Kelionės trukmė į Olandiją – suplanuokite atsakingai

Tarptautinių krovinių vežimo srityje dirbu jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus: laiko vertinimas. Klientas visada nori žinoti tikslų valandą, kai jo prekės atvyks į adresą. Ypač kalbant apie maršrutus į Olandiją (Nyderlandus) – vieną pagrindinių logistikos mazgų Europoje. Tačiau „tikslus valandos“ nustatymas tarptautiniame reisu yra daugelio veiksnių derinys, o ne paprasta atstumo padalijimo iš greičio užduotis.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir padėti jums suprasti, kas tiksliai lemia kelionės trukmę į Olandiją. Mes ne tik apžvelgsime vidutinius laiko rodiklius, bet ir giliai pažvelgsime į tai, kas vyksta „po kabliais“ – nuo vairuotojo poilsio režimų iki vokiškų „bauštečių“ (kelio darbų) ir olandiškojo pragariško rūko. Suprasdami šiuos niuansus, galėsite planuoti savo veiklą atsakingiau, išvengti nereikalingo streso ir, svarbiausia, užtikrinti, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai.

Olandija yra arti – tai tiesa. Geografiškai tai vienas arčiausių didelių rinkų Lietuvai. Tačiau logistikoje „artumas“ ne visada reiškia „greitai“. Šiuo maršrutu eina tūkstančiai sunkvežimių kiekvieną dieną, ir kiekvienas iš jų kovoja su tais pačiais iššūkiais. Tegul šis straipsnis tampa jūsų vadovu, kaip realiai įsivaizduoti tą kelionę ir kodėl kartais reikia skirti šiek tiek daugiau laiko, nei rodo GPS navigacija.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man per savo karjerą teko girdėti daugiausiai kartų. Atsakymai į juos padės jums suformuoti pilną vaizdą apie vežimo procesą.

1. Koks vidutinis kelionės laikas nuo Lietuvos (pvz., Vilniaus) iki Olandijos (pvz., Roterdamo)?

Jeigu kalbėtume tik apie grynąjį vairavimo laiką (be sustojimų, be apkrovų), tai atstumas nuo Vilniaus iki Roterdamo sudaro apie 1600–1700 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Teoriškai, laikantis greičio ribų, sunkvežimis šį atstumą galėtų įveikti maždaug per 18–20 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime tokia aritmetika neveikia.

Realus, „prie vartotojo“ (nuo sandėlio iki sandėlio) tranzito laikas paprastai svyruoja nuo 32 iki 48 valandų. Kodėl toks skirtumas? Prie šio laiko pridedamas laikas kroviniui užkrauti (paprastai 2–4 valandos), iškrauti (vėl 2–4 valandos), bei būtinos vairuotojo pertraukos. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas pradeda savo dieną ne nuo tada, kai pakelia ratus, o nuo tada, kai atvyksta į siuntėjo sandėlį daryti formalumų. Taigi, jei užsakymate standartinį krovinių pervežimą, verta planuoti, kad prekės kelyje praleis apie 1,5–2 paras.

2. Kodėl kelionė trunka ilgiau, nei rodo „Google Maps“ ar navigacija?

Navigacijos programos, tokios kaip Google Maps ar Waze, dažnai apskaičiuoja laiką taip, lyg vairuotojas būtų „geležinis žmogus“, kuris gali vairuoti be pertraukų 24 valandas per parą, ir lyg sunkvežimis galėtų važiuoti taip pat greitai kaip lengvasis automobilis. Taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Pirmiausia, tai vairuotojo darbo ir poilsio reglamentas. ES reglamentai (EC 561/2006) griežtai reglamentuoja, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per parą negalima vairuoti daugiau kaip 9 valandas (pailgintu režimu – 10 valandų), o po savaitės reikalingas ilgas poilsis. Tai reiškia, kad jei kelionė trunka 20 valandų grynojo vairavimo, vairuotojas privalo kelionę nutraukti poilsio (miego) metu, paprastai vidurnaktį. Navigacija to neįskaičiuoja.

Antra, tai greičio apribojimai. Sunkvežimiai daugelyje šalių, ypač Vokietijoje ir Olandijoje, turi griežtesnius greičio limitus (dažnai 80 km/h su ribotuviais) negu lengvieji automobiliai, ir jiems drausta važiuoti kai kuriais greitkeliais arba jie turi važiuoti tik dešiniuoju juosta. Tai visiškai pakeičia dinamiką.

3. Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių gali užtrukti krovinys vykdamas į Olandiją?

Be standartinių vairuotojo poilsių, yra keletas „silpnųjų grandylių“, kurios dažniausiai sukelia vėlavimus. Viena pagrindinių – tai eismo spūstys, ypač Vokietijoje. Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra pagrindinis arterija, jungianti Lietuvą ir Olandiją. Nors daugelis juosų neturi greičio ribų lengviesiems automobiliams, sunkvežimių srautas ten yra milžiniškas. Net mažas avarijos epizodas ar remonto darbai („Baustelle“) gali sukelti kelias ar net dešimtis kilometrų spūsties. Tokiu atveju valanda ar dvi pradingsta akimirksniu.

Kita priežastis – techninės būklės patikrinimai arba muitinės procedūros. Nors Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Olandija yra Šengeno erdvėje ir vidinės sienos tikrinamos atsitiktinai, tačiau jei kelyje pasitaiko policijos patikrinimas arba kyla įtarimų dėl dokumentų tikrumo, tai g užtrukti. Taip pat reikia prisiminti, kad krovinius gali tikrinti ne tik policija, bet ir transporto priemonių techninės apžiūros inspektoriai.

4. Kaip vairuotojo poilsio režimai įtakoja pristatymo terminą?

Tai vienas svarbiausių, tačiau dažniausiai nepastebimų faktorių. Tarkime, vairuotojas išvyksta iš Lietuvos pirmadienio ryte. Jis vairuoja 4,5 valandas, ilsisi 45 minutes, vėl vairuoja. Po 9 valandų vairavimo jis jau pavargęs ir pagal įstatymus privalo sustoti ilgam poilsiui – mažiausiai 11 valandų. Tai reiškia, kad jei jis sustojo Vokietijos viešbutyje vidurnaktį, jis negalės išvažiuoti ryte ne anksčiau nei 11:00 val.

Dabar įsivaizduokite, kad jūsų gavėjas Olandijoje dirba tik nuo 8:00 iki 17:00 valandos. Jei vairuotojas dėl poilsio reglamento į paskutinius 50 kilometrų atvykia tik 17:30 valandą, jis negalės iškrauti krovinio tą pačią dieną. Jis privalo laukti rytojo. Dėl to paprastai „dienėlės“ terminas tiesiogiai priklauso nuo to, kada vairuotojas pradėjo savo savaitę ir kaip sugebėjo sinchronizuoti savo poilsio laikus su gavėjo darbo laiku. Patirtis rodo, kad geriausia yra tai suprasti ir numatyti „buferinį“ laiką.

5. Ar metų laikas ar oro sąlygos turi įtakos kelionės trukmei į Olandiją?

Žinoma, ir tai įtaka yra didelė. Žiemos periodu, lapkritį–kovą, Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai būna blogi oro sąlygos – sniegas, šlapdriba, rūkas. Tokiomis sąlygomis sunkvežimiai važiuoja žymiai lėčiau, kad išvengtų avarijų. Rūkas, ypač Vokietijos žemumose, gali visiškai sustabdyti eismą arba priversti važiuoti 30–40 km/h greičiu greitkeliuose.

Vasara savo ruožtu atneša kitokius iššūkius – karštos dienos. Sunkvežimių padangos gali neatlaikyti aukštos temperatūros ir greičio, todėl padangų plyšimai yra dažni. Tokių incidentų metu reikia laukti pagalbos, keisti rato komplektą, kas užtrunka valandą ar daugiau. Be to, vasarą didesnė eismo intensyvumas dėl atostogaujančių, kurie taip pat traukia link Olandijos pakrančių ar per ją į kitas šalis, taip padidindami spūsties tikimybę.

6. Kuo skiriasi kelionės trukmė, kai vežamas pilnas sunkvežimis (FTL) ir kai dalinis krovinys (LTL)?

Tai esminis dalykas planuojant logistiką. FTL (Full Truck Load) – tai kai užsakote visą sunkvežimį. Tokiu atveju maršrutas yra tiesioginis: vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį Olandijoje. Sustojimų be reikalo nėra, todėl tai yra greičiausias ir labiau numatomas būdas.

LTL (Less than Truck Load) – tai daliniai kroviniai. Čia situacija kitokia. Sunkvežimis surenka krovinius iš kelių siuntėjų. Prieš išvykstant į Olandiją, vairuotojas gali važiuoti apie Lietuvą (ar net Latviją, Estiją) ir surengti 3–4 kitas kargas. Tai užtrunka pusę dienos ar visą dieną prieš išvykstant. Tada, atvykus į Olandiją, jis taip pat turi iškrauti ne tik jūsų, bet ir kitų klientų kargas skirtinguose adresuose. Jei jūsų adresas yra paskutinis sąraše, kelionės trukmė gali padidėti dar viena para, lyginant su FTL. Planuodami LTL siuntą, visada pridėkite 1–2 dienas prie standartinio termino.

7. Ar yra kokių nors ypatingų eismo apribojimų Olandijoje, kurie gali vėlavimą?

Olandija yra šalis, labai griežtai prižiūrinti transporto srautus. Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikia žinoti, yra vairuotojų darbo laiko apribojimai sekmadieniais ir naktimis. Nors bendrosios ES taisyklės galioja visur, vietiniai įstatymai gali riboti sunkvežimių įvažiavimą į miestus ar pramonės zonas tam tikromis valandomis (pvz., naktį arba sekmadieniais rytą).

Be to, Olandijoje labai daug „vidinės“ navigacijos problemų – daugelyje vietovių sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikrais keliais, kurie yra per siauri arba turi žemus tiltus. Jei vairuotojas nepakankamai gerai pažįsta vietovę (o dažnai taip ir būna, jei jis ten pirmą kartą), jis gali užkliūti ant ribojimo ženklo ir turės rasti apvažiavimą. Navigacijos kartais nukreipia pro gyvenvietes, kur sunkvežimiai važiuoti negali. Tokių „klaidų“ ištaisymas griauna kelias valandas.

8. Kaip Roterdamo uosto konjunktūra veikia kelionės trukmę?

Roterdamas yra didžiausias uropas Europoje, ir tai tiesiogiai paveikia visą šalies logistiką. Jei jūsų krovinys keliauja ne tiesiogiai į sandėlį, o į ar iš uosto, reikia būti pasiruošusiam ilgesniam laikui. Uoste vyksta griežtos saugumo ir muitinės procedūros. Net jei vairuotojas atvykta laiku, gali tekti laukti „slotų“ (pristatymo laiko) laukimo zonoje.

Be to, uosto aplinka visada apkrauta. Eismas link Roterdamo, ypač iš rytų (Vokietijos link), yra iti intensyvus. Jei įvyksta avarija ar uždaro vieną iš kelio juostų, spūstis gali būti kilometrų ilgio. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijoje daugiausia kelių yra grindžiota asfaltu, kuris dėl didelio sunkvežimių srauto dažnai tampa „bangotas“ (vadinamos „velnių kalvos“), kas taip pat priverčia važiuoti lėčiau dėl krovinio saugumo.

9. Kaip klientas gali padėti sumažinti vėlavimo riziką?

Kliento vaidmuo čia yra labai svarbus, nors dažnai nepastebimas. Pagrindinė klaida – vėluojantis pateikti arba neteisingai parengti dokumentus. Jei vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlį Lietuvoje, o eksporto deklaracijos dar nėra, arba prekių sąraše (CMR) yra klaidų, prarandamos valandos.

Dar vienas dalykas – tikslus adresas ir kontaktai. Jei Olandijoje esantis gavėjas neatsiliepia į telefono skambučius, o vairuotojas negali rasti įvažiavimo į sandėlį, laikas dingsta. Klientas turėtų užtikrinti, kad gavėjas žino apie siuntą ir yra pasiruošęs ją priimti. Jei tai yra didelis prekybos centras ar sandėlis, ten dažnai būna „vartų“ sistema – reikia iš anksto užsiregistruoti pristatymo laiką. Jei šios formalumos neatliekami, vairuotojas gali būti nepriimtas ir priverstas laukti iki kito dienos.

10. Ką daryti, jei krovinys vis dėlto vėluoja?

Visų pirma – nepanikuoti ir nedaryti išvadų iš karto. Logistikoje vėlavimai dėl 4–6 valandų yra laikomi normos variacijomis. Jei vėlavimas didesnis, susisiekite su savo logistikos vadovu arba pervežėju. Profesionalios kompanijos visada turi GPS stebėjimo sistemas ir gali pasakyti tikslią vairuotojo vietą ir priežastį, kodėl jis stovi (pvz., „Vairuotojas atliko privalomą 45 min. pertrauką“, „Eismo spūstis prie Hanoverio“).

Verta atsiminti, kad vairuotojo saugumas yra svarbiausias už visus terminus. Jei vėluoja dėl blogo oro ar avarijos, greičiau pristatyti neįmanoma nebeįmanoma nekenkiant saugumui. Geriausias patarimas – visuomet planuokite savo gamybos ar pardavimo procesus taip, kad turėtumėte 1 dienos atsargą (safety stock). Tai padės išvengti problemų, jei atsitiks neprognozuojama eismo situacija.

Išvada

Apibendrinant, kelionės trukmė į Olandiją nėra pastovi reikšmė, kurią galima užrašyti lapelyje ir laikytis ją dešimtmetį. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo tūkstančių veiksnių – nuo vokiškų kelių būklės iki vairuotojo miego režimo ir dokumentų tvarkos. Kaip ekspertas, kuris peržiūrėjęs tūkstančius važiaraščių, galiu pasakyti viena: atsakingas planavimas – tai raktas į sėkmę.

Nesitikėkite stebuklų. Jei atstumas yra 1600 km, nesitikėkite, kad sunkvežimis tai įveiks per 18 valandų prie jūsų durų.