Kelionės trukmės į Olandiją ir iš Olandijos bei kainų palyginimas: Eksperto Žinynas

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei du dešimtmečius, sužinojama viena nedėkinga tiesa: logistika – tai ne tik judėjimas taške A į tašką B. Tai sudėtingas paveikslėlis, kurį sudaro šimtai kintamųjų, pradedant vairuotojo nuovargiu ir baigiant naftos kainomis pasaulio rinkose. Vienas dažniausiai kylančių klausimų iš klientų, kurie planuoja prekių gabenimą į Nyderlandus (Olandiją) ar iš šios šalies, susijęs su dviejemis pagrindinėmis kategorijomis: laiku ir pinigais. Kiek užtruks sunkvežimis nukeliauti iki Roterdamo ar Amsterdamo? Ir kodėl kaina vienam krypčiai gali skirtis nuo kainos kitam krypčiai?

Olandija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tai ne tik gėlių ir sūrių šalis, bet ir milžiniškas logistikos centras, „vartai“ į visą Europą. Roterdamo uostas – didžiausias Europoje – tai vieta, kur per dieną praeina tūkstančiai tonų krovinių. Todėl maršrutas Vilnius–Roterdamas (ir atgal) yra vienas intensyviausių mūsų „autopeliuose“. Tačiau paprastas atstumas žemėlapyje čia nenurodo visos tiesos. Klientams dažnai kyla nesusipratimų, mat, vienu atveju kelionė trunka 24 valandas, o kitu – tris dienas. Taip pat stebina kainų svyravimai: kartą siunta kainuoja 800 eurų, o po savaitės už tą patį maršrutą reikia mokėti 1200 eurų.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktika, aptarsime visus niuansus, kurie lemia kelionės trukmę ir kainodarą. Mes ne tik palyginsime kainas į Olandiją ir iš jos, bet ir išaiškinsime, kodėl taip yra. Suprasdami šiuos mechanizmus, galėsite geriau planuoti savo verslo poreikius, o tiksliau – prognozuoti savo išlaidas ir prekių atvykimo laikus. Nes logistikoje, kaip ir gyvenime, informacija – tai didžiausia vertė.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiame išsamų atsakymų į 10 klausimų, kurie labiausiai domina klientus planuojančius pervežimus tarp Lietuvos ir Olandijos.

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas tarp Lietuvos ir Olandijos?

Profesionaliame logistikos požiūriu „vidutinis laikas“ yra gana platus sąvokas. Jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką be sustojimų, atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo ar Roterdamo svyruoja apie 1600–1700 km. Sunkvežimis, kuris gali važiuoti maksimaliu leistinu greičiu (apie 90 km/h autostradose), šį atstumą įveiktų maždaug per 18–20 valandų. Tačiau realybėje tokios kelionės neegzistuoja.

Pagal Europos Sąjungos socialinius reikalavimus vairuotojas privalo daryti pertraukas. Po 4,5 valandų vairavimo jis turi ilgiau (45 min.) pailsėti, o po 9 valandų – atlikti 45 min. pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo nutraukti darbą ir atlikti 11 valandų kasdieninį poilsį. Tai reiškia, kad techniškai įstatymai neleidžia įveikti šio atstumo greičiau nei per 2 dienas (dažniausiai 48 valandos nuo įkrovos iki iškrovos). Taigi, standartinis terminas yra 2–3 dienos. Jei reikalingas greitas pervežimas („sunkvežimio keitimas“ arba dviejų vairuotojų komanda), laiką galima sutrumpinti iki 24 valandų, tačiau tai kainuos gerokai brangiau.

2. Ar kelionės trukmė į Olandiją skiriasi nuo kelionės iš Olandijos?

Techniškai, kalbant apie vairavimo laiką ir atstumą, skirtumo nėra. Kelias toks pats – vėlgi tas pats 1700 km. Tačiau praktiškai skirtumai gali būti dėl „krovimo“ ir „iškrovimo“ procedūrų. Olandija yra žinoma kaip šalis, kurioje sandėliavimo ir logistikos procesai yra labai automatizuoti ir griežtai laikomasi grafikų. Jei atvykstate į Olandijos sandėlį su užsibrėžtu laiku (time slot), jums gali tekti palaukti tik 1–2 valandas. Olandai vertina laiką.

Atvejais, kai krovinys vežamas iš Olandijos į Lietuvą, situacija gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo Lietuvoje esančio gavimo sandėlio organizacijos. Jei Lietuvoje sandėlis „užstrigęs“ arba neturi reguliaraus iškrovimo grafiko, vairuotojas gali praleisti pusę dienos laukdamas iškrovos vartų. Taigi, nors vairavimo laikas vienodas, bendras terminas gali išsitęsti dėl iškrovos organizacijos Lietuvoje. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitgalio poilsį – jei vairuotojas atvyksta penktadienį vakare, o sandėlis nedirba šeštadienį, terminas automatiškai užtrunka ilgiau.

3. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia pervežimo kainą šiame maršrute?

Kainodara logistikoje nėra fiksuota, ji yra dinamiška, kaip akcijų birža. Pagrindinis komponentas, sudarantis apie 30–40 % kainos, yra kuras. Degalų kainos Europoje, ypač Vokietijoje ir Olandijoje, yra vienos aukščiausių. Ant kainos antkliuoja Vokietijos mokesčiai už naudojimą keliais (MAUT). Kadangi maršrutą į Olandiją reikia kirsti per Vokietiją (arba Lenkiją, bet dažniau per Vokietiją dėl greičio), šie mokesčiai sudaro didelę dalį išlaidų.

Kita svarbi dalis – vairuotojo atlyginimas ir socialiniai mokesčiai. Vakarų Europoje reikalavimai vairuotojų darbo sąlygoms (transporto priemonių techninė apžiūra, poilsio vietos kokybė) yra griežtesni, o tai didina išlaidas. Taip pat kainą įtakoja rinkos pasiūla ir paklausa. Jei yra daugiau krovinių nei laisvų sunkvežimių, kaina šoka. Jei atvirkščiai – laisvų mašinų daugiau, vežėjai nuleidžia kainas, kad tik užpildytų savo sunkvežimius (tai vadinama „balasto kaina“).

4. Ar brangiau vežti į Olandiją nei iš Olandijos?

Tai yra vienas įdomiausių klausimų. Teoriškai kaina turėtų būti vienoda, tačiau rinkos ekonomika sukuria skirtumus. Paprastai, vežant krovinius iš Rytų Europos (Lietuva) į Vakarų Europą (Olandija), kaina gali būti šiek tiek aukštesnė. Kodėl? Todėl, kad Olandijoje yra daugiau prekių, kurias reikia išvežti (eksportas į visą pasaulį), nei prekių, kurias reikia atvežti (importas iš Rytų). Tačiau Olandija yra labai stipri importo šalis, todėl skirtumas nėra milžiniškas.

Dažnesnis scenarijus yra toks: jei sunkvežimis atveža krovinius į Olandiją, jis nori grįžti atgal su kroviniu, kad nevažiuotų tuščias („balastu“). Jei Olandijoje yra daug krovinių į Lietuvą, grįžimo kaina gali būti žemesnė, nes vežėjas nori užtikrinti, kad mašina nebus tuščia. Priešingai, jei Olandijoje trūksta krovinių į rytus, vežėjai gali kelti kainas, uždengdami savo riziką grįžti tuščia. Taigi, dažniausiai kaina į Vakarus yra stabilesnė, o kaina iš Vakarų gali svyruoti priklausomai nuo to, kiek sunkvežimių nori išvykti iš Olandijos.

5. Kaip sezonas veikia kainas ir trukmę?

Olandija – unikali šalis dėl savo sezoninio pobūdžio. Pavasarį (kovo–gegužės mėn.) prasideda gėlių ir sodinukų sezono šuolis. Tūkstančiai sunkvežimių plūsta į Olandiją pasigaminti šiltnamiuose auginamų gėlių. Tuomet kainos šuoliais didėja, o laisvų mašinų ieškimas tampa tikras iššūkis. Jei planuojate vežti statybines medžiagas ar maisto produktus šiuo laikotarpiu, pasiruoškti brangesnėms kainoms.

Vasarą ir rudenį, kai vyksta intensyvi žemės ūkio derliaus supirkimas (bulvės, daržovės), taip pat gali iškilti sunkumų su laiku – sandėliuose susikaupia eilės. Žiemos metu Olandijoje dažnai būna staigių orų pasikeitimų, stiprių vėjų, kas gali sustabdyti tiltus (ypač Olandijos- Belgijos riboje) ar užkirsti kelią kelių transportui. Tai visiems dalyviams prideda papildomų valandų prie kelionės trukmės.

6. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) kaina nuo pilno krovinio (FTL)?

Tai esminis dalykas, kurį dažnai supainioja klientai. FTL (Full Truck Load) – tai, kai išsinuomate visą sunkvežimį (dažniausiai 33 europaltės arba 90 m3). Šiuo atveju mokate už maršrutą atskirai. Kaina yra fiksuota už visą mašiną, nepriklausomai nuo to, ar užpildėte ją 100 %, ar 50 %. Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas, nes krovinys neperkraunomas kelyje.

LTL (Less Than Truck Load) – tai dalinis krovinys. Čia jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų prekėmis viename sunkvežimyje. Atrodo, kad tai turi būti pigiau, tačiau čia yra savi niuansai. Kaina LTL yra skaičiuojama už užimtą vietą (pavojingos prekės, svoris, tūris). Tačiau dėl to, kad sunkvežimiui turi sustoti paėmti ir išleisti kitus klientus Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, kelionės trukmė gali išsitęsti iki 4–5 dienų. Be to, yra didesnė rizika pažeisti krovinį perkeliant jį sandėlyje (konsolidacijos punktas). Todėl, jei kainų skirtumas nėra milžiniškas, visada rekomenduoju rinktis pilną sunkvežimį.

7. Ar „Express“ pervežimas tikrai vertas savo kainos?

„Express“ arba ekspresinis pervežimas – tai paslauga, kai krovinys turi būti pristatytas per 24 valandas arba greičiau. Kadangi įstatymai draudžia vienam vairuotojui vairuoti 24 valandas iš eilės, toks pervežimas reikalauja dviejų vairuotojų komandos arba „truck to truck“ (mašinos keitimo kelyje) technologijos.

Ar tai verta? Jei jums sustojo gamybos linija ir trūksta vienos detalės, kuri kainuoja 100 eurų, o jos nebus pristatyta, prarastinis laikas gali kainuoti tūkstančius. Tada ekspresinis pervežimas, kuris kainuoja dvigubai ar triskart brangiau nei standartinis, yra vienintelis išeities variantas. Tačiau jei tai tik planinis užsakymas ir jūs norite greičiau gauti prekes „dėl geros nuotaikos“, tai nėra racionalu. Ekspresas turi būti naudojamas tik tada, kai laikas yra brangesnis už pinigus.

8. Kokios papildomos išlaidos gali atsirasti kelionės metu?

Dažnai klientai gauna pasiūlymą, kuris atrodo patrauklus, tačiau giliau įsigilinant pasirodo, kad joje nėra įtrauktos papildomos paslaugos. Vienas dažniausių dalykų – „pavojingų krovinių“ priedas. Jei prekės yra klasifikuojamos kaip pavojingos (ADR), kaina padidėja apie 15–20 % dėl specialios įrangos ir vairuotojo kvalifikacijos.

Kita paslėpta išlaida – iškrovimo rankomis mokestis (manipuliavimo mokestis). Olandijos sandėliuose dažnai nėra kranų ar vartytuvų, arba jie dirba tik nustatytomis valandomis. Jei vairuotojas turi iškrauti krovinį rankomis (net jei tai yra ant paletės, bet nėra kur jį nuleisti su keltuvu), tai kainuoja papildomai – vidutiniškai 30–50 eurų už valandą. Taip pat gali kilti mokesčiai už praleistą laiką (demurrage), jei vairuotojas laukia ilgiau nei 2 valandas be savo kaltės (pavyzdžiui, dėl gavėjo sandėlio vėlavimo). Visada klauskite, ar kaina yra „viskas įskaičiuota“ (all-in).

9. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimus į/iš Olandijos?

Nors Olandija nėra Jungtinė Karalystė, ji yra pagrindinis „Brexito“ pralaidėjas. Didžioji dalis prekių, kurios keliauja iš Lietuvos į Angliją ir atgal, eina per Olandijos uostus (Roterdamas, Vlissingen, Hook of Holland). Po „Brexit“ atsirado papildomi muitinės tikrinimai.

Tai paveikė ir tuos, kurie veža tiesiogiai į Olandiją. Daugelis Olandijos eksportuotojų (tiekiantys į UK) susidūrė su dokumentų chaosu, dėl ko vairuotojai praleisdavo dienas prie uostų laukdami išvykimo leidimų. Tai sukūrė „procesinį“ kamštį – sunkvežimai, kurie turėjo važiuoti toliau į Lietuvą, užstrigdavo Olandijoje. Dėl to sumažėjo pasiūla laisvų mašinų Olandijoje, o tai padidino kainas vietiniams pervežimams. Šiuo metu situacija stabilizavosi, tačiau dokumentų reikalavimai (pvz., EX1, T2 dokumentai) yra griežtesni nei anksčiau, o klaidos dokumentuose gali užkirsti kelią ne tik į Angliją, bet ir sukelti delay Olandijoje.

10. Kaip klientas gali sumažinti pervežimo kainą?

Esu logistikos ekspertas, todėl pripažįstu: kaina nėra viskas, bet ji svarbi. Yra keletas patarimų, kaip klientas gali padėti sumažinti sąskaitą. Pirmiausia – lankstumas. Jei galite leisti vairuotojui paimti krovinią ne antradienį ryte, o bet kurią savaitės dieną (t.y. suteikiate 2–3 dienų langą), kaina gali būti mažesnė net 10–15 %. Vežėjai mėgsta planus, kuriuos galima priderinti prie jų maršrutų.

Antra – tinkamas pakavimas. Jei krovinys užima mažiau vietos (kompaktiškesnės paletės, gerai sukrauta), jį lengviau sudėti į bendrą mašiną (LTL) arba pridėti papildomų krovinių prie pilno sunkvežimio. Trečia – užtikrinti greitą iškrovimą. Jei vairuotojas žino, kad jūsų sandėlyje jis iškraus per valandą, jis gali pasiūlyti geresnę kainą, nes jam nebus reikalingas rezervinis laikas. Ilgalaikės partnerystės taip pat duoda vaisius – reguliariems klientams dažnai taikomos fiksuotos kainos, kurios nesikečia net ir degalų brangimu.

Išvada

Apibendrinant, kelionė į Olandiją ir iš jos nėra paprastas judėjimas žemėlapyje. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurį formuoja geografinė padėtis, ekonominiai faktoriai, teisiniai reglamentavimai ir net orai. Kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetį šiuose maršrutuose, galiu pasakyti viena: sėkmė logistikoje priklauso ne nuo to, kiek greita važiuoja sunkvežimis, o nuo to, kiek gerai suprantate procesus.

Lyginant kainas ir trukmes, svarbiausia atsižvelgti ne tik į skaičius sąskaitoje, bet ir į pasiūlymo turinį. Ar kaina apima iškrovimą? Ar užtikrintas laikas? Ar krovinys bus apdraustas? Kelionės trukmė į Olandiją dažniausiai svyruoja apie 2–3 dienas, o kainos priklauso nuo Vokietijos mokesčių, degalų rinkos ir to, ar pavyksta rasti grįžtamąjį krovinį.