Kokia tikra kelionės trukmė mikroautobusu į Olandiją? Išsamus eksperto vertinimas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, susiduriama su vienu ir tas pačiu klausimu, kuris klientus nerimo daugiau nei kaina ar komfortas. Tai – laikas. Kiek tikrai užtruks kelionė? Kodėl „Google Maps“ rodo vieną, o vairuotojas kalba apie visai kitą skaičių? Kodėl reikia planuoti atvykimo laiką su atsarga, o ne tiksliai iki valandos?

Šiame straipsnyje aš, kaip ilgametis transporto verslo praktikas, išdėliosiu visus niuansus, kurie lemia mikroautobuso kelionės trukmę į Olandiją (Nyderlandus). Nereikėtų manyti, kad tai paprasta kelionė iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurį veikia ne tik fizinis atstumas, bet ir teisiniai reikalavimai, kelių eismo sąlygos bei žmogiškasis faktorius. Jei planuojate kelionę į Amsterdamą, Roterdamą, Hagą ar bet kurį kitą Olandijos miestą, ši informacija padės jums suformuoti realių lūkesčių ir išvengti nereikalingo streso.

Svarbu suprasti, kad kai kalbame apie „tikrą“ kelionės trukmę, mes nekalbame tik apie vairavimo laiką. Mes kalbame apie visą procesą – nuo išvykimo iš Jūsų namų iki atvykimo į galutinę paskirties vietą Olandijoje. Šis skirtumas tarp teorinio ir praktinio laiko dažnai sukelia didžiausią nesusipratimą.

Įvadas

Kiekvienas, kas kada nors keliavo automobiliu po Europą, žino, kad tolimosios kelionės yra išbandymas. Tačiau kai kalbama apie mikroautobuso pervežimus, situacija dar labiau sudėtinga. Dauguma klientų, užsakydami bilietą arba nuomodami mikroautobusą su vairuotoju, pažiūri į žemėlapį ir mato: atstumas tarp Vilniaus (ar kito Lietuvos miesto) ir Amsterdamo yra apie 1600–1700 km. Loginė mintis: jei važiuosiu vidutiniškai 90 km/h greičiu, tai 1700 padalinti iš 90 bus maždaug 19 valandų. Taigi, atvyksiu po 19 valandų? Deja, tokia aritmetika pasaulyje, kurioje galioja griežti transporto teisės aktai, veikia tik teoriškai.

Mano patirtis rodo, kad „tikroji“ kelionės trukmė nuo Lietuvos iki Olandijos paprastai svyruoja nuo 20 iki 24 valandų, o kartais, esant nepalankioms sąlygoms, ir ilgiau. Kodėl taip atsitinka? Atsakymas glūdi ne blogame vairavimo įgūdžiuose, o griežtose Europos Sąjungos darbo ir poilsio taisyklėse bei kelyje laukiančiuose iššūkiuose.

Mikroautobuso vairuotojas nėra paprastas vairuotojas, jis yra profesionalas, kuris turi laikytis tachografo reikalavimų. Tai reiškia, kad jis negali važiuoti 20 valandų iš eilės, net jei jis jaunas, stiprus ir nori kuo greičiau Jus nuvežti. Poilsio pertraukos yra ne pasigailėjimas sau, o įstatymas. Be to, kelyje laukia didmiesčių spūstys, priežiūros punktai, o jei kelionė vyksta žiemos periodu – ir slidžios kelio dangos.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos veiksnius. Mes paaiškinsime, kodėl reikia skirti laiko ne tik vairavimui, bet ir poilsinių pertraukų planavimui. Mes aptarsime, kaip metų laikas ir savaitės diena veikia trukmę, ir kodėl rekomenduojama rinktis patikimus transporto paslaugų teikėjus, kurie žino ne trumpiausią, o saugiausią ir efektyviausią maršrutą. Suprasdami šiuos mechanizmus, Jūs galėsite geriau pasiruošti kelionei, o vairuotojui – padėsite atlikti savo darbą kokybiškai ir be nepykčio.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad „mikroautobusu“ vadinami įvairūs transporto priemonės. Tai gali būti ir 8 vietų „Volkswagen Caravelle“, ir 19 vietų „Mercedes Sprinter“ ar „Iveco Daily“. Kiekvienas iš jų turi savo ypatingumų – kai kurie gali važiuoti greičiau, kiti gali gabenti daugiau bagažo, tačiau visi jie yra pavaldžiems tą pačiąms kelių eismo taisyklėms. Taigi, nepriklausomai nuo to, koks konkretus mikroautobusu modelis Jus veža, laiko skaičiavimo principai išlieka tie patys.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje atsakysiu į dešimt labiausiai paplitusių klausimų, susijusių su kelionės trukme į Olandiją. Šie atsakymai paremti mano daugiamete praktika ir žiniomis apie tarptautinius pervežimus.

1. Kodėl „Google Maps“ rodo 16 valandų, o kelionė trunka ilgiau?

Tai bene dažniausias klausimas, su kuriuo susiduriu. „Google Maps“ ar kiti navigacijos sistemos algoritmai skaičiuoja „teorinį“ laiką, tarkime, jei vairuotojas niekada nestotų, jei kelyje nebūtų jokių trukdžių, o degalai būtų pilami maždaug 5 minutes. Tačiau realybėje yra du pagrindiniai veiksniai, kurie šį skaičių padidina: privalomos poilsio pertraukos ir techninės pauzės.

Pagal Europos Sąjungos reglamentus, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandos vairavimo. Jei kelionė trunka 16 valandų, tai reiškia mažiausiai vieną ilgesnę pertrauką. Be to, reikia skirti laiko degalams pasipilti, pasitaisyti (tualeto lankymui), o jei mikroautobuse yra daug keleivių – tai užtrunka daugiau laiko nei pavieniam automobiliui. Taip pat reikia prisiminti, kad sunkesni mikroautobusai (pvz., virš 3,5 tonų) dažnai turi mažesnius leidžiamus greičius nei lengvieji automobiliai, ypač Vokietijoje, o tai taip pat prailgina kelionę.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vilniaus iki Amsterdamo?

Atsakymas priklauso nuo maršruto, tačiau vidutiniškai kalbant, nuo išvykimo iš Vilniaus iki atvykimo į Amsterdamą (įskaitant visas sustojimus) praeina apie 20–22 valandas. Jei maršrutas eina per Kauną, tai pridedamas dar valanda ar dvi, priklausomai nuo susirinkimo vietų.

Jeigu planuojate tiesioginį reisą be nakvynės (tai įmanoma tik su dviem vairuotojais arba jei maršrutas yra trumpesnis nei 9 valandos vairavimo, kas į Olandiją netinka), tai laikas gali būti artimesnis 18–19 valandom. Tačiau dažniausiai tokios kelionės organizuojamos su vienu vairuotoju, todėl būtina planuoti nakvynę kelyje arba ilgesnę pertrauką, kas visą procesą prailgina iki 1,5–2 dienų. Taigi, jei išvykstate ryte, tikėkitės atvykimo kitą dieną popietę arba vakare.

3. Ar vairuotojas privalo sustoti nakvynei?

Taip, jei kelionė atliekama vieno vairuotojo. Pagal ES reglamentus (EC 561/2006), vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas per parą (gali būti pratęsta iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Kadangi kelionė į Olandiją ir atgal užtrunka daugiau nei 9 valandas, vairuotojas privalo padaryti 11 valandų nepertraukiamo poilsio (nakvynės).

Tai reiškia, kad jei vairuotojas išvyksta ryte, po 9 valandų vairavimo jis privalo sustoti ir ilsėtis. Poilsis prasideda tą pačią dieną vakare ir baigiasi kitą dieną rytą. Dėl to kelionė su vienu vairuotoju visada užtrunka ilgiau nei parą. Jei norite, kad kelionė būtų greitesnė (pvz., atvykti per 16–18 valandų), turi būti užsakytas antras vairuotojas, tačiau tai padidina paslaugos kainą.

4. Kurios šalys yra sankcijos spūstims ir kodėl jos veikia trukmę?

Maršrutas į Olandiją dažniausiai eina per Lenkiją ir Vokietiją. Lenkija pasižymi gana gerais keliais (autostradomis), tačiau jose reikia mokėti už važiavimą (vinietės), o prie didžiųjų miestų, tokių kaip Varšuva ar Poznanė, susidaro spūstys, ypač ryte ir vėlai vakare.

Didžiausią įtaką trukmei daro Vokietija. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra nemokamos, tačiau jose dažnai vyksta remonto darbai, kur suželdina eismą viena eismo juosta. Be to, didžiųjų Vokietijos miestų apvažiavimai (Hamburgas, Bremenas, Diuseldorfas, Esenas) yra viena labiausiai apkrautų vietų visoje Europoje. Čia spūstys gali būti keliasdešimt kilometrų ilgio, o jų įveikimas gali prailginti kelionę net 2–3 valandas. Patirtis rodo, kad pro Rūro sritį (Ruhrgebiet) prasuktai be uždelimo yra didelis retumas.

5. Kaip metų laikas (žiema/vasara) veikia kelionės laiką?

Metų laikas turi tiesioginės įtakos ne tik greičiui, bet ir saugumui. Vasarą kelių dangos yra šiltos, o eismas dažniau būna intensyvesnis dėl atostogaujančių žmonių. Vasaros savaitgaliais, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, Vokietijos autostradose susidaro didžiulės spūstys, kurios gali padaryti įtakos planuojamam atvykimo laikui.

Žiemą situacija darosi sudėtingesnė dėl oro sąlygų. Lietuvoje, Lenkijoje ir Vakarų Vokietijoje žiemos metu dažnai pasitaiko sniego griuvulių, plikledžio ar rūko. Tokiomis sąlygomis mikroautobusas negali važiuoti maksimaliu leidžiamu greičiu – saugumas yra pirmiausia. Vairuotojas privalo pritaikyti greitį pagal eismo sąlygas, kas gali prailginti kelionę net 10–15 proc. Be to, žiemą daugiau laiko užtrunka techninės pertraukos (svarbu dažniau pasitaisyti, šiltai apsirengti prieš išlipant iš šalto mikroautobuso).

6. Kiek laiko užtrunka pasienio kontrolė?

Lietuva, Lenkija ir Vokietija yra Schengeno zonoje, taigi vidinės sienos dažniausiai neturi jokios kontrolės. Tačiau tai nereiškia, kad niekada nebus sustojta. Migracijos krizės ar saugumo sumetimų metu gali būti atliekami netikėti pasienio patikrinimai, netgi tarp Vokietijos ir Olandijos ar Lenkijos ir Vokietijos.

Toks patikrinimas gali užtrukti nuo 15 minučių iki 1 valandos, priklausomai nuo to, kiek sunkvežimių ir autobusų yra eilėje bei kiek tiksliai pasienio pareigūnai nori patikrinti dokumentus. Nors tai nutinka retai, visada verta turėti galvoje, kad pasienio kontrolė yra neprognozuojamas veiksnys, kuris gali nulemti vėlavimą.

7. Ar įkelimas ir iškelimas keleivių įskaitomas į kelionės trukmę?

Žinoma, ir tai dažnai būna viena didžiausių klaidų planuojant laiką. Jei mikroautobuso maršrutas yra „Door to Door“ (nuo durų iki durų), tai reiškia, kad vairuotojas turi apvažiuoti prie kiekvieno keleivio namo.

Tarkime, mikroautobuse yra 8 keleiviai Vilniuje. Jei jie gyvena skirtinguose rajonuose (Antakalnyje, Žvėryne, Naujamiestyje, Pašilaičiuose ir t.t.), tik pats keleivių pasėmimas gali užtrukti 1–1,5 valandas. Kiekvienas sustojimas reiškia išlipimą, bagažo įkėlimą į bagažinę, patikrinimą, ar viskas uždaryta, ir vėl įsėdimą. Tą patį reikia padaryti atvykus į Olandiją – išleisti kiekvieną žmogų jo pageidaujamoje vietoje. Taigi, prie „vario“ laiko (driving time) būtina pridėti dar 2–3 valandas (abiem kryptimis) tik dėl keleivių aptarnavimo.

8. Kiek laiko užtrunka techninės pertraukos (degalai, maistas)?

Techninės pertraukos yra būtinos ne tik dėl taisyklių, bet ir dėl fizinio komforto. Ilgoje kelionėje vairuotojas privalo pasipilti degalų (paprastai tai daroma kartą ar du, priklausomai nuo mikroautobuso sąnaudos).

Standartinis degalų įpilimas su mokėjimu užtrunka maždaug 15–20 minučių. Tačiau jei prie degalinės yra eilės (kas būna Vokietijoje per šventes), tai gali užtrukti ilgiau. Be to, kas 4,5 valandos būna 45 minučių poilsis, kurį vairuotojas ir keleiviai paprastai praleidžia degalinių kavinėse. Valgyti, pailsėti ir pasitaisyti reikia maždaug 30–45 minučių. Jei kelionė trunka 20 valandų, tai bus mažiausiai 3–4 tokios ilgos pertraukos, kas sudaro apie 2–3 valandas papildomo laiko.

9. Ar galima susitarti dėl greitesnio kelionės tempo?

Dauguma klientų, ypač tuo atveju, jei vėluoja į lėktuvą ar svarbų susitikimą, bando įtikinti vairuotoją važiuoti greičiau. Čia turiu būti griežtas: ne, neįmanoma ir nepriimtina.

Pirma, greičio apribojimai kelyje yra įstatymas. Vokietijoje, nors kai kuriose autostradų atkarpose nėra greičio limito, yra rekomenduojamas greitis (130 km/h), o mikroautobusams dažnai taikomi 80 ar 100 km/h apribojimai. Antra, saugumas. Pervežant žmones, atsakomybė yra begalinė. Vairuotojas, kuris rizikuoja važiuoti per greitai, ne tik pavojingia gyvybei, bet ir rizikuoja prarasti vairuotojo pažymėjimą jei bus sustabdytas policijos.

Trečia, ir svarbiausia – tachografas. Šis prietaisas įrašo kiekvieną vairuotojo veiksmą. Jei vairuotojas viršys greitį arba nepadarys privalomos pertraukos, tai matoma duomenyse. Profesionalios transporto kompanijos neleidžia savo vairuotojams pažeisti taisyklių, nes tai galiai brangiai kainuoti įmonės reputacijai ir piniginiams baudoms. Taigi, „paspausti“ pedalo negalima – laikas yra fiksuotas reglamentuose.

10. Kokia tikimybė, kad atvyksime laiku (tiksliai į numatytą valandą)?

Apibendrinant visą aukčiau išsakytą informaciją, atsakymas yra: tikimybė atvykti tiksliai į minutes yra labai maža. Profesionalus pervežėjas visada nurodo laiko intervalą arba orientacinį laiką su galimu nuokrypiu.

Pavyzdžiui, jei sakome, kad atvyksime 14:00, tai reiškia, kad tikėtinas atvykimas yra tarp 13:30 ir 14:30. Daugelis veiksnių, tokių kaip staigi spūstis, blogas oras ar ilgesnė eilė pasienyje, yra neprognozuojami. Mano patirtis rodo, kad geriausia strategija keleiviui yra planuoti savo reikalus su 1–2 valandų atsarga. Jei Jums reikia būti tam tikroje vietoje Olandijoje 15:00, geriausia planuoti mikroautobuso atvykimą ne vėliau kaip 13:00. Tai leis išvengti streso, jei kelyje kils nenumatytų kliūčių. Saugumas ir patogumas visada prioritetas prieš „lenktyniavimą su laikrodžiu“.

Išvada

Apibendrinant, kyla klausimas: kokia yra ta „tikroji“ kelionės trukmė mikroautobusu į Olandiją? Atsakymas nėra vienas skaičius, o sudėtinė formulė, kurioje susideda fizinis atstumas, vairuotojo darbo laiko normos, kelių eimo sąlygos ir keleivių aptarnavimo procesas.

Jei reikėtų pavadinti vieną pagrindinę dalyką, kurią klientai turi suprasti, tai būtų tai, kad tarptautinis keleivių pervežimas nėra lenktynės.