Kiek trunka krovinių gabenimas iš Olandijos į Lietuvą ir atgal: Eksperto žinynas

Įvadas

Perdvežimo kelių planavimas tarp Olandijos (Nyderlandų) ir Lietuvos yra vienas dažniausiai pasitaikančių užduočių šiuolaikinėje logistikoje. Olandija, būdama viena svarbiausių Europos prekybos krypčių, yra ne tik „gėlių šalis“, bet ir milžiniškas jūrų uostų, tokių kaip Roterdamas, centras, iš kurio keliauja tūkstančiai prekių į Rytų Europą, įskaitant mūsų šalį. Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kiek tai laiko užtruks?“.

Atsakymas, kaip ir visada logistikoje, nėra vienas žodis. Nors atstumas tarp Vilniaus (arba Kauno) ir Roterdamo (arba Amsterdamo) automobilių keliais yra apie 1600–1800 kilometrų, realus laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos dažnai pamirštame. Tai ne tik fizinis nuotolis; tai vairuotojo darbo laiko apribojimai, oro sąlygos, užklausų sudėtingumas ir netgi to, ar kelyje atsirasta nenumatyta avarija.

Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausu skaičiumi. Siekiu paaiškinti mechanizmą, kuris valdo šiuos maršrutus. Mes išnagrinėsime, kodėl vienas krovinys gali atvykti per 48 valandas, o kitas toje pačioje trasoje „užstringa“ penkias dienas. Suprasdami šiuos niuansus, galėsite realiau planuoti savo verslo procesus, išvengti nereikalingo streso ir geriau derėtis su savo logistikos partneriais. Nesvarbu, ar jums reikia pervežti vieną paletę, ar pilną 40 pėdų konteinerį – laiko valdymas yra raktas sėkmingai operacijai.

Svarbu suprasti, kad Olandija ir Lietuva yra Schengeno erdvėje, todėl techninės sienos kontrolės nėra. Tačiau tai nereiškia, kad kelionė vyksta be jokių stabdžių. Vokietijos ir Lenkijos autostradų eismas, mokesčiai už kelių naudojimą (vignetių ir mokamų ruožų sistema) bei griežti vairuotojo poilsio režimai (EC 561/2006 reglamentas) suformuoja realų šio maršruto „pulą“. Toliau straipsnyje pateikiamas išsamus DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) skyrius, kuris atskleis visas smulkmenas, susijusias su atvykimo laikais abiem kryptimis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis atvykimo laikas, kai gabenamas pilna sunkvežimio krovinių partija (FTL – Full Truck Load) iš Olandijos į Lietuvą?

Kai kalbame apie pilną krovinią (FTL), turime omenyje situaciją, kai jūsų prekės užpildo visą vilkiką arba jums nereikia jos skelbti kitiems klientams. Šiuo atveju laikas yra labiausiai prognozuojamas. Vidutiniškai standartinis FTL reisas iš Olandijos (pvz., iš Roterdamo ar Eindhoveno regiono) į Lietuvą (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) trunka nuo 36 iki 48 valandų.

Tačiau kaip ekspertas privalau pabrėžti: „vidutiniškai“ reiškia idealiai suderintus aplinkybes. Jei vairuotojas įsivažiuoja į Olandiją uoste pirmadienio ryte ir krovinys paruoštas, jis gali važiuoti be sustojimų (išskyrus privalomus poilsius) ir trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte jau būti Lietuvoje. Jei krovinys paruoštas vėlai pirmadienį, vairuotojas praleidžia naktį poilsio, antradienį pradeda važiuoti, tačiau vėl turi sustoti per naktį, todėl atvyksta tik penktadienį. Taigi, 2–3 dienos yra realus laiko langas, kurį verta įsivaizduoti.

2. Kiek trunka krovinių gabenimas daliniu kroviniu (LTL – Less Than Truck Load) arba grupiniu pervežimu?

Čia situacija pasikeičia. Dalinis krovinys (LTL) arba grupinis pervežimas reiškia, kad viename vilkike yra sujungtos kelios skirtingų klientų siuntos. Tai pigiau klientui, bet sudėtingiau logistiškai, todėl atvykimo laikas ilgesnis. Įprastas terminas šiuo atveju yra nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Kodėl taip ilgai? Prieš pradėdamas važiuoti į Lietuvą, vilkikas turi užpildyti savo priekabą Olandijoje arba net Belgijos/Vokietijos regionuose. Tai vadinama „konsolidacija“. Vairuotojas arba ekspeditorius turi suburti keletą mažų krovinių, kad maršrutas būtų ekonomiškai naudingas. Gali būti, kad jūsų siunta pasiekia sandėlį antradienį, bet vilkikas išvyksta tik ketvirtadienį, laukdamas kitų krovinių. Be to, Lietuvoje toks vilkikas turi aplankyti kelis adreso taškus (iškrauti kiekvienam klientui), kas taip pat pridedos valandas prie galutinio atvykimo laiko.

3. Ar maršrutas turi įtakos trukmei? Kokius sunkumus sukelia tranzitas per Vokietiją ir Lenkiją?

Absoliučiai taip. Maršrutas Olandija – Vokietija – Lenkija – Lietuva yra pagrindinis „aortas“, bet jis turi savas vargus. Vokietijoje, ypač Ruhro srityje ir prie Hanoverio, esantys darbo pradžios ir pabaigos laikai, susidaro didžiuliai spūstys (Stau). Juos sukelia ne tik automobiliai, bet ir statybos darbai autostradose, kurie Vokietijoje vyksta be perstojo.

Dar didesnį neapibrėžtumą įneša Lenkija. Nors A2 autostrada (Šviecas – Poznanis – Varšuva – Terespolis) gerokai pagerėjo, vietomis dar tęsiasi remonto darbai, o vietiniai keliai gali būti prastai išasfaltuoti. Be to, Lenkijos teritorijoje vyksta dažna ir griežta transporto priemonių techninė apžiūra (ITD). Jei vilkikas patenka į papildomą patikrą dėl techninės būklės arba vairuotojo darbo laiko stebėsenos įrangos (tachografo) pažeidimų, ši procedūra gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų. Tai klasikinis pavyzdys, kodėl 2 dienų kelionė gali tapti 4 dienų kelione.

4. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laiko taisyklės (tachografas) veikia atvykimo laiką?

Tai vienas svarbiausių techninių veiksnių, apie kurį neeksperčiai dažnai pamiršta. Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės: vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą jis gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali išplėsti iki 10 valandų du kartus per savaitę), o kas 4,5 valandos vairavimo ir poilsio ciklai turi susidėti į 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Pažiūrėkime į geografiją. Atstumas nuo Roterdamo iki Lietuvos yra apie 1700 km. Vidutinis vilkiko greitis autostradoje (su apribojimais ir eismu) yra maždaug 80–85 km/h. Grynojo važiavimo laikas užtruktų apie 20 valandų. Tačiau, atsižvelgiant į privalomas pertraukas ir 11 valandų naktinį poilsį, šis kelias fiziškai negali būti įveiktas greičiau nei per maždaug 24–30 valandų, jei vairuotojas dirba maksimalias galimas valandas (daugių posūkių režimas). Paprastai vairuotojai važiuoja saugiau, taigi, kelias užtrunka 2 naktis. Todėl pažadas „atvyksiu rytoj“, jeigu aš šiandein jau tik ką įsėdau į vilkiką Olandijoje, yra techniškai neįmanomas be taisyklių pažeidimo.

5. Ar skiriasi laikas, kai gabenamas įprastas krovinius (pavaišalas) palyginti su temperatūros režimo kroviniu?

Taip, skirtumas yra ženklus. Įprastinis pavaišalas (kai krovinys nereikalauja specialių sąlygų) gali būti perkeliamas iš vienos priekabos į kitą (pakraunamas ant kitos platformos) arba vairuotojas gali keisti vilką (traukinį). Temperatūros režimo kroviniams (šaldyti, šaldomi, +15 laipsnių) reikalingas specifinis vilkikas su šaldymo agregatu.

Jei atsiranda techninė gedulo situacija, šaldomo krovinio vilkikas negali būti pakeistas paprastu vilkiku – reikia rasti kitą šaldomąjį. Tai gali užtrukti ilgiau. Be to, vairuotojas šaldomame krovinyje privalo reguliariai tikrinti temperatūrą ir užpildyti degalus šaldymo agregatui (jei jis veikia dyzelinu). Taip pat, krovinio įkėlimas ir iškrovimas turi vykti greičiau, kad nepažeistų temperatūros režimo („krosnis“). Jei sandėlyje Olandijoje reikia laukti eilėje įkrovai 5 valandas, o šaldymo agregatas veikia ribotai, gali kilti rizika, kad krovinis bus sugadintas, todėla šie reisai dažnai planuojami dar atidžiau, paliekant laiko rezervą užkrovimui.

6. Kaip oro sąlygos (žiema, rūkas) veikia tranzitą? Ar Olandijos oras skiriasi nuo Lietuvos?

Olandija yra jūros klimato zona, dažnai vėjuota ir lietinga, tačiau temperatūros svyravimai yra mažesni. Lietuva ir rytinė Lenkija turi Kontinentinį klimatą, kuris žiemą gali būti griežtesnis. Žiemos metu didžiausia problema nebūna pačios Olandijos, o Vokietijos autostradų kalvos (pvz., ties Teutonijos mišku) arba Lenkijos lygumos.

Kai tenksta stiprus sniegas arba ledas, greičio apribojimai gali būti sumažinti iki 30 km/h arba keliai visiškai uždaromi (polizei režimas). Tokiu atveju 48 valandų reisas gali lengvai tapti 72 ar net 96 valandų reisu. Rūkas yra kitas pavojus – rytinėje Vokietijoje ir Lenkijoje rūkas gali būti toks tankus, kad vilkikai sustoja, nes matomumas nulio. Mano patirtis rodo, kad lapkričio ir kovo mėnesiais yra didžiausia rizika dėl netikėtų oro sąlygų, todėl visada rekomenduoju planuoti prekių atvykimą 1–2 dienoms anksčiau, jei jūsų gamybai svarbus „just in time“ principas.

7. Kaip veikia siuntos išsiuntimo diena (pirmadienis, penktadienis) į atvykimo laiką?

Siuntimo diena yra kritinė. Jei krovinys paruoštas ir išsiunčiamas anksti ryte pirmadienį, jis gali atvykti į Lietuvą trečiadienio popietę arba ketvirtadienio ryte (priklausomai nuo vairuotojo poilsio grafiko). Tačiau jei krovinys paruošiamas penktadienį popietę, situacija pasikeičia.

Vilkikų vairuotojai dažnai stengiasi nepradėti ilgos kelionės į rytus penktadienio vakarą, kadangi jiems tektų praleisti savaitgalį važiuodami (ir atlikti poilsius) kažkur Lenkijoje arba Vokietijoje, kas nėra patogu. Dažniausiai toks krovinys bus paimtas vėliau (pvz., sekmadienį naktį arba pirmadienį ryto), o tai reiškia, kad į Lietuvą jis atvyks tik vidury savaitės. Be to, reikia atsižvelgti į Lietuvos ir Olandijos šventes. Jei Olandijoje sekmadienis yra darbo diena (pvz., parduotuvės dirba), bet Lietuvoje šventė, gali kilti problemų su iškrovimu, nes sandėliai Lietuvoje nedirbs. Tokiu atveju vilkikas stovi lauke, laukdamas pirmo darbo dienos ryto.

8. Ar greičiau atvykti iš Olandijos į Lietuvą, ar iš Lietuvos į Olandiją?

Teoriškai atstumas yra identiškas, tačiau praktiškai yra smulkių skirtumų. Grįžtant į Olandiją (Lietuva -> Olandija), vilkikai dažnai bando sugauti krovinius, kad sugrįžtų ne tuščia (tuščias važiavimas vairuotojui nėra pelningas). Jei jūs siunčiate krovinį iš Lietuvos, o ekspeditorius turi jau „užsakytą“ grįžtamąjį reisą, jis gali būti labai motyvuotas važiuoti greitai.

Tačiau yra ir vienas „slaptas“ faktorius – Lietuvos muitinė ir sienos kontrolė. Nors mes esame ES, dėl geopolitinės situacijos ir nelegalios migracijos problema, sienos su Lenkija (ir toliau su Vokietija) kontrolė yra sustiprinta. Grįžtant iš Lietuvos, kontroliuojamų prekių (pvz., tabakas, alkoholis, aukštos vertės prekės) kryptimi patikros gali būti intensyvesnės nei įvažiuojant į Lietuvą. Tai gali sukelti papildomas eiles ir uždelsti reisą kelias valandas. Tačiau apskritai, laiko skirtumas tarp abiejų krypčių yra minimalus – jį lemia daugiau konkreti savaitės diena ir vairuotojo pasirengimas nei kryptis.

9. Kas nutinka, jei krovinys atvyksta pavėluotai? Ar yra baudos ar atlyginimo mechanizmai?

Tai skaudžiausia logistikos dalis. Jei vairuotojas pavėluoja dėl savo kaltės (pvz., užmigo, neteisingai planavo maršrutą), transporto įmonė dažnai privalo mokėti kontraktines baudas (penalties). Tačiau dažniausiai pavėlavimą lemia objektyvios priežastys: eismas, blogas oras, vėluojantis krovinys įkrovimo vietoje Olandijoje.

Svarbu suprasti, kad jei atvykimas pavėluoja dėl „force majeure“ (nepaisytinų jėgų), tokios kaip uraganas ar uždarytas kelias, dažniausia baudų nėra. Kaip klientas, jūs turėtumėte žinoti, kas parašyta jūsų sutartyje su tiekėju arba pervežėju. Jei jums reikalingas krovinių pristatymas iki tam tikros valandos (pvz., iki 12:00), ši paslauga paprastai kainuoja brangiau („Guaranteed delivery“). Standartiniame pervežime „pristatyti kuo greičiau“ nereiškia „pristatyti iki 12:00“. Todėl, jei prekės atvyksta 15:00 vietoj 12:00, techninis pažeidimas gali nebūti, o tai reiškia, kad pretenzijų kelti bus sunku.

10. Kaip galiu padidinti tikimybę, kad mano krovinys atvyks laiku?

Esu matęs tūkstančius siuntų, ir galiu pasakyti tikrai: komunikacija ir planavimas yra viskas. Pirmiausia, pateikite tikslią informaciją apie krovinių paruošimą. Nežiūrėkite į užsakymo formą kaip į formalumą – nurodykite realų paruošimo laiką. Jei sakote „paruošta 8:00“, o vairuotojas atvažiuoja 9:00 dėl eismo, jis praranda valandą.

Antra, užtikrinkite, kad iškrovimo vieta Lietuvoje yra paruošta. Niekas nekenčia laukti prie sandėlio vartų 3 valandas, kol darbuotojai paskaičiuoja, kur reikia statyti prekes. Trečia, jei gabenate jautrius krovinius, pasirūpinkite pakavimu. Blogai užfiksuota prekė ant padėklo gali nukristi pačioje Olandijoje, o vairuotojas praleis pusę dienos jos sutvarkydamas.

Galiausiai, pasirūpinkite draudimu. Nors tai nepagreisins vilkiko, jei įvyks avarija, tai užtikrins, kad jūsų verslas nebus nuostolingas, o prekės bus kompensuojamos. Rinkitės patikimus pervežėjus, kurie turi savo techninę pagalbą kelyje ir pakeičiamąsias dalis, o ne tuos, kurie siūlo „neįtikėtinai žemas kainas“, bet negali pasakyti, kur jų vilkikas šiuo metu yra.

Išvada

Resiumuojant, krovinių gabenimas tarp Olandijos ir Lietuvos yra sudėtingas, bet gerai įsisavinamas procesas. Standartinis laikas svyruoja nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo to, ar tai pilna, ar dalinė siunta, ir kokiomis sąlygomis vyksta transportavimas. Kaip ekspertas su dvidešimtmetis patirties, visada primygtinai rekomenduoju planuoti prekių atvykimą su atsarga. Niekada neįsivaizduokite, kad 1600 km atstumas yra „kelias į parduotuvę“. Tai sudėtingas logistinis grandinės ryšys, kurį veikia žmonių (vairuotojų) fiziologinės galimybės, techninės būklės ir gamtos sąlygos.

Raktas į sėkmę yra ne tik rasti pigiausią pasiūlymą, bet suprasti, kas už jį slypi. Pasitikėkite savo ekspeditoriumi, klausinėkite apie vilkiko vietą realiu laiku (GPS stebėjimas) ir būkite kantrūs, jei oras ar eismas sukelia nedidelius nukrypimus nuo grafiko.