departamentus.

Jei, pavyzdžiui, vairuotoją užklumpa avarija Vokietijoje, krovinys yra nedelsiant perkeliamas į kitą transporto priemonę, einančia tame pačiame maršrute (jei įmanoma) arba siunčiamas rezervinis sunkvežimis. Visi kroviniai yra apdraudžiami pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR konvencija). Mano patirtis rodo, kad problemų išvengti daug lengviau dirbant su tais, kurie turi ką prarasti – reputaciją. Reguliarieji reisai remiasi ilgalaikiais santykiais, todėl kiekviena incidento situacija yra sprendžiama labai atsakingai, kad klientas liktų patenkintas net ir po nepalankių aplinkybių.

10. Kaip tinkamai pasiruošti siuntai, kad ji sklandžiai keliautų reguliariu reisu?

Galiausiai, praktiniai patarimai. Nors mes pasirūpiname transportu, klientas taip pat turi atlikti savo dalį. Pagrindinė klaida – netinkamas pakavimas. Reguliariame reise krovinys gali būti perkraunamas ir iškraunamas kelis kartus (jei reikia pereiti per tarpinį sandėlį). Todėl dėžės turi būti stiprios, o krovinių ant paletės – suvynioti į tempiamąją plėvelę.

Taip pat būtina užtikrinti, kad etiketės su adreso duomenimis yra tvirtai pritvirtintos iš trijų pusių (viršus, šonai).