Kelionės trukmė ir pervežimo trukmė į Olandiją ir iš Olandijos: Vadovas skirtas užsakovams

Dirbant logistikos srityje daugiau nei dvidešimt metų, dažniausiai girdimas klausimas, kurį užduoda klientai, nesusiję su šia sritimi, yra gana paprastas: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti elementarus – pasižiūrėti į žemėlapį, apskaičiuoti atstumą ir padalyti iš vidutinio greičio. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose, ypač maršrutuose tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų), viskas yra kur kas sudėtingiau. Skirtumas tarp paprastos kelionės trukmės ir faktinio pervežimo trukmės gali būti esminis, o tai tiesiogiai veikia jūsų verslo planus, sandėlių atsargas ir klientų pasitenkinimą.

Šiame straipsnyje remiantis ilgamečiu patyrimu, mes išsamiai aptarsime, kas tikėtina nulemia jūsų siuntos laiką, kaip susiformuoja kainos pagal laiką ir kodėl „rytoj atvyks“ dažniausiai yra per daug optimistiška prognozė.

Įvadas: Kodėl atstumas nėra vienintelis kriterijus?

Maršrutas iš Vilniaus (arba kitų didžiųjų Lietuvos miestų) į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną yra apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi. Paprastam keleiviui automobiliu tai būtų maždaug 16–18 valandų važiavimo be ilgesnių stabdymų. Tačiau profesionalioms krovinių pervežimo kompanijoms šis skaičius yra tik abstraktus pradžios taškas.

Pervežimo trukmė – tai ne tik vairuotojo laikas vairoje. Tai kompleksinis procesas, apimantis krovinio surinkimą, dokumentų tvarkymą, muitinės procedūras (net jei keliamasi ES viduje), vairuotojo poilsio laikus, technines apžiūras ir galiausiai iškrovą vietos sandėlyje.

Svarbu suprasti, kad Olandija yra viena tankiausiai gyvenamų ir intensyviausiai transportuojamų šalių Europoje. Roterdamo uostas – didžiausias uostas Europoje – sukuria milžinišką transporto srautą, kuris įtakoja eismo intensyvumą visoje šalyje. Tuo tarpu Lietuvoje maršrutai dažnai eina per Lenkiją ir Vokietiją, kur kelių kokybė, darbo statybos ir eismo spūstys gali drastiškai pakeisti grafiką.

Būtent todėl, kai kalbame apie pervežimo trukmę, mes turime skirti fizines valandas nuo kalendorinių dienų. Vienintelis būdas užtikrinti sklandžią logistiką yra realiai įvertinti visus šiuos veiksnius ir derėtis su klientais ne pagal idealų scenarijų, o pagal realybę.

Veiksniai, įtakojantys pervežimo trukmę

Norint suprasti, kodėl vienas krovinys atvyksta per 2 dienas, o kitas trunka 4, reikia pažvelgti į specifinius logistinius veiksnius.

1. Vairuotojo darbo ir poilsio laikai (tachografas) Tai absoliučiai svarbiausia taisyklė, kurią dažnai pamiršta klientai. Europos Sąjungos reglamentai griežtai reglamentuoja vairuotojo darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po kurios privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, per parą jis privalo turėti mažiausiai 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Kadangi kelionė į Olandiją trunka apie 20 valandų grynojo vairavimo, vairuotojas fiziškai negali įveikti šio atstumo per vieną dieną be pažeidžiant taisyklių. Tai reiškia, kad net ir tobulose sąlygose be spūsčių, kelionė ims mažiausiai dvi dienas (diena vairavimas + poilsis/diena vairavimo).

2. Eismo spūstys Vokietijoje ir Lenkijoje Maršrutas į Olandiją beveik visada eina per Vokietiją. Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra žinomos savo greičio apribojimų trūkumu vietomis, tačiau dar labiau jos žinomos dėl intensyvaus sunkvežimių srauto ir dažnų remonto darbų. Eismo spūstys Ruhr srityje (Vokietijos pramoninis širdis) arba prie A2 autostrados yra kasdienybė. Valanda pristabdyta eisme gali sumušti grafiką taip, kad vairuotojas nebespės įvykdyti plano ir privalo prailginti poilsį.

3. Krovinių rūšis: FTL prieš LTL * FTL (Full Truck Load) – Pilnas krovinys: Kai jūsų užsakymas užpildo visą sunkvežimį (arba jo didžiąją dalį), transportas važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Tai yra greičiausias variantas. Trukmė paprastai yra 2–3 kalendorinės dienos. * LTL (Less than Truck Load) – Dalinis krovinys: Jei krovinys mažas, jis gali būti vežamas kartu su kitais krovinais. Tai reiškia, kad sunkvežimis gali sustoti tarpiniuose terminaluose (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje), kad iškrautŗ ir pakrautŗ kitas siuntas. Kiekvienas toks sustojimas prideda nuo 4 iki 12 valandų (ar net daugiau, jei reikia perkrauti prekes iš vienos mašinos į kitą). Tokiu atveju trukmė gali išaugti iki 4–5 dienų.

4. Specifiniai kroviniai ir terminai Jei pervežame šaldytus produktus (šaldytuvas) ar pavojingas medžiagas (ADR), reikalavimai griežtesni. Šaldytuvų vairuotojai turi dažniau tikrinti temperatūrą, o ADR kroviniams taikomi griežtesni greičio apribojimai ir maršrutavimo taisyklės. Be to, jei siunta turi fiksuotą iškrovos laiką (pvz., sandėlyje, kuris dirba tik nuo 8:00 ryto iki 16:00 valandos), vėlavimas net valanda gali reikšti dienos laukimą vartuose.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiame atsakymus į labiausiai aktualius klausimus, kuriuos daugiau nei dvidešimt metų patirties metu girdime iš klientų planuojančių siuntas į Olandiją ir iš jos.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Olandiją? Vidutiniškai, kai kalbame apie pilną krovinią (FTL), planuoti reikėtų 2–3 kalendorines dienas. Pavyzdžiui, jei krovinys pakraunamas pirmadienį ryte, jis gali atvykti į Olandiją trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Reikia atsižvelgti į tai, kad „trečiadienis“ gali reikšti vairuotojo atvykimą prie paskirties vietos, tačiau pati iškrova gali užtrukti.

2. Kodėl kai kurios siuntos atvyksta greičiau, o kitos vėluoja? Viskas priklauso nuo pakrovimo momento. Jei vairuotojas užbaigia pakrovimą 14:00 valandą, jis turi mažai laiko važiuoti prieš privalomą 9 valandų poilsį (jei jau buvo dirbęs rytą). Jei pakrovimas prasideda 6:00 ryte, vairuotojas gali įveikti didesnį atstumą tą pačią dieną. Taip pat didelę įtaką turi savaitės diena – pirmadieniais ir penktadieniais eismas intensyvesnis nei trečiadieniais.

3. Ar savaitgaliai įtakoja pervežimo trukmę? Taip, labai stipriai. Dauguma Olandijos ir Vokietijos sandėlių dirba tik darbo dienomis. Jei krovinys atvyksta į paskirties vietą šeštadienį arba sekmadienį, vairuotojas privalo laukti iki pirmadienio ryto, kad galėtų iškrauti. Tai vadinama „laukimo laiku“, kuris dažnai neįskaitomas į pradinę 2–3 dienų prognozę.

4. Kuo skiriasi kelionės trukmė į Olandiją palyginti su grįžimu į Lietuvą? Fiziškai atstumas yra tas pats, tačiau logistiškai grįžimas gali trukti šiek tiek ilgiau dėl „tuščios kelionės“ (backhaul) paieškų. Kartais vairuotojas turi laukti Olandijoje ar Vokietijoje, kol randamas atgalinis krovinys, kad kelionė būtų ekonomiška. Tačiau jei krovinys jau užsakytas abiem kryptimis, skirtumo nėra.

5. Ar įmanomas ekspresinis pervežimas per 24 valandas? Teoriškai – taip, tačiau tai reikalauja dviejų vairuotojų vienoje mašinoje. Vienas vairuoja, kitas ilsisi. Toks paslaugos variantas yra gerokai brangesnis. Jei jums labai skubu, reikia iš karto pranešti apie ekspreso reikalavimą, nes įprastinis vieno vairuotojo reisas 24 valandas neįmanomas dėl saugumo reglamentų.

6. Kokie dokumentai reikalingi, kad neišlėgtų laikas muitinėje? Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno zonoje ir ES rinkoje, kai kuriems kroviniams (pvz., tabakui, alkoholiui, medicinos priemonėms) gali būti taikomi papildomi patikrinimai (EMCS sistemos deklaracijos). Jei dokumentai (pavyzdžiui, CMR, prekių sąrašas, pirkimo-sutarties kopijos) bus neteisingai užpildyti, muitinė gali sulaikyti mašiną. Tai gali prailginti pervežimą nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mūsų patirtis rodo, kad kruopštus dokumentų paruošimas iš anksto taupo daugiausia laiko.

7. Kaip oro sąlygos Lietuvoje ir Vokietijoje veikia trukmę žiemą? Žiemą situacija pasikeičia. Sniego lavinos, apledėję keliai, ypač Lenkijoje ir Vokietijos kalnuotose vietovėse (nors maršrutai dažniausia vengia aukštumų, šalčiai veikia kuro kiekį ir važiavimo greitį). Taip pat dienos trukmė trumpėja – vairuotojai dažniau privalo stabdyti tamsiu paros metu dėl saugumo. Žiemą reikia planuoti papildomą 0.5–1 dienos atsargą.

8. Ar įmanoma sekti krovinio vietą realiu laiku? Taip, šiuolaikinėse transporto kompanijose naudojamos GPS stebėjimo sistemos. Mes visada galime suteikti klientui nuorodą, kur jis gali matyti, kur yra mašina. Tačiau reikia suprasti, kad GPS rodo mašinos vietą, bet ne rodo, kiek laiko užtruks iškrova. Mašina gali būti prie sandėlio, bet iškrova gali trukti 5 valandas.

9. Kiek laiko užtrunka pačiame Olandijos sandėlyje iškrova? Tai didžiausia neapibrėžtumo dalis. Kai kurie didieji prekybos centrai (pvz., „Jumbo“ ar kitos mažmeninės prekybos grandinės) turi itai griežtas procedūras. Vairuotojas gali praleisti 1–2 valandas tiesiog laukdamas prie vartų, kol gaus leidimą užvažiuoti. Tada pati iškrova gali trukti nuo 1 valandos iki 4 valandų, priklausomai nuo prekių tipo (paletės, krosnės, ilgos prekės). Šis laikas nėra mūsų kontroliuojamas, bet jis įeina į bendrą terminą.

10. Kas nutinka, jei vairuotojas susirgsta ar pasidaro techninė gedimas? Tai reti, bet įvykiantys atvejai. Jei įvyksta techninis gedimas, kompanija turi organizuoti kitą mašiną perkrauti (transhipment). Tai gali prailginti pristatymą 1–2 dienas. Dėl 20 metų patirties mes sukūrėme patikimą partnerių tinklą visame maršrute, todėl tokios situacijos sprendžiamos kuo greičiau, tačiau klientui reikia būti pasiruošusiam, kad tokiu atveju „pristatymas rytoj“ gali pasikeisti.

Išvada

Kelionės trukmė ir pervežimo trukmė į Olandiją bei iš jos nėra vienas ir tas pats dalykas. Nors atstumas tarp šalių nėra milžiniškas, profesionali logistika reikalauja atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių (vairuotojų poilsis), techninius reglamentus ir išorines aplinkybes (eismas, sandėlių darbo laikas).

Kaip ekspertas su dvidešimtmečiu patyriu, visada patariu savo klientams: planuokite atsargas su atsarga. Jei jums reikia prekių penktadienį, užsakykite pervežimą ne antradienį vakare, o bent pirmadienį arba ankstesnę savaitę. Skirtumas tarp „galima atvežti“ ir „saugiai atvežti“ yra tas, kuris skiria sėkmingą verslą nuo neplanuotų stabdymų gamyboje.

Ryškus ir atviras bendravimas su vežėju, bei supratimas, kad 2–3 dienos yra standartinis, o ne „greitas“ laikas, padės išvengti nereikalingo streso ir užtikrins, kad jūsų krovinių judėjimas tarp Lietuvos ir Olandijos vyks sklandžiai ir numatomu laiku.