Kiek laiko trunka kelionė į Olandiją greitu mikroautobusu?

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių keleivių pervežimų versle, daug kartų teko girdėti tą patį klausimą, kurį klientai suformuluoja vos tik pakėlę ragelį arba parašę pirmąjį el. laišką. Tai vienas iš elementariausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių klausimų logistikos srityje: „Kiek laiko užtruks kelionė į Olandiją?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti paprastas – pasižiūrėti į žemėlapį, padalyti atstumą vidutiniu greičiu ir gauti rezultatą. Tačiau kasdienis darbas vairuotojo sėdyje ir vėliau – dispetererio kabinete mokė mane, kad realybė yra daug daugiau nei tik skaičiai.

Kelionė į Olandiją (arba Nyderlandus, kaip vadiname oficialiuose dokumentuose) iš Lietuvos nėra paprasta važiavimo provincija. Tai – didelis maršrutas, besitęsiantis per kelias valstybes, kurių kelių kokybė, eismo taisyklės ir netgi kultūra skiriasi. Greitas mikroautobusu pervežimas – tai subalansuotas derinys tarp vairuotojo fizinio pajėgumo, techninės transporto priemonės būklės, oro sąlygų ir, žinoma, keleivių patogumo. Mes ne lenkiame laiko, kad nukristume anksčiau, kuo tik įmanoma; mes planuojame judėjimą taip, kad kelionė būtų saugi ir sklandi.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, nuo ko priklauso kelionės trukmė. Kalbėsime ne tik apie valandas ir minutes, bet ir apie tas smulkmenas, kurios lemia, ar Jūsų kelionė į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną bus maloni patirtis, arba nuobodus varginavimas. Suprasdami procesą, Jūs galėsite geriau pasiruošti ir realiau įsivaizduoti, kada tikėtis atvykimo į paskirties vietą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu?

Vidutinis kelionės laikas mikroautobusu iš didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) iki pagrindinių Olandijos miestų (Amsterdamo, Roterdamo, Hagos) svyruoja nuo 18 iki 24 valandų. Tai yra labai apibendrintas skaičius, tačiau jis atspindi realią situaciją kelyje. Jei kelionė vyksta be jokių ypatingų kliūčių, o maršrutas yra optimizuotas (pavyzdžiui, važiuojant per Lenkiją ir Vokietiją, naudojant greitkelius), mes stengiamės šį laiką sutraukti link 18–19 valandų.

Tačiau reikia suprasti, kad 18 valandų – tai beveik visos dienos trukmė. Jei mikroautobusas išvyksta ryte, paskutiniais metais įprasta tvarka tai yra apie 07:00–08:00 valandą ryto, tai atvykimas į Olandiją numatomas kitą dieną apie pietus arba popietę. Nereikėtų tikėtis, kad šis atstumas (apie 1600–1800 km, priklausomai nuo maršruto) gali būti įveiktas per 12–14 valandų be pavojingos greičio viršybos. Mūsų prioritetas yra saugumas, todėl laikas apskaičiuojamas atsižvelgiant į leistiną greitį ir būtinus sustojimus.

2. Kokie veiksniai dažniausiai prailgina kelionės trukmę?

Per dvidešimt metų darbo matau, kad dažniausiai kelionę uždelia ne techninės problemos, o eismo sąlygos, kurios nepriklauso nuo mūsų. Pirmasis ir svarbiausias veiksnys – tai spūstys. Vokietijos automagistralės (Autobahn), nors ir garsėja neribotu greičiu tam tikrose ruožuose, tačiau kasdieniniai prisotinimo spūstiai, ypač netoli didmiesčių kaip Berlynas, Hanoveris ar Duisburgas, gali „suvalgyti“ nuo vienos iki trijų valandų. Taip pat Lenkijoje, prieš įvažiavimą į Varšuvą arba pasienio kirtimo punktus, susidaro dideli automobilių eilių kamuoliai.

Kitas svarbus veiksnys – orai. Žiemos sezonu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pasitaiko rūkas, lietus arba sniegas. Tais atvejais greitis turi būti mažinamas iki saugaus lygio, kas prailgina kelionę. Taip pat nepamirškime statybų darbų keliuose. Vakarų Europoje keliai nuolat remontuojami, o nukrypimai į apkrovos juostas („Baustellen“) gali smarkiai sulėtinti judėjimą. Kartais užtrunkame ir dėl keleivių patogumo – jei reikia padaryti papildomą sustojimą, pavyzdžiui, pavalgyti ar ištiesti kojas, tai visada prideda keliasdešimt minučių prie bendro laiko, tačiau tai investicija į geresnę kelionės kokybę.

3. Koks maršrutas parenkamas greitam pervežimui ir kodėl?

Esant dideliam atstumui, maršruto parinkimas yra pusė sėkmės. Dažniausiai pasirenkamas maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Tai yra trumpiausias ir ekonomiškiausias būdas pasiekti Olandiją važiuojant iš Lietuvos. Važiuojame greitkeliais A1 ir A2 Lenkijoje, o toliau per Vokietijos automagistrales link Nyderlandų sienos.

Kartais klientai klausia, kodėl nevažiuojame per Baltarusę arba per Skandinaviją. Važiavimas per Baltarusę reikalautų vizų ir papildomų pasienio kontrolės procedūrų, kas prailgina kelionę ne dėl atstumo, o dėl biurokratijos. Maršrutas per Skandinaviją (Švedija, Danija) yra labai gražus, tačiau brangus (daugiau keltų ir mokesčių už tiltus) ir ilgesnis. Taigi, Lenkijos-Vokietijos kryptis yra „aukso standartas“ greitiems pervežimams. Šiuo maršrutu važiuojame daugiau nei dešimtmetį, todėl žinome kiekvieną degalinę, kiekvieną posūkį ir vietas, kuriose geriausia užsukti pailsėti.

4. Kaip vairuotojo darbo laiko apribojimai veikia kelionės greitį?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, kurio dažnai neįvertina keleiviai. Mes ne galime tiesiog važiuoti 20 valandų iš eilės. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentai. Vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Taip pat po 9 valandų vairavimo jis privalo atsipalaiduoti mažiausiai 11 valandų.

Kadangi kelionė į Olandiją trunka ilgiau nei 9 valandos, mums dažnai tenka dirbti su dviem vairuotojais arba planuoti ilgesnį sustojimą jeigu vairuotojas vienas. Jei mikroautobuse yra du vairuotojai, jie gali keistis vienas kitu, ir kelionė vyksta be ilgesnių sustojimų dėl poilsio (tik trumpi techniniai sustojimai). Tačiau jei važiuoja vienas vairuotojas, tai reiškia, kad jis privalo padaryti ilgametę pertrauką pusiaukelėje, paprastai Vokietijoje arba Lenkijoje. Tai gali prailginti bendrą kelionės laiką viena ar dviem valandomis, tačiau tai neabejotinai saugumo reikalavimas, kurio niekada nesumelžuome. Saugus vairuotojas – tai laiku atvykęs keleivis.

5. Ar kelionės trukmė priklauso nuo to, į kurį konkretų Olandijos miestą važiuojame?

Žinoma, priklauso. Olandija nėra didelė šalis, tačiau jos geografinis išsidėstymas ir miestų pasiskirstymas gali daryti skirtumą. Jei paskirties taškas yra pietryčių Olandijoje, pavyzdžiui, Maastrichtas arba Eindhovenas, kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau, nes reikia važiuoti giliau į šalies vidų arba apeiti didžiuosius miestus. Tuo tarpu atvykimas į Enschedę, esantį netoli Vokietijos sienos, gali būti trumpesnis net valanda ar dviem, palyginti su atvykimu į Amsterdamą arba Hagą.

Taip pat svarbu ir konkreti adreso vieta. Olandijoje miestai dažnai turi sudėtingas vienaukščių namų zonas, kuriose greitis ribojas iki 30 km/h, o gatvės gali būti siauros. Išvykę iš greitkelio, važiavimas pro miesto centrą iki galutinio taško gali užtrukti nuo 20 iki 40 minučių, priklausomai nuo užstatymo ir dienos meto. Todėl, kai sakome „atvykimas į Amsterdamą“, mes turime omenyje ne momentą, kai pasiekiamame miesto ribą, o momentą, kai išleidžiame paskutinį keleivį prie jo namų durų.

6. Kiek dažnai daromi sustojimai ir kiek jie trunka?

Standartinis tvarkaraštis greito mikroautobuso kelionėje numato maždaug vieną sustoją kas 3–4 valandas. Tai būtina ne tik dėl vairuotojo, bet ir dėl keleivių. Sėdėti vienoje vietoje 20 valandų be pertraukos yra fiziškai sunku ir sveikatai nepavojinga. Sustojimai paprastai daromi degalinėse, kuriose yra kavos, maisto, švarios tualetų ir galimybės pasivaikščioti.

Vienas ilgesnis sustojimas (apie 30–45 minučių) daromas pietums arba vakariams. Likę sustojimai yra trumpesni – 10–15 minučių, pakanka išlipti, įkvėpti gryno oro ir išsitiesti kojas. Kartais, jei grupė maža ir sutaria, galime sustoti trumpiau, tačiau niekada neinaikiname būtinų pertraukų. Mano patirtis rodo, kad keleiviai, kurie reguliariai išlipa ir pasivaikščio, po kelionės jaučiasi geriau nei tie, kurie lieka sėdėti visą laiką. Todėl šie „prarasti“ 15 minučių iš tikrųjų padeda išlaikyti gerą energijos lygį visai kelionei.

7. Ar naktinis važiavimas padeda sutrumpinti kelionės laiką?

Taip, naktinis važiavimas yra vienas iš efektyviausių būdų sumažinti kelionės trukmę. Dažnai išvykstame vakare arba naktį, kadangi tuo metu eismas keliuose yra daug mažesnis. Nėra sunkvežimių kolonų, nėra „pietų spūsčių“ prie didžiųjų miestų. Leidžiantis pro Vokietiją naktį, kelią įveikti galima žymiai greičiau ir sklandžiau.

Be to, naktine kelione yra psichologiškai patogiau daugumai keleivių. Jie gali užmigti mikroautobuse ir pabusti tada, kai jau būname arti paskirties vietos arba jai pasiekus. Taip praleidžiamas ilgas laikas be nuobodulio. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad naktį vairuotojui taip pat reikia būti ypatingai atidžiam, todėl mes visada užtikriname, kad vairuotojas prieš tokias keliones būtų pilnai pailsėjęs. Naktinis reisas leidžia mums pristatyti keleivius į Olandiją anksti ryte, taip suteikiant jiems visą diena ten derėtis su savo reikalais.

8. Kaip techninė mikroautobuso būklė veikia greitį?

Esu tikras, kad kiekvienas keleivis norėtų važiuoti nauju, patogiu ir techniškai tvarkingu mikroautobusu. Techninė būklė tiesiogiai įtakoja greitį. Senas, techninės priežiūros reikalaujantis mikroautobus negali važiuoti taip pat greitai ir stabiliai kaip modernus „Mercedes-Benz Vito“ ar „Sprinter“ modelis, kurį naudojame mes. Mūsų automobiliai reguliariai einą per technines apžiūras, o prieš kiekvieną ilgametę kelionę atliekamas papildomas patikrinimas: padangos, tepalai, stabdžiai.

Jei kelyje įvyktų techninė gedimas, tai ne tik prailgintų kelionę kelias valandas (laukiant pagalbos), bet ir sugadintų visą įspūdį. Todėl investicija į techninę būklę yra investicija į laiką. Mūsų flotėje naudojami automobiliai yra pritaikyti ilgoms kelionėms – turi patogias sėdynes su atramomis galvai, veikiančią kondicionierių (vasarą) ar šildymą (žiemą), o tai leidžia vairuotojui palaikyti pastovų, saugų greitį be nereikalingų sustojimų dėl peršalimo ar nuovargio.

9. Ar galima užtikrinti, kad atvyksime tiksliai laiku, kaip nurodyta tvarkaraštyje?

Sąžiningai kalbant, tarptautiniuose pervežimuose „tikslus laikas“ yra gana sąlyginės sąvokos. Mes visada stengiamės laikytis numatyto tvarkaraščio ir dažniausiai tai pavyksta. Tačiau turiu įsipareigoti Jums kaip ekspertas – negaliu garantuoti 100 % tikslumo minutėmis. Yra per daug neprognozuojamų veiksnių: avarija kelyje, kurioje nebuvo, staigi pasienio kontrolė (nors Schengen erdvėje tai retai, tačiau galimas dalykas), netikėtas blogas oras.

Tačiaje mes turime patirties, kuri leidžia mums kompensuoti nedidelius vėlavimus. Jei matome, kad prarandame laiką vienoje vietoje, bandome jį susigrąžinti kitoje, jei tai saugu. Mes visada laikome ryšį su keleiviais – jei žinome, kad vėluosame daugiau nei valandą, informuojame iš anksto. Taigi, galime pasižadėti, kad padarysime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad atvyktume kuo arčiau plano, tačiau prašome suprasti, kad mes ne kūrėjai oro sąlygų ar eismo intensyvumo.

10. Kuo skirsi kelionę mikroautobusu nuo kelionės savo automobiliu ar lėktuvu?

Dažnai lyginame šiuos tris būdus. Kelionė savo automobiliu atrodo pigiau, tačiau apskaičiuojant degalus, amortizaciją ir, svarbiausia, vairuotojo nuovargį (1600 km vienas kryptis – tai didelė apkrova neparengtam vairuotojui), mikroautobusu tampa daug racionaliau. Be to, su savo automobiliu Jums teks rasti parkingą Olandijoje, kuris yra brangus ir dažnai užimtas.

Lėktuvas – tai greičiausias būdas patekti į Amsterdamą (apie 3 valandos skrydis), tačiau pridėkite laiką kelionei į oro uostą, registracijai, lėktuvo laukimui ir išvykimui iš oro uosto Olandijoje – ir Jūs gausite tą patį 6–7 valandų, o kainą – kelis kartus didesnę nei mikroautobuso bilietas. Be to, mikroautobusu mes vežame Jūs tiesiai iš namų durų iki namų durų („door to door“), nereikia nieko nešiotis per miestą.