Kelionės trukmė į Olandiją: Visa tiesa apie transporto terminus dabar

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš savo klientų, yra paprastas: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti į Olandiją?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti elementarus – pasižiūrėti į žemėlapį, apskaičiuoti atstumą ir padalinti iš vidutinio greičio. Tačiau kasdienė logistikos realybė yra daug sudėtingesnė. Per daugiau nei dvidešimt metų patirties šioje srityje esu įsitikinęs, kad laikas – tai ne tiesiog matematika, tai dinaminis kintamasis, kurį lemia dešimtys veiksnių, pradedant orų sąlygomis Vokietijoje ir baigiant vairuotojų poilsio režimais.

Šiandien, kai tiekimo grandinės visame pasaulyje patiria didelius iššūkius, o Olandija išlieka vienu svarbiausių logistikos mazgų Europoje, tiksliai suprasti kelionės trukmę ne tik naudinga, bet ir būtina verslo planavimui. Straipsnyje nesinaudosime abstrakčiomis teorijomis, o žvelgsime realiai į tai, kas vyksta kelyje šiuo metu. Mes aptarsime maršrutus, kliūtis, techninius apribojimus ir, svarbiausia, pateiksiime realius terminus, kuriuos turėtumėte numatyti savo verslo plane.

Svarbu suprasti, kad Olandija (Nyderlandai) yra unikali rinka. Šalis yra ne tik gausi kanalais ir tulžimis, bet ir viena tankiausiai užstatytų šalių Europoje, su itin intensyviu eismu. Be to, didžioji dalį krovininių iš Lietuvos turi kirsti Vokietiją ir Belgiją – šias šalis taip pat reikia įvertinti kaip integralią kelionės trukmės dalį. Taigi, panagrinėkime išsamiai, ką reiškia „dabar“ keliaujant į vakarus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka keliauti iš Lietuvos į Olandiją krovininiu automobiliu?

Vidutinis atstumas nuo Vilniaus arba Kauno iki pagrindinių Olandijos logistikos centrų, tokių kaip Roterdamas, Amsterdamas ar Eindhovenas, svyruoja nuo 1600 iki 1800 kilometrų. Esant idealioms sąlygoms – kai orai ramūs, nėra remonto darbų, o vairuotojas gali vairuoti nepertraukdamas – grynojo vairavimo laikas sudarytų apie 18–20 valandų. Tačiau praktikoje tokie idealūs scenarijai pasitaiko reti.

Šiuo metu realus laikas, pradedant nuo krovinio įkrovimo Lietuvoje iki jo iškrovimo Olandijos sandėlyje, yra nuo 48 iki 72 valandų (2–3 dienos). Šis skirtumas tarp vairavimo laiko ir bendros kelionės trukmės nulemiamas ne tik vairuotojo poilsio režimų, bet ir pasienio kontrolės (nors tai yra Šengeno erdvė, bet migrantų krizės fone pasienio kontrolės kartais stiprinamos), techninių apžiūrų ir, žinoma, intensyvaus eismo Vokietijos autostradose. Taip pat būtina įvertinti, kad „pristatymo laikas“ apima ne tik važiavimą, bet ir pačią įkrovą bei iškrovą, kas gana dažnai užtrunka kelias valandas abi pusės.

2. Kodėl kelionės trukmė gali skirtis net ir vienai tai pačiai savaitei?

Logistika yra gyvas organizmas, ir kelių situacija gali pasikeisti per valandą. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl terminai svyruoja, yra eismo intensyvumas ir nelaimingi atsitikimai. Vokietija, per kurią eina pagrindinis maršrutas, yra didžiausia Europos ekonomika, o jos autostrados (Autobahn) visada apkrautos. Vien mažas avarinis stabdymas netoli Hanoverio arba Duisburgo gali sukelti spūstis, kurios išsisklaidymas trunka valandas.

Be to, didelę įtaką tara orų sąlygos. Žiemos periodu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Vokietijoje ir Belgijoje dažnai siaučia rūkai, kurie stipriai apribuoja matomumą. Tokiomis dienomis greičiais ribojimai gali būti sumažinti iki 60 km/h ar net mažiau, kas prailgina kelionę ne vieną valandą. Taip pat reikia atsižvelgti į metų laikus – vasarą didelę įtaką daro statybų sezonas, kai beveik visose pagrindinėse magistralėse vyksta remonto darbai, įvedamos nukreipimo juostos ir eismo apribojimai.

3. Kokios įtakos trukmei turi vairuotojo darbo ir poilsio laikas?

Tai vienas techniniškai svarbiausių dalykų, kurį dažnai pamiršta klientai. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko reglamentai, kuriuos kontroliuoja takografas. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per vieną parą negalima vairuoti daugiau kaip 9 valandas (gali būti išplėsta iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę).

Tai reiškia, kad net jei atstumas yra mažas, vairuotojas tiesiog negali važiuoti be stabdymo. Jei kelionė prasideda pietų metu Lietuvoje, iki Vokietijos sienos vairuotojas gali atvykti vėlai vakare, o turi sustoti poilsio. Tas poilsis nulemia, kad krovinys prie Olandijos sienos arba paskirties vietos gali atvykti tik kitą dieną. Profesionalus planavimas įvertina šiuos 45 minučių pertraukas ir 11 valandų kasdieninius poilsio intervalus, kurie priverčia stabdyti kelionę net jei maršrutas dar nebaigtas.

4. Ar „krovininiai“ (dalinių krovinių pervežimai) trunka ilgiau nei pilnos mašinos pervežimai?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį klientas turi nuspręsti renkantis pervežimo būdą. Pilnos mašinos (FTL – Full Truck Load) atveju, kai jūsų krovinys užima visą sunkvežimį, maršrutas yra tiesioginis. Vairuotojas važiuoja iš A taško į B tašką be sustojimų (išskyrus degalinės ir poilsio).

Tuo tarpu dalinių krovinių (LTL – Less than Truck Load) arba grupinių pervežimų atveju situacija kitokia. Sunkvežimis turi surinkti krovinius iš keleto siuntėjų Lietuvoje arba aplinkiniuose šalyse (pavyzdžiui, Lenkijoje), o vėliau Olandijoje juos išskirstyti pagal paskirties vietas. Tai vadinama „konsolidacija“. Tokiu atveju reikia skirti papildomą laiką kroviniui įkelti terminaluose, laukti, kol bus užpildoma mašina, o vėliau – sustoti keliose vietose Olandijoje iškrovant prekes kitiems klientams. Todėl grupiniai pervežimai gali trukti nuo 3 iki 5 dienų, nors atstumas išlieka toks pats.

5. Kokios yra pagrindinės „kiaulidės“ kelyje į Olandiją?

Esu aplankęs beveik visus Europos kelius, ir galiu pasakyti, kad kelyje į Olandiją yra keletas kritinių taškų, kuriais dažniausiai užstringa eismas. Pirmasis ir akivaizdziausias – tai A1 autostrados ruožas Vokietijoje, ypač ties Hanoveriu ir Biurofeldu. Čia susikerta šiaurės-pietų ir rytų-vakarų kryptys, todėl spūstys čia yra beveik kasdieninės.

Antra didelė kliūtis – Belgija. Jei maršrutas eina per Briuselį arba Lježą (Liège), būkite pasiruošę spūstims. Belgijos keliai yra vieni blogiausiai išlaikomų Europoje, o vairuotojų elgesys ten labai agresyvus. Trečiasis, labai svarbus taškas – tai pats Olandijos įvažiavimas. Roterdamo apylinkės ir A16 autostrada yra viena tankiausių visoje Europoje. Čia ne tik daug lengvųjų automobilių, bet ir tūkstančiai sunkvežimių, važiuojančių į didžiausią uostą Europoje. Taip pat ir „Ring“ aplink Amsterdą (A10) ryte ir vakare sukuria milžiniškas eismo spūstis, kurios gali atidėlioti pristatymą valandomis.

6. Ar dabartinės degalų kainos ar ekonominė situacija įtakoja greitį?

Netiesiogiai – taip. Degalų kainos, nors ir svyruoja, tiesiogiai nekeičia greičio, tačiau keičia pervežėjų elgseną. Kai kainos aukštos, pervežėjai stengiasi kuo efektyviau suplanuoti maršrutus, kad nebūtų tuščių važiavimų. Tai reiškia, kad vairuotojas gali atsisakyti trumpesnio maršruto, jei jo neatperka, ir rinkti krovinius, kas prailgina kelionę.

Taip pat dabartinėje ekonomikoje stebimas vairuotojų trūkumas. Mažiau vairuotojų reiškia, kad tais atvejais, kai reikia pakeisti sugedusį sunkvežimį arba organizuoti papildomą išvežimą, gali pritrūkti techninių galimybių. Tai gali sukelti dideles delsas, kurios anksčiau būtų buvusios išspręstos per kelias valandas, dabar gali užeiti į dienas. Be to, didėjantis transporto paklausa ir pirkimo galios sukuria situaciją, kai sandėliai Olandijoje yra apkrauti, ir sunkvežimiui tenka laukti eilėje iškrovimui.

7. Kaip veikia kelių mokesčiai (vignetių ir keltų) sistema šiame maršrute?

Kelionės trukmę taip pat gali įtakoti biurokratiniai ir mokesčių klausimai. Nors tiesioginis mokėjimas už važiavimą neprailgina kelionės, tačiau reikalavimai dėl tam tikrų kelių naudojimo gali keisti maršrutą. Pavyzdžiui, vengiant brangių mokesčių Vokietijoje (MAUT), kai kurie pervežėjai anksčiau bandydavo važiuoti antriniais keliais. Tačiau dabar, dėl didelių sunkvežimių apribojimų miesteliuose ir prasto kelių būklės, tai neapsimoka – tai tik prailgina kelionę ir padidina techninių gedimų riziką.

Taip pat svarbu paminėti keltus. Jei maršrutas dėl kažkokių priežasčių (pavyzdžiui, avarijos A1 autostradoje) nukreipiamas per Šiaurės Vokietiją ir naudojamas keltas, pvz., tarp Kylis (Kiel) ir Geteborgas (Göteborg) arba kitais keliais į Skandinaviją, tai gali drastiškai pakeisti laikus. Tačiau standartiniame maršrute į Olandiją keltai nenaudojami, jei tik nevažiuojama per Jungtinę Karalystę (Brexitas sukūrė papildomas užkardas ir ten, bet į Olandiją dažniau važiuojama per Kalė arba tiesiog per žemyną).

8. Ar yra skirtumo tarp pristatymo į didžiuosius miestus (Amsterdamas, Roterdamas) ir mažesnius miestus?

Ypatingai didelio skirtumo nėra, jei kalbame apie atstumus, nes Olandija yra kompaktiška šalis. Tačiau logistinis skirtumas yra ženklus. Pristatant į didžiuosius logistikos centrus, tokius kaip Roterdamo ar Venlo (Venlo) sandėliai, procedūros yra labai standartizuotos. Ten yra dideli vartai, „time slots“ (laiko intervalai), kuriuos reikia laikytis. Jei vairuotojas atvyksta 10 minučių vėlai, gali tekti laukti kelias valandas ar net iki kitos dienos, kad gautų naują laiką.

Mažesniuose miestuose arba tiesiogiai prie parduotuvių (paskutinės mylios pristatymas) situacija kitokia. Ten dažnai trūksta vietos sunkvežimiui parkuotis, o vietinės administracijos griežtai prižiūri, kur galima stovėti. Vairuotojui gali tekti apeiti kvartalą, kad rastų įvažiavimą, kas užtrunka laiko. Taip pat mažesniuose sandėliuose dažniau būna rankinė iškrova, kuri trunka žymiai ilgiau nei automatizuota iškrova dideliuose terminaluose.

9. Kokios yra dabartinės tendencijos su krovinio sekimu ir informavimu?

Dabar, 2024 metais, klientai tikisi realaus laiko informacijos. Anksčiau tekdavo skambinti dispečeriui ir klausti, kur mašina. Dabar naudojamos GPS stebėjimo sistemos, kurios leidžia matyti sunkvežimio padėtį žemėlapyje tiksliai iki kelių metrų. Tačiau net ir šios sistemos neleidžia numatyti spūsčių ar ateities.

Kaip ekspertas, visada patariu klientams nesinaudoti tik GPS kaip absoliučia tiesa. Gali būti, kad GPS rodo mašiną judančia 100 km/h greičiu, bet po 5 minučių ji sustoja dėl avarijos už horizonto. Geriausias būdas sekti situaciją yra nuolatinis ryšys su logistikos įmone. Dabar vis dažniau naudojamos programos, kur automatiškai siunčia pranešimus klientui, kai krovinys įkeltas, iškeltas arba artinasi prie tikslo. Tai pagerina patirtį, tačiau nepakeičia faktinio kelionės trukmės.

10. Ką klientas gali padaryti, kad užtikrintų kuo greitesnį pristatymą?

Geriausias būdas padėti mums, pervežėjams, yra tinkamas pasiruošimas. Dažniausios delsos ne kelyje, o sandėliuose. Jei klientas laiku paruošia visus dokumentus (prekių deklaracijas, eksporto invoisus, CMR), jei krovinys yra supakuotas ir paruoštas įkrovai laiku, tai sutaupo valandas.

Taip pat svarbu tiksliai nurodyti adresą ir kontaktinį asmenį gavėjo pusėje Olandijoje. Jei vairuotojas atvyksta į vietą, o ten nieko nėra arba telefonas neatsiliepia, prarandamas vertingas laikas. Dar vienas dalykas – lankstumas. Jei klientas gali priimti krovinį šiek tiek anksčiau ar vėliau, tai leidžia mums geriau suderinti vairuotojo poilsio laiką ir vengti eismo piko valandų. Komunikacija yra raktas – kuo anksčiau sužinosime apie jūsų planus, tuo tiksliau galėsime pasakyti terminą.

Išvada

Apibendrinant, kelionės trukmė į Olandiją dabar yra ne vien apie atstumą. Tai kompleksinis procesas, kurį lemia geografija, eismas, teisiniai reglamentai ir žmogiškasis faktorius. Nors atstumas iš Lietuvos išlieka tas pats, kelių infrastruktūros apkrova tik didėja.