Kelionių planavimas į Olandiją su aukščiausiu komfortu: Eksperto vadovas be rūpesčių

Įvadas

Olandija, arba Nyderlandai – viena įdomiausių ir daugiausiai lankomų Europos šalių. Kanalai, vėjo malūnai, garsieji tulpių laukai ir, žinoma, nepakartojamas Amsterdamo atmosfera vilioja keliautojus iš viso pasaulio. Tačiau tiems, kurie atvyksta iš toliųjų Rytų, pavyzdžiui, iš Lietuvos, kelionė čia dažnai tampa iššūkiu. Daugelis žmonių, sėdędami prie vairo arba planuodami maršrutą, pamiršta vieną esminį dalyką: patys keliauti ir keliauti patogiai – tai du visiškai skirtingi dalykai. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir per tą laiką mačiau ne vieną kelionę, kuri prasidėjo su entuziazmu, baigėsi nuovargiu bei nusivylimu dėl netinkamai parinkto transporto.

Planuojant kelionę į Olandiją, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ne tik tikslui, bet ir pačiam procesui. Apskritai, apie 1600–1800 kilometrų atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo nėra trumpas atkarpos, kurią įmanoma įveikti „tarp kitko“ be jokios pasiruošimo. Tai kelionė, kuri reikalauja strategijos, ypač jeigu jūsų tikslas – aukščiausias komfortas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, kaip suorganizuoti tokį kelionę, kad ji taptų ne privalomybe, o maloniu pramogų tęsiniu. Mes nekalbėsime tik apie tai, ką pamatyti Olandijoje – kalbėsime apie tai, kaip nuvykti ten taip, kad išliktumėte atsipalaidavę, gerai išsimiegavę ir pilnai pasiruošę darbui ar poilsiui atvykus į vietą.

Komfortas tarptautiniame pervežime nėra tik ir tik geras odinis salonas ar kondicionierius. Tai sudėtinga sistema, susidedanti iš maršruto planavimo, vairuotojo profesionalumo, transporto priemonės techninės būklės ir gebėjimo numatyti nepageidaujamus netikėtumus. Šiandien rinka siūlo milžinišką pasirinkimą – nuo pigių autobusų bilietų iki VIP klasės mikroautobusų su asmeniniu šoferiu. Ką pasirinkti? Kaip neapsiriksti? Ir kodėl savo komfortą verta patikėti profesionalams? Šie ir kiti klausimai bus išsamiai aptarti toliau, siekiant padaryti jūsų kelionę į Olandiją kuo sklandžiau ir maloniausią.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kodėl verta rinktis profesionalų vairuojamą transportą, o ne važiuoti savo automobiliu?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas į jį glūdi ne tik patogume, bet ir psichologijoje bei ekonomikoje. Važiuodami savo automobiliu, jūs ne tik privalote nuolat susikoncentruoti kelyje, bet ir patiriate fizinę bei psichologinę įtampą. Kelionė į Olandiją per Vokietiją ir Lenkiją yra intensyvi – didelis eismo intensyvumas, dažnai statomos greičio ribos ir darbai ant kelių reiškia, kad vairuotojas turi būti „žaidime“ 100 proc. laiko. Atvykus į Amsterdamą ar Roterdamą, paskutinis dalykas, kurį norite padaryti, yra ieškoti parkavimo vietos, kurių ten yra itin mažai ir kainuojo labai brangiai, arba vairuoti siaurais miesto cento kanalais.

Profesionalus pervežimas iškelia visą šią naštą nuo jūsų pečių. Jūs galite naudotisi laiku darbui, poilsui, skaityti knygą, žiūrėti filmą ar tiesiog miegoti. Be to, verta pagalvoti apie transporto priemonės pasiruošimą. Profesionali kompanija prieš kelionę tikrina techninę būklę, padengia visus draudimus ir užtikrina, kad kelionė nebus nutraukta dėl techninės gedimo. Savo automobiliui tokių garantijų suteikti sunkiau, o gedimas užsienio šalyje gali tapti tikru košmaru. Galiausiai, suskaičiuojamas kuro kainos, automobilio nusidėvėjimas ir mokesčiai už kelių naudojimą (ypač Vokietijoje ir Belgijoje), dažnai pasirodo, kad grupės kelionė profesionaliu transportu yra ne tik patogesnė, bet ir ekonomiškai panaši ar net pranašesnė.

2. Kokius maršrutus paprastai naudojame kelionėms į Olandiją, ir kuris yra geriausias?

Nors atstumas nuo Lietuvos iki Olandijos gali atrodyti tiesus, yra keletas pagrindinių kelių, kuriuos naudojame priklausomai nuo tikslinio taško ir pageidavimų. Klasikinis ir dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją (Varšuva, Lodzė, Vroclavas), toliau per Vokietiją (Berlynas, Hanoveris) ir pasiekia Olandiją. Šis maršrutas yra geriausiai išvystytas, daugelyje vietų yra modernių automagistralių, tačiau jis pasižymi dideliu eismo intensyvumu, ypač šalia Vokietijos didmiesčių ir keltuvų per Oderį.

Yra ir alternatyvių maršrutų, pavyzdžiui, važiavimas per Lietuvos ir Latvijos pajūrį, toliau per Švediją ir Daniją (naudojant Øresundo tiltą), o iš Danijos keltu arba tiltu į Vokietiją. Šis maršrutas ilgesnis, bet dažnai siūlomas kaip „turistinis“, nes jame mažiau sunkvežimių ir galima pamatyti daugiau įvairių kraštovaizdžių. Tačiau, kalbant apie efektyvumą ir laiką, maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją yra „auksinis standartas“. Kaip ekspertas, aš visada rekomenduoju šį maršrutą verslo kelionėms, kai laikas yra kritinis. Tačiau jeigu keliaujate poilsiui ir norite išvengti Vokietijos automagistralių spūsčių, verta aptarti šiauresnį kelią. Svarbiausia – nepasikliauti tik GPS navigacija, kuri dažnaiveda pro trumpesnius, bet prastai išasfaltuotus vietinius kelius, o pasitikėti patirties.

3. Kas įeina į sąvoką „aukščiausias komfortas“ tarptautiniame pervežime?

Dauguma klientų, klausdami apie komfortą, įsivaizduoja odines sėdynes. Tačiau mano daugiametės patirties požiūriu, tikrasis komfortas susideda iš daugiau detalių. Pirma, tai – ergonomika. Ilgos kelionės (pavyzdžiui, 18–20 valandų) reikalauja sėdynių, kurios ne tik atrodo prabangiai, bet ir fiziškai palaiko nugarą, turi reguliuojamus porankius, galvos atlošus ir kojų pagalves. Antra, tai – oro valdymas. Profesionaliame transporte vėdinimo sistema turi būti tiems, kad keleiviai gali reguliuoti temperatūrą savo zonoje, nepriklausomai nuo to, kokia temperatūra lauke ar vairuotojo kabinoje.

Trečia, ir galbūt svarbiausia – tylėjimas. Automobiliai ar mikroautobusai, kurie nėra pritaikyti ilgiems maršrutams, generuoja daug triukšmo važiuodami dideliu greičiu Vokietijos automagistralėse. Kelių triukšmas, vėjo šuškėjimas variklio garsas sukuria nuovargį, kurio net neįsidomate kelionės metu, bet juntate ją pasibaigus. Aukščiausio komforto transportas turi gerą garso izoliaciją. Taip pat neįsivaizduojama be šiuolaikinių pramogų: „Wi-Fi“ ryšio, 230V elektros lizdų nešiojamiesiems kompiuteriams ar telefonams, DVD grotuvų ar individualių ekranų kiekvienam keleiviui. Komfortas – tai tai, kai jūs užmirštate, kad esate kelyje.

4. Kaip susitvarkoma su dokumentais ir sienų kirtimu?

Nors Lietuva ir Olandija yra Šengeno erdvėje, kelionės metu vis tiek kertame sienas (pvz., Lietuvos-Lenkijos, Vokietijos-Olandijos). Esant gerai suplanuotai kelionei, sienų kirtimas neturėtų trukdyti. Tačiau čia pasitaiko smulkmenų, kurios gali sukelti nervus. Jeigu kelionę atlieka profesionali kompanija, visi keleiviai yra informuoti apie tai, kokių dokumentų reikia. Nors asmens pasai nėra būtinas tarp Šengeno šalių, visada rekomenduoju jį turėti arba bent jau asmens tapatybės kortelę.

Daugelis keliautojų nerimuoja dėl galimų papildomų patikrinimų, ypač važiuojant pro Vokietiją. Mano patirtis rodo, kad jeigu transporto priemonė ir keleiviai atrodo tvarkingi, o dokumentai – tvarkingai surašyti, patikrinimai trunka kelias sekundes. Svarbu ir tai, kad profesionalus vairuotojas visada žino, kuriose vietose gali būti griežtesnis kontrolė, ir gali iš anksto pasiruošti. Be to, jeigu kelionės metu kertame trečiųjų šalių sienas (pavyzdžiui, jeigu maršrutas eina per šiek tiek Belgijos ar net Jungtinės Karalystės, jeigu planuojamas ir toks etapas), kompanija užtikrina, kad visi vizai ir draudimai būtų tvarkingi. Jums nereikia galvoti apie šias biurokratines detales – tai yra mūsų, kaip organizatorių, darbas.

5. Ar galima lankytis tarpinėse vietose (pvz., Vokietijoje) ar tai labai padidina kainą?

Tai labai dažnas klausimas, ir atsakymas yra: „Taip, galima, ir tai dažnai būna puiki idėja“. Žmonės dažnai mano, kad tarptautinis reisas turi būti tiesioginis taškas A į tašką B be jokio sustojimo. Tačiau praktikoje, važiuodami beveik 2000 km, ilgas sustojimas ne tik kad neblogina, bet ir gerina kelionės kokybę. Pavyzdžiui, sustojimas prie Hanoverio ar net Berlyno pietinėje dalyje leidžia ištiesti kojas, pavalgyti normalų karštą maistą ir tiesiog pajusti žemę po kojomis.

Kaina šiuo atveju priklauso ne tiek nuo paties sustojimo, kiek nuo to, kiek tai pakeis vairuotojo darbo laiką. Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas turi griežtai laikytis poilsio ir darbo laiko normų. Jeigu sustojimas užtrunka 3–4 valandas, tai gali reikšti, kad reikės keisti grafiką ar net pridėti antrą vairuotoją, jeigu to reikalauja laiko apskaitos tachografas. Tačiau dauguma kompanijų (ir mūsų taip pat) į tai žiūri palankiai, jeigu tai apibrėžta planavimo etape. Papildomai mokama tik už vairuotojo laiką (viršvalandžius), bet patirtis, kurią gaunate pamatydami, pavyzdžiui, Aacheną ar net trumpą sustojimą prie Reino upės, verta tų papildomų išlaidų. Tai paverčia monotonišką pervežimą į mini turą.

6. Kokios yra specifinės vairavimo Olandijoje subtilybės, apie kurias turėtų žinoti keleiviai?

Olandija yra unikali šalis vairuotojams, ir čia yra taisyklių, kurių nerasite niekur kitur. Vienas svarbiausių dalykų, kurį pastebiu kaip ekspertas, yra dviračių kultūra. Olandijoje dviračiai turi pirmenybę beveik visur. Net jeigu nėra šviesoforo, dviratininkas, važiuojantis dviračių taku (kuris dažnai yra atskirtas raudona danga), turi pirmenybę prieš automobilį, besisukantį dešinėn. Daugelis netyčia susiduria su incidentais tiesiog todėl, kad nepastebi dviračių.

Kita specifika – „Polder“ keliai, t. y. keliai, esantys žemiau jūros lygio. Tai reiškia, kad daugelyje vietų yra daug tiltų, „fly-over“ type žiedinių sankryžų ir, žinoma, kanalų. Navigacija čia gali būti sudėtinga, o viena neteisinga posūkio gali baigtis toli nuo kelio, nes jūs tiesiog važiuojate ratu aplink kanalą. Taip pat Olandijoje labai griežtai stebima greičio kontrolė. Miestuose dažnai leidžiama važiuoti tik 30 km/h ar 50 km/h, ir foto fiksatoriai yra visur. Profesionalus vairuotojas, kuris čia važiuoja kas savaitę, žino visas šias „gudrybes“ ir vengia baudų. Jums kaip keleiviui nereikės susirūpinti tuo, kad netikėtai atsirastų baudos už greitį ar nepastebėtas dviratininkas.

7. Kaip planuojamas poilsis vairuotojui, ir tai įtakoja keleivių komfortą?

Tai vienas svarbiausių klausimų, užtikrinančių saugumą. Dauguma keleivių mano, kad vairuotojas yra „robotas“, kuris gali važiuoti 24 valandas iš eilės. Tačiau ES reglamentai yra griežti: vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, ir po 9 valandų vairavimo turi ilgesnį poilsį. Kaip tai įtakoja jūsų komfortą? Iš tiesų – teigiamai. Šios pertraukos yra planuojamos taip, kad sutaptų su valgymu ar tualetų lankymu.

Kai rengiu kelionę, aš visada parenku taip vadinamus „Autohof“ arba aukščios kokybės poilsio vietas Vokietijoje ir Lenkijoje. Čia ne tik galima pavalgyti, bet ir parduotuvėse nusipirkti vandens, užsukti į dušą (jeigu reikalinga ilgesnė kelionė). Jeigu kelionė vyksta VIP mikroautobusu, mes kartais planuojame sustojimus netgi restoranuose, o ne greito maisto vietose. Vairuotojo poilsis nėra laikas, kai keleiviai turi sėdėti užrakintoje mašinoje – tai jūsų aktyvus poilsis. Gerai suplanuotos pertraukos leidžia atvykti į Olandiją ne pavargęs, o gaivus. Jeigu vairuotojas pavargs, jis tampa lėtesnis ir mažiau dėmesingas, kas tiesiogiai kenkia komfortui. Todėl laikydamiesi taisyklių, mes užtikriname sklandžią ir saugią kelionę.

8. Ką daryti, jeigu atsiranda nenumatytų situacijų (užstrigimas eisme, techninis gedimas)?

Nors niekas nenori apie tai galvoti, planuodamas aukščiausio lygio kelionę, privaloma turėti „Plan B“. Per savo karjerą mačiau viską: nuo sunkvežimių avarijų, uždariusių autostradą Vokietijoje, iki techninių gedimų. Skirtumas tarp paprasto pervežimo ir aukščiausio komforto paslaugos yra būtent reakcijoje. Jeigu mūsų autobusui ar mikroautobui techniškai sutrinka (kas, tiesą sakant, pasitaiko retai, nes techninė priežiūra yra atliekama kiekvieną dieną), mes neturime palikti keleivių pakelėje laukti gelbėjimosi.

Mūsų strategija yra tokia: turime sudarytas sutartis su pagalbos tarnybomis visose šalyse, per kurias važiuojame. Jeigu įvyko gedimas, mes stengiamės per 1–2 valandas organizuoti pakeitimą – arba panašią klasės transporto priemonę, arba, jeigu tai neįmanoma iš karto, organizuojame laikiną pervežimą ir apgyvendinimą, jei reikia. Eismo spūstys yra dar dažnesnė problema. Ypač Ruhr srityje Vokietijoje ar ties Olandijos siena. Čia mūsų vairuotojų patirtis ir navigacinės sistemos, kurios gauna realiu laiku duomenis apie eismą, padeda iš anksto pasukti į šalutinius kelius. Nors tai gali šiek tiek prailginti kelionę, tai leidžia išvengti 3–4 valandų stovėjimo vietoje. Komfortas šiuo atveju reiškia – jausmas, kad apie jus rūpinamasi net tada, kai ką nors negerai.

9. Ar galima keisti kelionės planą jau važiuojant?

Absoliučiai taip. Vienas didžiausių privalumų, kai užsakote individualų ar VIP pervežimą, yra lankstumas.