Kelionės trukmės ir kainų palyginimas į Olandiją ir iš Olandijos: Pilnas vadovas

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulyje maršrutai tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų) užima vieną svarbiausių vietų. Šios šalys yra ne tik strateginiai ekonominiai partneriai, bet ir aktyvios prekybos tiltus, jungiančius Baltijos šalis su vakarų jūros uostais. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip pasikeitė logistiniai maršrutai, kaip išaugo kainos ir, svarbiausia, kaip subrendo klientų poreikiai. Tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – klausimai apie kainą ir laiką.

Kai verslas ar privatus asmuo planuoja siuntą, pirmiausia domina: „Kiek tai kainuos?“ ir „Kiek laiko tai užtruks?“. Atrodo paprasta, tačiau atsakymai priklauso nuo begalės veiksnių. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi, kad paaiškinčiau ne tik sausus skaičius, bet ir tai, kas juos lemia. Mes išnagrinėsime skirtumus tarp važiavimo į Olandiją ir grįžtant iš jos, įtakos veiksnius ir tai, kaip suktis šioje rinkoje, kad gautumėte geriausią pasiūlymą.

Olandija yra unikali savo logistika. Šalis yra tankiai apgyvendinta, turi išvystytą kelių tinklą, tačiau tuo pačiu metu tenka susidurti su intensyviu eismu ir griežtais reguliavimais. Be to, tai yra „vartai“ į kitas pasaulio šalis per Roterdamo uostą. Todėl, planuodami transportą, svarbu suprasti, kad kaina nėra fiksuotas dydis, o trukmė – ne tik atstumas, padalintas iš greičio.

Šiame analitiniame vadove mes panagrinėsime pagrindinius aspektus, susijusius su krovinių gabenimu šiame maršrute, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų sprendimai būtų pagrįsti ir saugūs.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per savo karjerą. Jie padės jums suprasti esmį ir išvengti dažniausių klaidų.

1. Kiek trunka vidutinė krovinių gabenimo kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutinė kelionės trukmė kroviniu iš Lietuvos į Olandiją (pavyzdžiui, į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną) svyruoja nuo 24 iki 36 valandų, jei kalbame apie tiesioginį vairavimą be didelių stabdymų. Tačiau praktikoje reikia skirti „vairavimo laiką“ nuo „pristatymo termino“.

Esant standartiniam (FTL – Full Truck Load) reisui, kai krovinys užima visą sunkvežimį, vairuotojas paprastai išvyksta iš Lietuvos sekmadienio vakare arba pirmadienio ryte ir į paskirties vietą Olandijoje atvyksta antradienio arba trečiadienio dieną. Čia įtakos turi ne tik pats važiavimas, kuris trunka apie 18–20 valandų grynojo vairavimo laiko, bet ir poilsio laikai, reglamentuojami ES taisyklių. Vairuotojas privalo padaryti pertraukas (45 min. po 4,5 val. vairavimo) ir 11 valandų poilsio per parą. Be to, svarbu įvertinti ir krovimo/iškrovimo laiką Lietuvoje. Jei krovinys paruoštas laiku, kelionė trunka apie 2–3 dienas.

2. Ar yra skirtumo trukmės atžvilgiu, kai vykstama iš Olandijos į Lietuvą?

Techniškai kalbant, atstumas yra identiškas, tačiau kelionės trukmė iš Olandijos į Lietuvą gali šiek tiek skirtis dėl organizacinių ypatumų. Vienas pagrindinių veiksnių – krovinio paruošimas Olandijos sandėliuose. Olandijos logistika yra labai automatizuota, tačiau tenkama ir griežtų „time window“ (laiko langų) taisyklių.

Jeigu vairuotojas atvyksta į Olandijos sandėlį vėlai (net ir 15 minučių), gali būti, kad jo neįleis įkrovti ir teks laukti iki kito dienos. Todėl, nors važiavimo laikas toks pats, bendras terminas gali pasidėti, jei nėra tiksliai suderintas įkrovimo laikas. Be to, grįžtant į Lietuvą, sunkvežimiai dažnai užsuka į tarpinius taškus Vokietijoje ar Lenkijoje dėl papildomų krovinių (kombinuotas transportas), kas taip pat gali prailginti galutinį pristatymo laiką prie kliento. Esant idealioms sąlygoms, trukmė yra tokia pat – 2–3 darbo dienos.

3. Kokios yra pagrindinės kainos sudėtinės dalys šiame maršrute?

Kainos formavimasis yra kompleksinis procesas, ir per 20 metų jis pasikeitė neįsivaizduojamai. Anksčiau didžiausią įtaką turėjo kuras, šiandelinėje situacijoje svarbą įgijo vairuotojų trūkumas. Pagrindinės kainos sudedamosios dalys yra šios: 1. Kuras: Sudaro apie 30–40 % visos kainos. Kuro kaita pasaulyje tiesiogiai atsispindi mūsų sąskaitose. 2. Vairuotojo darbo užmokestis: Dėl didelio vairuotojų stygiaus Europoje šios išlaidos augo greičiausiai. 3. Kelių mokesčiai (vignetės ir mokami keliai): Maršrutuose per Vokietiją ir Olandiją mokami keliai sudaro didelę dalį išlaidų. 4. Pramoninės transporto priemonių (PTP) mokestis („Eurovinietė“): Lietuvoje ir kitose šalyse mokamas mokestis už aplinkos taršą. 5. Ferma: Jeigu maršrutas eina per Skandinaviją, tačiau į Olandiją važiuojama per Lenkiją ir Vokietiją, tačiau kartais dėl eismo ar konstrukcijų (pvz., per aukštus krovininius) tenka rinkti alternatyvius kelius. 6. Įmonės marža ir techninė priežiūra.

Visi šie elementai susumuojami ir suformuoja galutinę kainą už kilometrą arba už visą reisą.

4. Ar pigiau gabenti krovinius į Olandiją ar iš Olandijos?

Tai vienas dažniausiai kylančių mitų. Klientai dažnai mano, kad grįžtant tuščiaisiais važiuojantis sunkvežimis kaina turėtų būti žymiai mažesnė. Tačiau profesionalioje ekspedijoje (kurią aš atstovauju) stengiamės užtikrinti balansą.

Teoriškai, jei rinka yra labai asimetriška (pvz., į Olandiją vežame daugiau prekių nei iš jos), kaina gali šiek tiek skirtis. Tačiau šiuo metu Lietuvos ir Olandijos prekybos srautai yra gana išlyginti. Mes dažnai randame užsakymų abiem kryptimis. Todėl kainos skirtumas paprastai svyruoja tik 5–10 % ribose ir priklauso ne nuo krypties, o nuo konkrečios dienos rinkos situacijos – t.y., ar tą dieną turi daugiau užsakymų į Vakarus ar į Rytus. Jei kurjeris sako, kad „iš Olandijos yra pusę pigiau“, tai dažnai gali reikšti, kad jis planuoja važiuoti tuščiasias arba imasi rizikingų sprendimų, kurie gali paveikti krovinio saugumą.

5. Kaip kuro kainos pokyčiai veikia galutinę transporto kainą?

Kuro kainos turi tiesioginę ir beveik momentinę įtaką. Per savo karjerą mačiau laikotarpius, kai kuras kainavo 1 eurą, ir laikotarpius, kai viršijo 2 eurus. Transporto kompanijos dažniausiai taiko kuro priedą (fuel surcharge), kuris yra kintamas dydis.

Jei sutartyje nėra fiksuotos kainos („fixed rate“), o kaina yra „market rate“ (rinkos kaina), tai kainos pokyčiai jaučiami nedelsiant. Pavyzdžiui, jei degalų kaina padidėja 10 centų, sunkvežimio sąnaudos per 1700 km maršrutą padidėja apie 80–100 eurų. Tai reiškia, kad galutinė kaina gali pakilti 3–5 %. Todėl, kai sudarome ilgalaikes sutartis, visada įtraukiame kuro koregavimo formulę, kad apsisaugotume tiek eksportuotojas, tiek pervežėjas nuo staigių rinkos šuolių. Šiuo metu, kai rinka nestabili, kuro faktorius yra vienas lemtingiausių.

6. Kokios yra pagrindinės kliūtys, kurios gali prailginti kelionę šiame maršrute?

Maršrutas Lietuva – Olandija eina per Lenkiją ir Vokietiją. Tai dvi pagrindinės „knygų“ („bottlenecks“) šalys. * Vokietija (Autobahn): Vokietijos automagistralės yra nemokamos, todėl jose susidaro didžiuliai spūstys, ypač Ruhr srityje (Šiaurės Reino-Vestfalija), pro kurią praeina beveik visi keliaujantys į Olandiją. Avarijos ar remonto darbai gali prailginti kelionę net 4–6 valandomis. * Lenkija: Nors kelių kokybė gerėja, tačiau A2 autostrados ruožai dar kartais ribojami arba vyksta darbai. * Olandijos eismas: Pati Olandija yra tankiai gyvenama. Miestuose kaip Roterdamas ar Utrechtas, intensyvus dviračių eismas ir daugybė žiedinių sankryžų reikalauja daug dėmesio ir mažesnio greičio, kas taip pat įtakoja laiką. * Oro sąlygos: Žiemos metu Vokietijos kalnų ruožai (nors ir ne tiesioginiame maršrute, bet šalutiniuose) gali sukelti problemų, o stiprus vėjas Olandijos pajūryje gali stabdyti sunkvežimius su dideliu „paras“ (šoninis vėjas).

7. Kuo skiriasi kaina gabenant dalinį krovinį (LTL) nuo pilnos sunkvežimio krovinio (FTL)?

Skirtumas yra esminis ir ne tik piniginėje išraiškoje. * FTL (Full Truck Load): Jūsų krovinys užima visą sunkvežimį (33 Euro paletės arba 22–24 tūkst. kg). Sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą. Tai greičiausias ir saugesnis, bet brangesnis būdas (jei neturite tiek daug prekių). * LTL (Less Than Truck Load): Jūsų krovinys (pvz., 5 paletės) vežamas kartu su kitų klientų krovinais viename sunkvežimyje. Kaina čia apskaičiuojama už užimtą vietą (metrais arba paletėmis) ar svorį.

Kainos lygis: LTL kaina už vieną paletę gali atrodyti patraukli, tačiau bendra kaina už visą reisą bus didesne nei FTL, nes pervežėjas turi surinkti kelis klientus, padaryti daugiau stabdymų (krovimo/iškrovimo taškuose), o tai laiko kaina. Be to, LTL rizika – didesnė galimybė krovinio pažeidimui dėl dažnesnio manipuliavimo sandėliuose (krovininės pervedamos iš vieno sunkvežimio į kitą paskirstymo centruose).

8. Ar reikalingi specialūs dokumentai ar muitinės procedūros gabenant į/iš Olandijos?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos (ES) narės, taip pat Schengeno erdvės, standartinėms prekėms muitinės kontrolės sienoje nėra. Tai labai pagreitina procesą. Nereikia deklaruoti prekių muitinėje kaip tariant su šalims už ES ribų (pvz., į Norvegiją ar Jungtinę Karalystę).

Tačiau reikalingi šie dokumentai: 1. CMR važtaraštis: Tarptautinis krovinių vežimo sutarties dokumentas. 2. Prekių sandėlis (Packing List) ir Sąskaita-faktūra (Invoice): Būtini krovinių identifikavimui ir vertinimui. 3. Sertifikatai: Jei gabenate specialias prekes (maistas, chemija, gyvūnai), reikalingi atitinkami sveikatos ar kilmės sertifikatai.

Nors ir nėra sienos kontrolės, visada egzistuoja tikimybė „mobiliųjų muitinės postų“ patikrinimų, ypač jei sunkvežimis atrodo įtartai arba vyksta operacijos prieš kontrabandą. Todėl dokumentai turi būti tvarkingi.

9. Kaip sezonas veikia kainas ir trukmę? (Pavyzdžiui, šventės, atostogos)**

Logistika turi savo „aukštąjį“ ir „žemąjį“ sezonus. * Kalėdos ir Naujieji Metai: Tai „karščiausias“ laikotarpis. Visi nori parvežti prekių iki šventių, o Olandijoje ir Vokietijoje dauguma sandėlių dirba sutrumpintai arba visai nedirba tarp švenčių. Kainos šiuo laikotarpiu gali šokti net 20–30 %, o laiko terminai – prailgti. * Vasara: Atostogų metu (ypač liepos–rugpjūčio mėn.) pietų Europoje ir Vokietijoje didelė dalis vairuotojų atsisako darbo. Tai sukuria vairuotojų trūkumą, kas vėlgi kelia kainas. * Gėlių dienos (Motinos diena, Moterų diena): Olandija yra gėlių eksportuotoja. Šiomis dienomis transportas iš Olandijos yra itin užimtas, todėl vietos sunkvežimuose reikia užsakyti iš anksto.

Planuokite siuntas mažiausiai 2–3 savaites iki švenčių, kad išvengtumėte streso ir permokėjimo.

10. Ką daryti, jei krovinys atvykė pažeistas?

Tai nemaloni situacija, su kuria susiduria apie 1–2 % klientų, tačiau būtina žinoti algoritmą. Per 20 metų man teko spręsti šias problemas ne kartą. 1. Niekada nepasirašykite dokumentų su pastabomis „be prierašų“, jei matote žalą. Atvykus į paskirties vietą, atidžiai patikrinkite pakuočių būklę. 2. CMR važtaraštyje turi būti įrašyta apie pažeidimą. Nurodykite, kiek paletės pažeistos, koks buvo paketo būklės pobūdis (drėgmė, įdrėskimas, įbrėžimai). 3. Fotofiksacija: Nufotografuokite pažeistą vietą ir visą krovinį sunkvežimyje prieš iškrovimą. 4. Pranešimas: Nedelsdami praneškite ekspediteriui (man) arba pervežėjui.

Be įrašo CMR važtaraštyje apie žalą, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Profesionalios kompanijos visada turi krovinio draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą iki 330 SDR vienetas kilogramui (apie 13 eurų/kg). Tačiau procesas gali užtrukti kelias savaites, todėl dėmesingumas pristatymo metu – geriausia prevencija.

Išvada

Transportavimas į Olandiją ir iš jos yra sudėtingas, tačiau gerai organizuotas procesas. Kaip matėte iš aukščiau pateiktų atsakymų, kaina ir trukmė nėra atsitiktiniai dydžiai – tai tiesioginis rezultatas kuro rinkos, infrastruktūros būklės, sezoninio poreikio ir, svarbiausia, profesionalios planavimo kokybės.

Mano dviejų dešimtmečių patirtis rodo, kad sėkmingiausi klientai yra tie, kurie nedrįsia tiksliai numatyti savo poreikius ir bendrauja su pervežėju atvirai. Jei jūs žinote, kad jūsų krovinys reikalauja specialių sąlygų (temperatūros, atidžio elgesio), arba jei planuojate didelę siuntą šventiniu laikotarpiu – praneškite apie tai iš anksto. Tai leis mums pasirinkti optimalų maršrutą, išvengti Vokietijos spūsčių arba užtikrinti, kad vairuotojas bus ruošiamas dirbti pagal jūsų grafiką.

Olandija liks viena pagrindinių prekybos krypčių Lietuvai. Nors rinka kinta ir technologijos tobulėja (atsiranda elektromobiliai, skaitmeniniai brokeriai), pagrindiniai principai išlieka tie patys: patikimumas, laikas ir kainos bei kokybės balansas. Tikėkimės, kad šis straipsnis padės jums jaustis tikriu, kai kitą kartą reikės užsisakyti transportą į „žemės šalį“.