Kelionės trukmė į Olandiją: visas vadovas, veiksniai ir realūs terminai

Tarptautinių krovinių gabenimas yra sudėtingas mechanizmas, kuriame kiekviena detalė turi savo reikšmę. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip klientai dažnai klysta dėll nerealistiškų lūkesčių apie prekių atvykimo laiką. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų yra susijęs su Olandijos (Nyderlandų) kryptimi. Šalis, žinoma kaip logistikos centras, turinti vieną didžiausių uostų Europoje – Roterdamą, tačiau tai nereiškia, kad keliauti ten yra paprasta ar greita. Kelionės trukmė į Olandiją priklauso ne tik nuo atstumo, kuris tarp Vilniaus ir Amsterdamo svyruoja apie 1700–1800 kilometrų, bet ir nuo begalės kitų, dažnai neprognozuojamų veiksnių.

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia praktika, norėdamas paaiškinti, kas tiksliai lemia, kai jūsų krovinys pasieks paskirties vietą. Nesvarbu, ar planuojate siųsti pilną sunkvežimį (FTL), ar dalinį krovinį (LTL), suprasti procesą – tai pirmas žingsnis link sėkmingo verslo. Mes išnagrinėsime maršrutus, vairuotojų darbo reglamentą, sezoninius ypatumus ir biurokratinius niuansus, kurie gali sukelti didžiausią vėlavimą. Tikslas – suteikti jums aiškų ir realų vaizdą, kad galėtumėte planuoti savo sandėlių atsargas ir klientų期待ias su maksimaliu tikslumu.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie vežimus į Olandiją

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per savo karjerą. Čia rasite ne tik teorines žinias, bet ir praktinius patarimus, padėsiančius išvengti nereikalingų nesusipratimų.

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas į Olandiją, jei gabenamas pilnas sunkvežimis (FTL)?

Kai kalbame apie pilną sunkvežimį (Full Truckload), kuris važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be sustojimų tarpinėse vietose, standartinis laikas, kurį nurodome savo grafikuose, yra nuo 36 iki 48 valandų. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra gryvas vairavimo laikas. Atstumas nuo Lietuvos centrinių rajonų iki Olandijos (pvz., į Roterdamą ar Eindhoveną) sudaro apie 1700 km. Sunkvežimis, važiuodamas vidutiniu 80–85 km/h greičiu (įskaitant sustojimus prie šviesoforų, miestuose ir t.t.), techniškai reikalautų maždaug 20–22 valandų nuolatinio vairavimo.

Tačiau mes gyvename Europos Sąjungoje, kurioje galioja griežti socialinės apsaugos reglamentai. Vairuotojas privalo laikytis tachografo reikalavimų: po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų nepažeidžiamos poilsio. Dėl to reali kelionė trunka dvi dienas. Jei krovinys išvežamas pirmadienio ryte, jis paprastai pasiekia Olandiją antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Vėlavimai čia dažniausiai susiję su užstrigimu Lenkijoje ar Vokietijoje, o ne su pačiu atstumu.

2. Kodėl dalinių krovinių (LTL) gabenimas trunka ilgiau nei pilnų sunkvežimių?

Daliniai kroviniai (Less than Truckload) arba grupiniai vežimai yra sudėtingesnis logistinis procesas. Jei FTL atveju sunkvežimis priklauso jums ir tik jums, tai LTL atveju tas pats sunkvežimis gabeną dešimtų skirtingų klientų siuntų. Kelionės trukmė čia svyruoja nuo 3 iki 5 dienų, o kartais ir ilgiau. Kodėl taip atsitinka?

Pirmiausia, turi būti surinktas visas krovinys. Mūsų terminaluose vykdomas konsolidavimas – prieš išvykstant į Olandiją, reikia surinkti pakankamai krovinių, kad maršrutas būtų ekonominis. Tai gali užtrukti 1–2 dienas. Antra, sunkvežimis turi sustoti tarpiniuose terminaluose (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje), kur jis gali būti iškraunamas ir kraunamas iš naujo, pridedant kitų klientų siuntas arba perkeliant juos į kitą transporto priemonę (krovininį keleivinį traukinį ar kitą sunkvežimį). Kiekvienas toks manevras sukuria riziką vėluoti, nes vieno kliento dokumentų neatitikimas gali užstrigti visą eilę.

3. Kokius maršrutus naudojama ir kuris yra greičiausias?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriais keliaujama į Olandiją iš Lietuvos. Pirmasis, ir populiariausias, veda per Lenkiją ir Vokietiją (maršrutas A1/A2 Lenkijoje, vėliau per Vokietijos autostradas link Nyderlandų). Šis maršrutas trumpesnis geografiškai, tačiau jis yra labai apkrautas. Lenkijoje, netoli Varšuvos ar Poznanės, dažnai pasitaiko didelių spūsčių, o Vokietijoje, ypač netoli Ruhr srities, eismas yra intensyvus visą parą.

Antrasis maršrutas veda per Baltijos jūrą – keltu iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija) arba Zasnitzą, o toliau autostradomis į Olandiją. Šis variantas gali būti brangesnis dėl keltų bilietų kainos, tačiau jis leidžia išvengti ilgos kelionės per Lenkiją ir Vokietijos vidurį, taip sutaupant vairuotojo poilsio valandas. Jei krovinys skubus, keltas gali sutrumpinti kelionę apie 6–10 valandų, nes vairuotojas gali ilsėtis kerte, o ne stovėdamas poilsio aikštelėje. Tačiau čia reikia atsižvelgti į keltų grafiką – jei praleidžiate išvykimą, laukimas gali trukti iki 12 valandų, kas viską sunaikina.

4. Kaip savaitgaliai ir šventės veikia transporto terminus?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį klientai dažnai pamiršta. Vokietijoje ir Lenkijoje galioja griežti draudimai vairuoti sunkvežimius šventinėmis dienomis ir tam tikromis sekmadienio valandomis. Pavyzdžiui, Vokietijoje sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais nuo 00:00 iki 22:00 valandos (išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, pvz., šaldytuvus ar krovinius, susijusius su žemės ūkiu, bet tai nėra taikoma visiems).

Jei jūsų krovinys išvežamas penktadienį, o vairuotojas nespėja pasiekti Olandijos prieš sekmadienio rytą, jis privalo sustoti Vokietijoje arba pasiekti Olandiją ir laukti ten iki pirmadienio ryto. Tai reiškia, kad techninė 36 valandų kelionės trukmė išauga iki 72 ar net 90 valandų. Be to, per šventes (Velykos, Kalėdos) uždaros ir dauguma sandėlių Olandijoje. Net jei vairuotojas atvyks, jis negalės iškrauti krovinio. Todėl planuodami siuntą, visada tikrinkite kalendorių ir derinkite grafikus su logistikos vadovu.

5. Kokią įtaką trukmei turi oro sąlygos ir metų laikas?

Nors Olandija ir Lietuva yra panašios klimato zonose, žiemoskeliai Vokietijoje ir Lenkijoje gali sukelti didelių problemų. Esu matęs, kaip smarkus sniegas Varšuvoje ar ledas ant A2 autostrados Vokietijoje visiškai sustabdo eismą. Tuomet sunkvežimiai stovi eilėse po keliasdešimt kilometrų, ir vairuotojų poilsio valandos bėga, o kelias nejudėja.

Vasara savo ruožtu atneša kitokią problemą – karščio bangas ir kelių remonto darbus. Vokietijoje ir Olandijoje vasarą vykdomi dideli "bažnyčios" (kelių remonto darbai), kurie suželdina eismo srautus. Olandijoje taip pat dažnai pučia stiprus vėjas, kuris gali apriboti sunkvežimių, ypač tuščiai važiuojančių arba su dideliu "paršeliu" (aukštu kroviniu), judėjimą tiltais arba atvirose vietose. Tai gali trukdyti laiku pasiekti uostus ar sandėlius.

6. Ar Brexit ( Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES) veikia siuntas į Olandiją?

Nepaisant to, kad Olandija yra ES narė, ji yra pagrindinis "vartai" į Jungtinę Karalystę. Dauguma krovinių, važiuojančių į Angliją, keliauja per Olandiją (per Roterdamo ar Hoek van Holando uostus). Dėl Brexit, šiuose uostuose susidarė didelės spūstys dėl papildomų muitinės procedūrų.

Jei jūsų krovinys yra dalinis (LTL) ir jis važiuoja į Olandijos sandėlį, kuris yra susijęs su transito vežimu į UK, gali atsitikti, kad sunkvežimis užstrigs uosto zonoje, laukdamas britų dokumentų patikrinimo. Tai gali atidėlioti net ir tų krovinių iškrovimą, kurie yra skirti Olandijos rinkai, jei jie yra toje pačioje transporto priemonėje. Be to, padidėjęs dokumentų kiekis ir tikrinimų griežtumas bendrai sulėtina procesus uostuose, kas atsiliepia visam regiono logistikos greičiui.

7. Kas yra "paskutinio kilometro" problema ir kaip ji veikia pristatymą Olandijoje?

Olandija yra tankiai gyvenama šalis su išvystyta infrastruktūra, tačiau būtent paskutinis kilometras – nuo pagrindinio kelio iki gavėjo sandėlio – gali tapti "buteliu kakliuku". Amsterdamo, Roterdamo ar Utrecho apylinkėse dažnai pasitaiko gatvių, kuriose sunkvežimams draudžiama važiuoti, arba didelių miestų zona, kurioje reikalingi specialūs leidimai.

Jei gavėjas nenurodytės tikslaus adreso arba nepateiks informacijos apie aukščio limitus (pvz., 3,5 metrų tunelis ar vartai), vairuotojas gali praleisti valandas ieškodamas įvažiavimo. Olandijoje taip pat griežtai stebimos apsaugos taisyklės – vairuotojas negali tiesiog "užlipti" į rampą be atitinkamo pranešimo. Jei sandėlyje nėra laisvos vietos iškrovai, sunkvežimis gali laukti išorėje keletą valandų, kas formaliai užfiksuoja vėlavimą, nors techninis važiavimas įvyko laiku. Todėl labai svarbu, kad jūsų Olandijos partneris būtų informuotas apie atvykimą iš anksto.

8. Kaip technologijos (GPS, stebėjimo sistemos) padeda tiksliau nustatyti atvykimo laiką?

Anksčiau, prieš 20 metų, mes tiksliai negalėjome pasakyti, kur yra sunkvežimis – tekdavo skambinti vairuotojui. Šiandiek naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Tai leidžia mums tiksliau prognozuoti ETA (Expected Time of Arrival – numatomą atvykimo laiką).

Jei matome, kad sunkvežimis užstrigo spūstyje prie Berlyno, sistema automatiškai perskaičiuoja atvykimo laiką ir mes nedelsdami informuojame klientą. Tačiau technologijos nėra stebuklas. Jos gali parodyti, kur vairuotojas yra, bet jos negali užtikrinti, kad vairuotojas neapsirgs ar kad sandėlio darbuotojas atvyks iškrauti per 15 minučių. Technologijos padeda sumažinti neapibrėžtumą, bet žmogiškasis faktorius ir kelių sąlygos lieka neprognozuojami.

9. Kuo skiriasi standartinis ir "ekspresinis" vežimas į Olandiją?

Standartinis vežimas, apie kalbėjome anksčiau, trunka 2–3 dienas FTL atveju. Ekspresinis vežimas yra paslauga, kai klientui reikia krovinio "vakar". Tokiu atveju mes taikome specialias procedūras. Dažniausiai tai reiškia dviejų vairuotojų komandą (dvivietę kabina). Kol vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia važiuoti be 11 valandų poilsio pertraukų, išskyrus trumpus sustojimus maistui ir degalams.

Taip pat ekspresas gali reikšti, kad krovinys yra paimamas iš jūsų sandėlio ir nevežamas į konsolidacijos terminalą, o važiuoja tiesiai. Tokia paslauga brangesnė 1,5–2 kartus, tačiau ji gali sutrumpinti kelionę iki 18–24 valandų. Kartais naudojame ir mažesnes transporto priemones (3,5–7 tonų sunkvežimius ar furgonus), kurios gali važiuoti greičiau ir joms ne taip griežtai taikomi poilsio reikalavimai (priklausomai nuo nuvaziavimo). Jei jums skubia detales į gamybos liniją Olandijoje, kad sustabdytumėte sustojimą, ekspresas – vienintelis išėjimas.

10. Ką klientas gali padaryti, kad pagreitintų proceso eigą?

Dauguma vėlavimų nėra kaltė vairuotojo ar logistikos kompanijos, o kyla dėl netinkamai paruoštų dokumentų ar krovinio. Pagrindinis patarimas, kurį galiu duoti po 20 metų patirties – pasirūpinkite dokumentais iki vairuotojo atvykimo. Visi eksporto deklaracijos, prekių sąrašai (packing list), pirkimo-sutartys ir, jei reikia, sertifikatai turi būti paruošti iš anksto.

Jei vairuotojas atvyksta paimti krovinio, o jis dar neįkrautas arba trūksta vieno lapo dokumento, jis praranda vertingas valandas. Olandijoje gavėjai taip pat labai reikalaujami – jei jiems nenurodytas teisingas GS1 kodas arba transporto pakavimo numeris (SSCC), jie gali atsisakyti priimti krovinį. Taip pat svarbu užtikrinti, kad krovinys būtų tinkamai supakuotas ant paletų (EPAL standartas) ir užfiksuotas, kad neišsiristų kelyje. Tvarkingas krovinys = greitas iškrovimas.

Išvada

Kelionės trukmė į Olandiją nėra pastovi vertė, kurią galima užrašyti paprasta matematika. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo maršruto pasirinkimo, vairuotojo darbo laiko apribojimų, oro sąlygų, uostų apkrovos ir, svarbiausia, dokumentų tvarkos. Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad sėkmingas vežimas – tai ne greičio lenktynės, o tikslumas ir planavimas.

Nors norime, kad prekės atvyktų kuo greičiau, saugumas ir teisėtumas visada yra prioritetas. Suprasdami šiuos mechanizmus – nuo 4,5 valandų vairavimo ciklų iki Vokietijos sekmadienio draudimų – jūs galėsite realiau vertinti savo tiekimo grandinę ir išvengti nereikalingo streso. Gerai suorganizuotas krovinys, kuris išvyksta laiku ir turi tvarkingus dokumentus, visada pasieks paskirties vietą greičiau nei tas, kuriam bandoma "priversti" laiką pažeidžiant taisykles. Pasitikėkite savo logistikos partneriu, bet ir pats būkite informuotas – tai geriausia užduotis laiko taupymui.