Kelionių organizavimas vykstantiesiems mikroautobusu į Olandiją: Visas vadovas

Įvadas

Olandija, arba Nyderlandai – viena dažniausiai lankomų kryptų ne tik tarp turistų, svajančių išvysti kanalus ir pamatyti vėjo malūnus, bet ir tarp verslininkų, vykstančių į parodines muges į Amsterdamą ar Roterdamą. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trunkančią karjerą tarptautinių pervežimų srityje daugybę kartų esu girdėjęs vieną tą patį klausimą: „Kaip organizuoti tokia kelionę taip, kad ji ne tik būtų patogi, bet ir efektyvi?“ Atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau, remdamasis ilgamečia praktika, galiu pasakyti tikrai – sėkmė prasideda ne nuo tada, kai užsukamas variklis, o dar gerokai anksčiau, kai dar stalinėje brėžiamas maršrutas.

Kelionė į Olandiją mikroautobusu yra specifinis uždavinys. Tai ne tik paprastas pervežimas iš taško A į tašką B. Tai yra sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis žinojimo ne tik apie geografiją, bet ir apie specifinius reikalavimus, kuriuos griežtai reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. Be to, kiekviena kelionė yra unikali – viena grupė važiuoja linksmintis, kita – atstovauja Lietuvai verslo renginiuose. Vienas reikalauja „iki vėjo“ tipo greitumo, kitiems svarbiausia yra maksimalus komfortas ir rami atmosfera.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip išvengti dažniausių klaidų, ką tiksliai reikia žinoti apie dokumentus, kelių mokesčius ir, svarbiausia, kaip užtikrinti, kad kelionė vyktų sklandžiai. Mes aptarsime viską – nuo pasirinkimo tinkamo transporto iki subtilybių, susijusių su vairuotojo darbo laiku. Po šio straipsnio skaitymas turėtų suteikti pilną aiškumą ir ramybę, kad jūsų kelionė į Olandiją bus viena geriausių patirčių. Svarbu prisiminti, kad geras planas – tai pusė sėkmės, o kai kalbame apie 1500–1600 kilometrų atstumą, planavimas tampa būtinas.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokie yra pagrindiniai dokumentų reikalavimai keleiviams, vykstantiems į Olandiją mikroautobusu?

Tai vienas pagrindinių klausimų, kurį retai kas užduoda iš anksto, tačiau kuris sukelia daugiausia problemų pasienio punktuose. Jeigu vykstate į Olandiją, kuri yra Schengeno zonai priklausanti šalis, fizinės sienos kontrolės dažnai nėra, tačiau reikia turėti omenyje, kad kontrolė gali būti atliekama bet kurioje šalyje, per kurią važiuojame (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje).

Pirmiausia, kiekvienas keleivis privalo turėti galiojantį asmens dokumentą. Asmeninis tapatybės dokumentas (pasas) yra būtinas, net jei jūsų grupė vyksta trumpam vizitui. Vairuotojams taip pat būtina turėti ne tik pasus, bet ir visus reikalingus vairuotojo pažymėjimus (pvz., „95“ kodą lenktųjų pažymėjime, jei taikoma), taip pat galiojančius vairuotojo įgūdžių pažymėjimus (Driver CPC). Be to, mikroautobusas turi būti apdraustas pagal tarptautinius draudimo reikalavimus (Žalos atlyginimo draudimas civilinių atsakomybių privalomasis draudimas – „Green Card“). Mano patirtis rodo, kad visada verta turėti ir kelionės techninę dokumentaciją (Tachografo kortelę, techninę apžiūros licenciją) paruoštą ir lengvai pasiekiamą, nes kelių policijos patikros Olandijoje, ypač aplink Roterdamo uostą, gali būti labai išsamios.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki Olandijos mikroautobusu ir kaip planuojamos poilsios pertraukos?

Atstumas nuo Vilniaus (arba kitų didesnių Lietuvos miestų) iki Amsterdamo arba kitų Olandijos miestų svyruoja apie 1600–1700 kilometrų viena kryptimi. Teoriškai, jei nebūtų jokių sustojimų, važiuoti galėtumėte apie 16–17 valandų, tačiau realybėje tokia kelionė yra neįmanoma ir, svarbiausia, nelegali bei pavojinga.

Cirkuliuojantių poilsio ir darbo laiko nustatymų reglamentuose nustatyta, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to būtina mažiausiai 45 minučių pertrauka (arba 15 minučių + 30 minučių). Taipogi per parą vairuotojas privalo turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Dėl šių priežasčių standartinė kelionė į Olandiją trunka maždaug 18–20 valandų su visais sustojimais. Dažniausiai toks maršrutas yra dalinamas į dvi dalis: pirmą dieną važiuojame iki Vokietijos vidurio (pavyzdžiui, iki Hanoverio arba Frankfurto apylinkių), kurioje vairuotojai ir keleiviai pernaktyja, o ryte tęsiamą kelionę į Olandiją. Tai užtikrina saugumą ir leidžia keleiviams atsigulti normalioje lovoje, o ne sėdint mikroautobuse.

3. Ar yra kokių nors ypatingų kelių mokesčių arba mokamų užkardų kelyje į Olandiją?

Vienas dalykų, kurį visada įtraukiu į savo pasiūlymus, yra kelių mokesčių skaičiavimas. Kelias į Olandiją veda per Lenkiją ir Vokietiją. Lenkijoje, beveik visose autostradose (A1, A2, A8), galioja mokamas eismas, tačiau mikroautobusai, sveriantys mažiau nei 3,5 tonos, dažnai gali važiuoti nemokamai, jei turi tinkamą vinjetę (elektroninę), kuri kainuoja nedaug, arba tam tikrose atkarpose visai nemokamai. Tačiau situacija keičiasi, todėl reikia tikrinti dabartines sąlygas.

Vokietijoje situacija kitokia – asmeniniais automobiliais ir lengvaisiais mikroautobusais važiuojant autostradomis (Autobahn) vinietės nereikalingos, tačiau jei mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonos (kas būna dažnai, kai kalbame apie 8–19 keleivių transportą), gali būti taikomas mokesčiai už aplinkosaugą (MAUT). Taip pat reikia atsižvelgti į Belgiją, jei maršrutas eina per ją – ten taikoma mokesčių sistema lengviesiems transporto priemonėms. Olandijoje pačių kelių mokesčių už automobilius nėra, tačiau kai kurie tuneliai ar tiltai (pavyzdžiui, Vakarų Scheldto tunelis pietinėje Olandijoje) gali būti mokami. Visus šius išlaidas apskaičiuojame iš anksto, kad klientas nebūtų staigiai nustebintas papildomų išlaidų gale.

4. Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobuso dydį grupės kelionei?

Čia dažnai pasitaiko klaidų. Grupė sako: „Mūsų yra 12 žmonių“, ir užsako mažiausią galimą variantą – 15 vietų mikroautobusą. Tačiau neverta pamiršti bagažo. 12 žmonių, vykstančių į savaitgalio kelionę, turės bent po vieną didelį lagaminą, rankinį bagažą, o galbūt ir prekes, kurias nupirks Olandijoje.

Mano patarimas kaip eksperto: jeigu grupė yra 8–9 žmonės, 9 vietų mikroautobusas (Mercedes Vito klasė) bus idealus. Jeigu žmonių yra 12–14, geriau rinktis 19 vietų mikroautobusą (pvz., VW Crafter arba Mercedes Sprinter), net jei keli vietos liks tuščios. Kodėl? Todėl, kad 15–16 vietų mikroautobusuose bagažo skyrius dažnai yra labai ribotas. Keleiviai turi sėdėti erdviai, o jų bagažas neturi būti užverčiamas ant sėdynių arba, kas blogiau, paliekamas stovėjimo aikštelėje. Komfortas – tai mūsų prioritetas, todėl visada siūlau mikroautobusą su atsargos vietomis.

5. Kokie yra specifiniai vairavimo taisyklių ypatumai Olandijoje?

Olandija yra viena labiausiai dviračių draugiškų šalių pasaulyje, ir tai vairuotojui kelia ypatingą atsakomybę. Pirmiausia, būtinai atkreipkite dėmesį į dviračių takus. Jų čia yra šimtai kilometrų, ir dviratininkai turi absoliučią pirmenybę netgi perėjose vietose, kur nėra šviesoforų. Pasukant į dešinę, būtina pasižiūrėti ne tik į veidrodį, bet ir į „aklojo zonos“ dviratininkus.

Taip pat Olandijoje griežtai stebimi greičio limitai. Miestuose dažniausiai leidžiama važiuoti tik 50 km/h, o gyvenamuosiuose rajonuose net 30 km/h. Ant greitkelių (autosnelwegen) didžiausias leistinas greitis dažnai yra 100 km/h, o tam tikrose atkarpose net 80 km/h dėl oro taršos mažinimo. Vokietijoje įprastas 130 km/h greitis čia gali būti viršytas ir baudos yra gana aukštos. Be to, Olandijoje draudžiama naudoti mobiliųjų telefonų rankomis netgi jei telefonas laikomas ant ausies – būtina naudoti „hands-free“ sistemą.

6. Kaip organizuojamas vairuotojo poilsis ir nakvynės ilgesnėse kelionėse?

Kaip jau minėjau, vairuotojo darbo laikas reglamentuojasi griežtai. Jei kelionė trunka ilgiau nei vieną dieną, mums būtina organizuoti nakvynę. Esu matęs situacijų, kai bandoma sutaupyti ir vairuotojai leidžiami nakvynei mikroautobuse, tačiau tai yra tiesioginis draudžiamųjų priemonių pažeidimas ir, be to, žalinga sveikatai.

Mes visada užsakome viešbutį vairuotojams (ir keleiviams, jei tai kelionė su nakvyne). Viešbutis turi būti pakankamai gero standarto, kad vairuotojas galėtų pilnai atsigulti ir pailsėti. Standartinė praktika – vairuotojai pernaktyja viešbučiuose, esančiuose apie 800–1000 km nuo pradžios taško. Jei kelionė vyksta „dienos“ režimu (pvz., iš Rygos ar Klaipėdos), mes taip pat planuojame ilgesnes pertraukas pietums, kurios leistų vairuotojams atsistoti ir išsitiesinti. Teisingai suplanuotas poilsis užtikrina, kad vairuotojas ryte bus budrus ir atsakingas.

7. Ar galima vykti tiesiai į Amsterdamo centrą mikroautobusu, ar yra apribojimų?

Amsterdamas – tai miestas, kuris vis labiau riboja transporto priemonių patekimą į centrą. Miesto centre yra daugiau nei 30 „nulinės emisijos“ zonų (zero-emission zones), į kurias negali važiuoti senesni, dyzeliniai automobiliai. Nors dauguma mūsų naudojamų mikroautobusų yra nauji (Euro 6 standarto), vis tiek reikia būti atidžiems.

Be to, Amsterdamo gatvės, ypač kanalų apsuptyje, yra labai siauros ir dažnai vienpusiai eismo. Didelis mikroautobusu gali tiesiog nepraplušti pro siaurus tiltus arba užstringti apkabuose. Todėl, kaip patyręs organizatorius, aš visada rekomenduoja keleivius išlaipinti specialiai tam skirtose „drop-off“ zonose miesto pakraštyje arba netoli stoties, o vėliau pasiimti iš tos pačios vietos. Mikroautobusą palikti centrinėje aikštelėje be specialaus leidimo beveik neįmanoma, o stovėjimo mokestis gali siekti astronominę sumą. Geriau iš anksto susitarti dėl išlaipinimo vietos.

8. Kaip apskaičiuojama kelionės kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuotas skaičius, ji priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmasis ir akivaizdžiausias – atstumas. Kuo toliau reikia važiuoti, tuo daugiau kainuoja kuras. Antras veiksnys – laikas. Jei reikia, kad vairuotojas lauktų jūsų Olandijoje keletą dienų, tai mums taip pat tenka mokėti už jo laiką (dienuotes). Trečias – dienos/nakties režimas. Kelionės naktį (pvz., išvykimas 22:00 val.) dažnai kainuoja brangiau dėl vairuotojų darbo naktinį laiką apmokėjimo.

Taip pat į kainą įeina visi kelių mokesčiai, viešbučių rezervacijos vairuotojams, draudimas ir techninė priežiūra. Aš visada klientams pateikiu išsamų sąskaitą faktūrą, kurioje matyti, už ką mokama. Svarbu suprasti, kad pigiausias pasiūlymas gali pasirodyti brangiausiu, jei jame neįskaičiuotos paslėptos išlaidos, kurias teks mokėti vietoje.

9. Ką daryti, jei grupė nori aplankyti ne tik Amsterdamą, bet ir kitus Olandijos miestus?

Olandija yra maža šalis, todėl keliavimas tarp miestų neužtrunka daug laiko. Jei jūsų maršrutas apima ne tik Amsterdamą, bet ir, pavyzdžiui, Hagą (madų miestą), Roterdamą (uostą) arba Kėdainių (gėlių parką), tai visiškai įmanoma suorganizuoti vienos dienos ar keleto dienų maršrutu.

Svarbiausia čia – logistika. Pavyzdžiui, važiavimas iš Amsterdamo į Keukenhofo gėlių parką (kuris veikia tik pavasarį) gali trukti apie 40 minutes, tačiau gėlių sezono metu eismas ten gali būti labai intensyvus. Mes visada planuojame maršrutus taip, kad išvengtume „peak“ valandų didžiuosiuose miestuose. Jei grupė nori aplankyti keletą objektų per dieną, ams skaičiuoju ne tik važiavimo laiką, bet ir laiką, skirtą išlipimui, apžiūrai ir vėl įlipimui. Profesionalus vairuotojas žino, kur yra patogiausios stovėjimo aikštelės prie muziejų ar parduotuvių, todėl grupė sutaupo laiką ir nervus.

10. Kokias priemones imama, jei kelionės metu pasitaiko techninė gedulo ar avarija?

Niekas neapsaugotas nuo techninių gedimų, netgi naujausiems mikroautobusams. Tačiau skirtumas tarp profesionalios kompanijos ir mėgėjiško požiūrio yra tai, kaip mes reaguojam į tokias situacijas. Mūsų mikroautobusai yra reguliariai techniškai tikrinami prieš kiekvieną ilgą kelionę. Tačiau jei gedulas visgi įvyksta, mes turime sudarytą pagalbos sutartį su pagalbos tarnyba, veikiančia visoje Europoje.

Tai reiškia, kad jei, tarkime, Vokietijoje sugenda mikroautobusas, mes ne paliekame keleivių pakeliui.