Kelionės trukmė iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu: išsamus eksperto vertinimas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, daug kartų teko girdėti vieną tą patį klausimą, kurį užduoda klientai, laukdami savo siuntos arba planuodami išvykti pačiuose svarbiausiuose renginiuose: „Ar tik tiek ilgai?“ Kelionė iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą mikroautobusu nėra paprasta kelionė prie miesto ribų. Tai rimtas logistikos iššūkis, apimantis šimtus kilometrų, skirtingas šalis, kelių kokybės svyravimus ir, svarbiausia, griežtus saugumo reikalavimus.

Kai sakome, kad kelionė yra ilga, tai nėra mėginimas išgąsdinti keleivio ar užsakovo. Tai yra objekvios realybės dalis, kurios supratimas leidžia geriau pasiruošti bei išvengti nereikalingo streso. Geografiškai Nyderlandai ir Lietuva yra nutolę maždaug 1600–1800 kilometrų atstumu, priklausomai nuo konkrečių išvykimo ir atvykimo vietų (pvz., kelionė iš Amsterdamo į Vilnių bus trumpesnė nei iš Roterdamo uosto regiono į Klaipėdą).

Šiame straipsnyje remiantis ilgamečia patirtimi, neapsiribojant sausa faktais, o pasidalinant intymia žinia apie tai, kas vyksta vairuotojo kabinoje ir už jos ribų, aiškinsime, kodėl ši kelionė trunka tiek, kiek trunka. Kalbėsime ne tik apie valandas ir minutes, bet ir apie tai, kas jas lemia: nuo vairuotojo poilsio režimų iki kelių eismo situacijos Vokietijoje ir Lenkijoje. Suprasdami procesą, Jūsų kelionė taps nebe priverčiamu laukimu, o proga pasitikėti profesionalia logistika, kurioje saugumas ir patikimumas visada pirmauja prieš greitį.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, atsakymus į kuriuos privalu žinoti kiekvienam, planuojančiam kelionę ar siuntos pervežimą šiuo maršrutu.

1. Koks yra vidutinis kelionės trukmės laikas iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu?

Vidutiniškai tokia kelionė trunka nuo 18 iki 24 valandų, jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką be ilgesnių pertraukų. Tačiau praktikoje, atsižvelgiant į reikalavimus vairuotojams, keleiviams reikėtų skirti maždaug 20–26 valandas ar net daugiau. Svarbu suprasti, kad „mikroautobuso“ pervežimas dažnai vykdomas pagal sunkiųjų prekių transporto (tuo atveju, jei mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonos) arba keleivinio transporto taisykles, kurios griežtai reguliuoja vairuotojo darbo laiką. Jei tai yra 8–9 vietų mikroautobusas su profesionaliu vairuotoju, taikomi tachografo reikalavimai. Tai reiškia, kad po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo turi būti 11 valandų nepertraukiamas poilsis. Todėl realus kelionės laikas „nuo durų iki durų“ dažnai išsiplėčia į dvi dienas, ypatingai jei įsiterpia naktinis poilsis.

2. Kodėl GPS rodo trumpesnį laiką nei realybėje?

Navigacinės sistemos, tokios kaip „Google Maps“ ar „Waze“, dažnai apskaičiuoja laiką remdamasi idealiais sąlygomis: nėra eismo įgūčių, nėra degalinių sustojimų, vairuotojas nevargs, o greičio ribos laikomos maksimalios. Tačiau tarptautiniame pervežime šis skaičiavimas yra pernelyg optimistinis. GPS neatsižvelgia į fizinio vairuotojo poreikius, kurie, kaip jau minėjau, yra reglamentuoti įstatymų. Be to, GPS kartais nenurodo tinkamų poilsio vietų sunkiasvoriam transportui arba ignoruoja dabartinius kelių darbus, kurie yra ganėtinai dažni Vokietijos automagistralėse. Skirtumas tarp GPS prognozės ir realaus laiko gali svyruoti nuo 2 iki 5 valandų.

3. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kuris greičiausias?

Egzistuoja du pagrindiniai maršrutai. Pirmasis ir populiariausias – per Vokietiją (A3, A4, A9, A10) ir Lenkiją (A2 arba S3, S8, A2), vėliau per Lietuvą (Via Baltica). Antrasis – per Belgiją, Vokietiją, vėliau per Čekiją ir Lenkiją. Pirmasis maršutas dažniausiai yra trumpesnis kilometrais, tačiau Lenkijos keliai, nors ir gerokai pagerinti per pastaruosius metus, vis dar gali pasiūlyti staigną greičio sumažėjimą ar didelius eismo kamščius aplink Varšuvą ar Lodzę. Maršutas per Čekiją gali būti truputį ilgesnis, tačiau kartais siūlo sklandesnį eismą, tačiau reikalauja daugiau mokesčių už važiavimą (vinjetės). Profesionalus vairuotojas parenka maršrutą ne tik pagal trumpumą, bet ir pagal dabartinę eismo situaciją, kurią stebi realiu laiku.

4. Kaip Lenkijos ir Vokietijos keliai veikia kelionės trukmę?

Vokietija, pasižyminti savo automagistralėmis (Autobahn), dažnai asocijuojasi su neribotu greičiu. Tačiau praktikoje daugelį ruožų greičiai ribojami 120 ar 130 km/h, o statybų zonos (Baustellen) yra be galo dažnos. Pravažiavimas pro Riūro sritį (Ruhrgebiet) arba apie Miuncheną gali sukelti didžiulius uždelšimus. Lenkija šiuo metu intensyviai modernizuoja savo kelių infrastruktūrą, tačiau „Via Baltica“ atkarpos vis dar turi vietų, kur reikia sumažinti greitį, o vien juostos ruožai su sunkvežimiais sukuria „korką“. Be to, Lenkijoje itin griežtai stebimi greičio radiai, kas verčia vairuotojus būti ypatingai atsargiais ir laikytis ribų, kas natūraliai prailgina kelionę.

5. Kokios yra teisinės priežastys, dėl kurių kelionė negali būti atliekama be sustojimų?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) griežtai nustato vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Pagal šias taisykles, neįmanoma legaliai nuvažiuoti iš Olandijos į Lietuvą viena diena be ilgo pertraukimo. Maksimalus vairavimo laikas yra 9 valandos (gali būti pratęstas iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Po to būtina 11 valandų poilsio. Jei įmonė ir vairuotojas vertina savo licenciją ir, svarbiausia, saugumą, jie niekada neims rizikuoti ir važiuoti viršijant šias normas. Todėl „ilga“ kelionė – tai negebėjimas važiuoti greičiau, o atsakomybės ir teisės laikymasis.

6. Ar metų laikas (žiema, vasara) turi įtakos trukmei?

Žinoma, ir įtaka jaučiama labai stipriai. Žiemą rytų Europoje (Lenkija, Lietuva) kelyje gali pasitaikyti slidžių ruožų, sniego audrų arba rūko. Tuo metu greitis mažinamas iki saugaus lygio, kuris gali būti gerokai žemesnis už leistiną. Vasarą didžiausią problemą kelia turistų srautai. Ypatingai liepos ir rugpjūčio mėnesiais Vokietijos ir Lenkijos automagistralės būna užpildytos keliaujančiais automobiliais, kurie dažnai važiuoja nereguliariai arba staiga stabdo, kas sukuria „banginį“ eismą. Taip pat, vasarą didesnė tikimybė susidurti su kelių darbų sezonu, kuris gali nukreipti eismą apkrovos keliu.

7. Kaip veikia keleivių išsodinimas ir įsodinimas (kelių maršrutas)?

Mikroautobuso pervežimai dažnai yra „durų į durys“ tipo arba turi fiksuotas sustojimo vietas. Jei mikroautobusas turi paimti keleivių iš kelių Olandijos miestų (pvz., Eindhovenas, Utrechtas, Amsterdamas), tai prieš pat pradedant maršrutą praleidžiama keletas valandų susirenkančius keleivius. Tas pats pasikartoja Lietuvoje – jei reikia nuvežti keleivius į skirtingus miestus (Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Panevėžys), tai kelionės pabaiga gali užtrukti papildomai 3–5 valandas. Tai nėra „vairavimo“ laikas, tačiau tai yra kelionės trukmės dalis, kurią klientas turi įsivaizduoti.

8. Kokia yra vairuotojo rolė užtikrinant laikybą?

Patyręs vairuotojas yra ne tik vairuotojas, bet ir logistikos ekspertas. Jis nuolat stebi eismu, planuoja degalinių sustojimus taip, kad derėtų su privalomais poilsiais (kad nereikėtų sustoti anksčiau laiko arba vėluoti). Jis gali nuspręsti pakeisti maršrutą vidurnaktį, jei mato didelį kamštį pro Brastą ar Poznanę. Mūsų komandoje dirbantys vairuotojai žino, kad skubėjimas – tai priešas. Stabili, nors ir šiek tiek ilgesnė kelionė, visuomet yra geriau nei neprognozuojami vėlavimai dėl techninių gedimų, atsiradusių dėl pernelyg agresyvaus vairavimo.

9. Ar įmanoma sutrumpinti kelionę už papildomą mokestį?

Tai klausimas, kurį girdime dažnai. Atsakymas yra dviprasmiškas. Techniškai įmanoma pasirinkti brangesnes maršruto alternatyvas (pvz., vengti nemokamų, bet lėtų kelių Lenkijoje, jei tos galimybės dar egzistuoja, arba rinktis greitesnius keltų maršrutus, jei važiuojama per kitas šalis), tačiau ribos yra nustatomos fizika ir įstatymais. Negalima užsisakyti „vairuotojo, kur nemiega“ paslaugos. Negalima legaliai nuvažiuoti 1600 km greičiau nei leidžia kelių ribojimai. Taigi, už papildomą mokestį galima įsigyti komforto (pvz., mažiau keleivių, prabangesnis mikroautobusas), tačiau radikaliai sutrumpinti kelionės trukmę neįmanoma neprarandant saugumo.

10. Kokius patarimus duotumėte keleiviui, kad jam kelionė neprailgtų?

Psichologinės pasiruošimo yra pusė sėkmės. Pirmiausia, nustatykite save į režimą, kad tai yra ilga kelionė, ne paprasta važiavimas. Pasirūpinkite savo komfortu: paimkite pagalvėlę (daugelis mikroautobusų turi patogias sėdynes, bet kaklo srityje pagalvėlė padeda išvengti skausmo), atsisiųskite filmų ar muzikos (nors dažnai būna Wi-Fi, kokybė gali svyruoti), paimkite užkandžių ir vandens. Būtinai naudokitės sustojimais degalinėse – ne tik tuomet, kai vairuotojas eina į tualetą, bet ir pasitempti kelius po 2–3 valandų sėdėjimo. Jei laikotės šių paprastų taisyklių, 20 valandų praeis daug geriau ir be streso.

Išvada

Apibendrinant, galima pasakyti tik viena: kelionės trukmė iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu yra ilga ne dėl blogų planų ar lėtų vairuotojų. Ji yra ilga, nes taip yra sukurta geografija, o mes kaip profesionalai prisiekiame saugumo kiekvienam kilometre. Šis atstumas reikalauja kantrybės, disciplinos ir geriausių logistikos sprendimų.

Kai užsakote tokią kelionę, Jūs ne tik perkate bilietą ar paslaugą nuo taško A iki taško B. Jūs perkate ramybę, žinodami, kad vairuotojas poilsio laiką praleis pilnai išsimiegavęs, kad techninė būklė bus patikrinta, kad maršrutas bus pasirinktas atsižvelgiant į orus ir eismą. Nors ir gaila praleisti tiek laiko kelyje, šiandienos pasaulyje, kai viskas skuba, ši kelionė tampa savotišku tarpiniu tarpsniu, kurį galima panaudoti poilsiui, skaitymui ar tiesiog ramiam mąstymui prieš išsilaipinant galutiniame tiksle.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti visas tas smulkmenas, kurias sudaro ilgas kelias į Lietuvą. Mes pasiruošę nuvežti Jūsų saugiai ir komfortiškai, nepaisant to, kiek laiko užtruks šis maršrutas. Juk svarbiausia ne tik greitai atvykti, bet ir atvykti sveikam.