Kodėl kelionė į Olandiją trunka apie 20 valandų? Išsami kelionės organizacijos ir eigos analizė

Įvadas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sukaupiau nemažai patirties ir žinių apie tai, kaip susiformuoja kainos, maršrutai ir, svarbiausia, kelionės trukmė. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdime iš klientų, planuojančių kelionę į Nyderlandus (Olandiją), yra susijęs su laiku. Žmonės stebisi, kodėl atstumas, kuris atrodo „tikrai toli ne tiek“, reikalaua tiek daug laiko – vidutiniškai apie 20 valandų.

Šiame straipsnyje neapsiribosime sausu atsakymu. Kaip praktikas, aisi paaiškinsiu visas subtilybes, kurios lemia šią trukmę. Mes aptarsime ne tik fizinį atstumą tarp Lietuvos ir Olandijos, bet ir techninius reikalavimus vairuotojams, kelių infrastruktūros ypatumus, bei tai, kaip visa tai įtakoja Jūsų patirtį keleivio vietoje. Suprasdami procesą, Jūsės ne tik tiksliau suplanuosite savo kelionę, bet ir mažiau nervinsitės dėl galimų vėlavimų, kurie, tiesa sakant, šioje rinkoje yra dažniau taisyklė nei išimtis.

20 valandų – tai nėra atsitiktinis skaičius, tai yra sudėtinis rezultatas, atsižvelgiant į saugumo reikalavimus, vairuotojų darbo laiko apribojimus, bei geografinius sąlygas. Svarbu understand (suprasti), kad tai nėra lenktynės, o sudėtingas logistinis procesas. Štai kas tiksliai vyksta per tas 20 valandų ir kodėl šios kelionės negalima sutrumpinti iki 10-12 valandų, nepažeidžiant įstatymų ir žmonių saugumo.

DUK

1. Kodėl kelionė iš Lietuvos į Olandiją trunka būtent apie 20 valandų?

Atsakymas slypi pačiame maršruto ilgyje ir jame įtrauktose sustojimuose. Nors tiesias linijas atstumas tarp, pavyzdžiui, Vilniaus ir Amsterdamo yra apie 1400–1500 kilometrų, realus kelių maršrutas yra ilgesnis. Tačiau atstumas nėra vienintelis veiksnys. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kelionė užtrunka tiek ilgai, yra ne vienas vairuotojas, o keleivių pervežimo įmonėms privalomi taisyklių laikymasis.

Esant tokiems atstumams, vienas vairuotojas fiziškai negali nuvažiuoti be sustojimų. Taikomi „ resting periods“ (poilsio laikotarpiai) reikalauja, kad vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo padarytų bent 45 minučių pertrauką. Be to, ilgos kelionės reikalauja keistis vairuotojams arba atlikti ilgesnį 11 valandų poilsį per parą. Todėl 20 valandų trukmė apima ne tik vairavimą (kuris užima apie 16–17 valandų), bet ir šiuos privalomus sustojimus degaline, keleivių aptarnavimui bei vairuotojų poilsio režimų laikymąsi. Be šių sustojimų kelionė būtų nelegali ir, svarbiausia, labai pavojinga.

2. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kuris jų greičiausias?

Per dvidešimt metų stebėjau, kaip keitėsi kelių infrastruktūra, tačiau pagrindiniai koridoriai išliko panašūs. Dažniausiai maršrutai į Olandiją veda per Lenkiją ir Vokietiją. Yra du pagrindiniai variantai: 1. Per Šiaurės Lenkiją (Varšuva, Gdanskas) ir toliau per Vokietiją (per Ščeciną arba Berlyną). Šis maršrutas dažnai pasirenkamas, jeigu reikia pasiekti šiaurines arba centrines Olandijos dalis. 2. Per Pietų Lenkiją (Lodzė, Vroclavas) ir toliau per Vokietiją (Frankfurtas prie Oderio, Berlynas, Hanoveris). Šis maršrutas dažniausiai naudojamas vykstant į pietinę Olandiją (prie Eindhoveno arba Maastrichto).

Nėra vieno „absoliučiai greičiausio“ maršruto, nes viskas priklauso nuo eismo situacijos realiu laiku. Vokietijos autobanai (Autobahn) gali būti greiti, tačiau juose dažnai susidaro didžiulės spūstys, ypač netoli didmiesčių ar statybų zonų. Mano patirtis rodo, kad maršrutas per Hanoverį dažniausiai yra stabilesnis, nors ir atrodo šiek tiek ilgesnis žemėlapyje. Tačiau kiekviena transporto kompanija turi savo išbandytus variantus, kuriais siekiama išvengti didžiausių užgulimų.

3. Kiek laiko užtrunka sienų kirtimas ir ar kyla problemų su kontroliuojančiais organais?

Anksčiau, kai Lietuva ir Lenkija nebuvo Schengeno erdvėje, sienų kirtimas užimdavo nemažai laiko. Šiandien situacija yra daug geriau. Sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos bei tarp Lenkijos ir Vokietijos dažniausiai kertamos be stabdymo (tik techniniu požiūriu gali būti lėta važiavimo juosta).

Tačiau problemos gali kilti patekus į Vokietijos ir Olandijos sienos kontrolę, jei yra įtarimų dėl nelegalios migracijos arba kontrabandos. Šiose vietose dažnai vykdomi papildomi patikrinimai. Nors tai nėra kasdienybė reguliariems keleiviams, tokia procedūra gali prailginti kelionę nuo 30 minučių iki kelių valandų. Be to, jeigu autobuse vyksta gyvūnų ar ypatingo krovinio pervežimas (kas retai, bet įmanoma), dokumentų tikrinimas gali užtrukti ilgiau. Paprastiems keleiviams, turintiems galiojančius paso arba asmens tapatybės dokumentus, sienos kirtimas paprastai nekelia problemų ir neįeina į tą 20 valandų „uždelstą“ laiką – tai yra įskaičiuota į standartinį maršruto planą.

4. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografai) veikia kelionės greitį?

Tai yra vienas svarbiausių techninių aspektų, kurį keleiviai dažnai pamiršta. Visi tarptautiniai autobusai turi įrengtus tachografus, kurie sekia vairuotojo darbo laiką. Europos Sąjungos reglamentai yra griežti: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 minučių ir 30 minučių).

Taip pat per parą vairuotojas turi turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Jeigu kelionė trunka ilgiau nei vieną parą, turi būti įtrauktas ilgas poilsis (arba turi būti dviejų vairuotojų komanda). Nors dauguma kompanijų į Olandiją siunčia autobusus su dviem vairuotojais (kas leidžia važiuoti be ilgos 11 valandų stabdos viduryje kelionės), vis tiebūtina laikytis tų 4,5 valandų ciklų ir 45 minučių pertraukų. Šios pertraukos ne tik yra įstatymo reikalavimas, bet ir būtinas saugumo užtikrinimui – pavargęs vairuotojas yra didžiausia grėsmė kelyje. Todėl tas „prarastas“ laikas degalinėse yra būtinas komponentas, o ne vairuotojo tinginys.

5. Ar galima tiksliai numatyti atvykimo laiką, jei kelionė trunka 20 valandų?

Apie 20 valandų trunka kelionė be didelių nesklandumų. Tačiau mano ilgametė patirtis moko, kad tarptautiniuose pervežimuose „tikslus“ laikas yra reliatyvus sąvoka. Mes visada stengiamės duoti prognozę, tačiau veiksiai, nuo kurių mes nepriklausome, gali viską pakeisti.

Vokiečių autobanų spūstys yra legendarinės. Vienas avarija ties Hanoveriu arba Šiaurės-Reinas-Vestfalijos žeme gali sustabdyti eismą valandoms. Taip pat oro sąlygos žiemą gali smarkiai sulėtinti judėjimą. Todėl, jei Jums sakoma, kad atvyksite 20 valandų, reikėtų tai suprasti kaip orientyrinį laiką su +/- 2–3 valandų nuokrypiu. Profesionalios pervežimo kompanijos visada informuos keleivius apie planuojamus ilgesnius sustojimus (pavyzdžiui, jei planuojama keisti vairuotoją arba ilgesnė techninė pertrauka), tačiau eismo dalyviai yra neprognozuojami. Geriausias patarimas – planuokite savo susitikimus Olandijoje su atsarga.

6. Kiek kartų sustoja autobusas ir ką daryti keleiviams per tą laiką?

Standartinėje 20 valandų kelionėje į Olandiją autobusas paprastai sustoja 3–4 kartus ilgesniam sustojimui (išskyrus trumpas technines pertraukas). Paprastai tai yra: 1. Pirmas sustojimas: Po 3–4 valandų nuo važiavimo pradžios (dažnai Lietuvoje arba netoli Lietuvos-Lenkijos sienos). 2. Antras sustojimas: Viduryje Lenkijos arba prieš pat įvažiavimą į Vokietiją. 3. Trečias sustojimas: Vokietijoje (prieš Berlyną arba po jo, kur didelės degalinės su restoranais). 4. Galbūt ketvirtas: Jei kelionė labai ilga, sustojimas gali būti dar ir netoli Olandijos sienos.

Per šiuos sustojimus keleiviai turi galimybę pailsėti, išlipo iš autobuso, nusipirkti maisto, gėrimų arba tiesiog pasistiprinti oru. Mano patarimas: nepabėgkite toli nuo autobuso, nes vairuotojai gali šiek tiek pakeisti planus, jei visi grįžta laiku, ir mes galime išvažiuoti anksčiau. Taip pat verta pasirūpinti gėrimais vandens, nes degalinių kainos Vokietijoje ir Olandijoje gali būti gerokai aukštesnės nei Lietuvoje.

7. Kokios yra komforto sąlygos tokioje ilgoje kelionėje?

Dvidešimt valandų autobuse gali būti išbandymas, jei nebus pasirūpinta komfortu. Šiuolaikiniai, ilgesniems maršrutams pritaikyti autobusai (pvz., Mercedes-Benz Tourismo, Setra, Scania, Volvo) yra įrengti taip, kad kelionė būtų kuo lengvesnė. Įranga paprastai apima: * Reguliuojamas sėdynes: Svarbu, kad galėtumėte atsilenkti ir pritaikyti juos pagal ūgį. * Vėdinimą ir kondicionierius: Vasarą būna karšta, žiemą – šalta, o automatinės sistemos užtikrina pastovią temperatūrą. * WC: Autobuse visuomet yra tualetas, tačiau jis skirtas tik būtiniesiems reikalams. Visada rekomenduoju naudotis degalinių tualetais per sustojimus, nes jie švaresni ir erdvesni. * Wi-Fi ir elektros lizdai: Dabar tai standartas, leidžiantis pailsėti nuo vaizdo įrašų žiūrėjimo ar pasirūpinti telefonų įkrovimu.

Kaip ekspertas, visada patariu pasirūpinti kaklo pagalvėle ir patogiais drabužiais. Net jei autobuse šilta, oras gali būti sausas, o kojos gali patinti, todėl patogios, nespaudžiančios basutės yra būtinas dalykas.

8. Kodėl bilieto kaina priklauso nuo sezono, o ne tik nuo kelionės trukmės?

Dauguma keleivių mano, kad kaina susideda tik iš degalų ir vairuotojo atlyginimo. Tačiau 20 metų patirtis rodo, kad rinka yra dinamiška. Kelionės į Olandiją kaina smarkiai svyruoja priklausomai nuo sezono. Vasarą (birželio–rugpjūčio mėn.) ir per šventes (Kalėdos, Naujieji metai, Velykos) paklausa smarkiai išauga. Tuo metu dirbantys vairuotojai gauna didesnes priemokas, o degalų kainos taip pat gali būti aukštesnės. Be to, patys autobusai turi būti techniškai tikri, o prieš šventes atliekami papildomi techniniai patikrinimai, kuriai taip pat kainuoja.

Taip pat Olandijoje yra didelė lietuvių bendruomenė, ir ypatingais laikotarpiais (pvz., mokslo metų pradžia arba atostogų pabaiga) autobusai gali būti pilni. Kaina formuojasi remiantis pasiūlos ir paklausos principu – kuo anksčiau įsigisite bilietą, tuo jis gali būti pigesnis. Nors kelionė truko tas pačias 20 valandų, jos organizacinė kaina kompanijai gali skirtis.

9. Kaip elgtis, jei autobuse vėluojama arba atsiranda techninių trukdžių?

Tai yra scenarijus, kurio niekas nenori patirti, bet su kuriuo susiduriama. Per 20 metų mačiau viską: nuo padangų plyšimo iki variklio gedimų. Jeigu įvyka techninis gedimas, kompanija turi veikti pagal griežtus protokolus. Pirmiausia, vairuotojas turi užtikrinti keleivių saugumą ir paskambinti dispečeriui.

Jeigu gedimas negali būti pašalintas vietoje per 1–2 valandas, kompanija privalo siųsti rezervinį autobusą. Tai gali užtrukti, ypač jei gedimas įvyko Vokietijos gilumoje. Tokiu atveju, 20 valandų kelionė gali užtrukti 24 ar net daugiau. Kaip keleivis, Jūs turite teisę gauti informaciją. Rekomenduoju būti kantriu, tačiau reikalaujančiu aiškios informacijos. Geros kompanijos visada t draudžią ir techninę pagalbą, tačiau logistika – tai ne magija, tai užtrunka laiko. Patariu visada turėti pasirašytą dispečerio numerį arba kompanijos pagalbos liniją.

10. Ar į Olandiją važiuoja tik dideli autobusai, ar yra ir mažesnių grupių pervežimų?

Rinkoje vyrauja dideli autobusai (40–55 vietų), nes tai ekonomiškiausias būdas pervežti didelę grupę žmonių. Tačiau pastaraisiais metais matome tendenciją, kai mažesnės grupės (8–20 žmonių) užsako atskirus mikroautobusus (VW Crafter, Mercedes Sprinter ir pan.). Tai gali šiek tiek pakeisti kelionės dinamiką. Mikroautobusai gali būti šiek tiek agilesni, tačiau jie taip pat turi laikytis tų pačių vairuotojo poilsio taisyklių. Jų komfortas gali būti aukštesnis (pvz., individualios sėdynės, mažiau žmonių), tačiau kaina vienam keleiviui dažniau būna aukštesnė.

Jeigu Jūs planuojate kelionę darbo grupei ar šeimos renginiui, verta apsvarstyti mažesnį autobusą. Nors kelionės trukmė išliks panaši (apie 18–20 valandų, priklausomai nuo maršruto), patogumas ir privatumas gali būti gerokai didesnis. Visgi, individualiems keleiviams, ieidantiems į grupę, didelis autobusas lieka pigiausiu ir dažniausiai pasirenkamu variantu.

Išvada

Apibendrinant, keleivių pervežimo trukmė į Olandiją, kuri yra apie 20 valandų, yra sudėtingas balansas tarp atstumo, saugumo reikalavimų ir logistinio efektyvumo. Per mano dvidešimties metų karjerą šis skaičius mažai keitėsi, nes techniniai apribojimai (vairuotojo darbo laikas) ir fiziniai atstumai išlieka tokie patys.

Kelionė nėra tik nuvažiuoti tą tūkstančį kilometrų. Tai yra procesas, reikalaujantis atidumo, kantrybės ir profesionalumo tiek iš vairuotojų, tiek iš pačių keleivių. Suprantant, kodėl reikia sustoti, kodėl maršrutas eina per tam tikrus miestus ir kodėl laikas gali keistis, kelionė tampa ne kančia, o dalis kelionės patirties.

Pasirinkdami pervežimą, ieškokite ne tik pigiausio bilieto, bet ir patikimos kompanijos, kurių vairuotojai yra patyrę, o autobusai – techniškai tvarkingi. 20 valandų kelyje gali būti ilgos, tačiau su tinkama pasiruošimu ir požiūriu, Olandijos vaizdai ar laukianti darba pradžia gali pradėti jau atrodyti visai artėjant.