Kelionės trukmė į Olandiją optimaliu maršrutu: Eksperto vadovas efektyviam logistikos planavimui

Tarptautinių krovinių pervežimų srityje dirbau beveik du dešimtmečius. Per tą laiką mačiau, kaip pasikeitė keliai, techninės priemonės ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, išgirstų sandėliuose arba susitikimuose su verslo atstovais, yra gana paprastas: „Kiek laiko užtruks krovinys nukeliauti į Olandiją?“.

Atsakymas, atrodo, turėtų būti paprastas – pasižiūrėti į žemėlapį, apskaičiuoti atstumą ir padalinti iš vidutinio greičio. Tačiau praktikoje viskas yra kur kas sudėtingiau. Kelionės trukmė į Olandiją optimaliu maršrutu ne tiesiog priklauso nuo tarpusavio atstumo kilometrais. Tai yra sudėtinga lygtis, kurioje svarbu vairuotojo poilsis, kelių eismo sąlygos, meteorologinės situacijos ir, žinoma, pačių kelių kokybė. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir pakalbėsiu apie tai, kas tikrai lemia, kai jūsų krovinys pasiekys Roterdamo ar Amsterdamo vartus.

Lietuva ir Olandija jau dešimtmečius yra glaudžiai susijusios prekybiniais ryšiais. Olandija – tai ne tik gėlių ir vėjo malūnų šalis, bet ir vienas didžiausių logistikos centrų visoje Europoje. Pagrindinis uostas – Roterdamas – yra vartai į visą kontinentą. Todėl, planuodamas eksporto ar importo maršrutą, turiu žiūrėti ne tik į galutinį tašką, bet ir į tai, kaip efektyviai galiu prasiveržti per Vokietijos autostradas ir Lenkijos plentus.

Optimalus maršrutas dažniausiai veda per Lenkiją ir Vokietiją. Tai yra trumpiausias ir dažniausiai greičiausias kelias, tačiau jis reikalauja ypatingo dėmesio. Jeigu maršrutas planuojamas neatsižvelgiant į „piko“ valandas Vokietijoje arba vairuotojo darbo laiko apribojimus, net 1300–1400 kilometrų kelionė gali tapti košmare. Mano tikslas šiame straipsnyje – padėti jums suprasti, kodėl vieną kartą kelionė trunka 18 valandų, o kitą – net 30, ir kaip tai galima prognozuoti.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformulavau ir atsakiau į dešimt klausimų, kurie labiausiai rūpina klientus planuojantems pervežimus į Olandiją. Tai yra praktiniai atsakymai, grįsti ilgamete patirtimi, o ne tik teoriniais žinių iš vadovėlių.

1. Koks yra vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Olandiją sunkvežimiu?

Vidutinis važiavimo laikas (tik vairavimo metas be stabdymų) yra maždaug 18–20 valandų, priklausomai nuo to, iš kur Lietuvoos keliame (Vilnius, Kaunas ar Klaipėda) ir į kur Olandijoje važiuojame (Roterdamas, Eindhovenas ar Tilburgas). Tačiau reali kelionės trukmė nuo pakyros iki iškrovos visada ilgesnė. Pagal Europos Sąjungos reglamentus, vairuotojas privalo daryti pertraukas. Po 4,5 valandų vairavimo reikia 45 minučių pertraukos, o po 9 valandų – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net ir idealiausiomis sąlygomis kelionė trunka maždaug 24–30 valandų. Be to, jeigu kelias prasideda pietą, vairuotojas greitai pasiekia savo 9 valandų limitą ir turi sustoti. Todėl realus laikas „nuo durų iki durų“ dažnai svyruoja nuo 1,5 iki 2 dienų.

2. Koks yra techninis optimalus maršrutas ir kodėl jis laikomas geriausiu?

Techninis optimalus maršrutas veda per Lenkiją (autostrada A2) ir Vokietiją (autostrada A2, A3, A12). Šis maršrutas yra pasirinktas dėl kelios priežasčių. Pirmiausia, tai geografiškai trumpiausias kelias. Antra, Lenkijoje pastaraisiais metais smarkiai pagerėjo A2 autostrados kokybė, leidžianti važiuoti didesniu greičiu nei anksčiau. Vokiškosios autostrados (Autobahn), nors daug kur neturi greičio apribojimų sunkvežimiams (jie ribojami 80 km/h), yra aukščiausios kokybės, leidžiančios sklandžiai judėti dideliu srautu. Alternatyvos, pvz., važiavimas per Čekiją, būtų ilgesnė ir reikalautų daugiau mokesčių už vairavimo kelią (vinjetės), todėl profesionalios transporto kompanijos vengia šio pasirinkimo, nebent yra specialių aplinkybių.

3. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas (tachografas) veikia pristatymo terminą?

Tai yra vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta klientai. Tachografas – tai ne tik priemonė kontroliuoti vairuotoją, tai saugumo įrankis. Jeigu krovinys pakrautas ryte, vairuotojas gali nuvaziuoti maždaug 9 valandas. Tada jis privalo sustoti 11 valandų (arba 9 valandų, jei prieš tai buvo bent 3 valandų savaitinis poilsis). Tai reiškia, kad jei krovinys išvyksta pirmadienį 08:00 valandą ryto, antradienį jis gali būti tik apie 10–11 valandą ryto (jei nėra eismo įvykių). Negalima reikalauti nuo vairuotojo važiuoti ilgiau leistinų 9 valandų per dieną, nes tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Planuodamas maršrutą, a visada įskaičiuju šias „privalomas“ stabdymo vietas, kurios dažniausiai būna specialiuose stovėjimo aikštelėse (Rastplatz) Vokietijoje arba Lenkijoje.

4. Kokie yra pagrindiniai „spąstai“ šiame maršrute, kurie gali prailginti kelionę?

Ilgos patirties srityje leidžia man išskirti tris pagrindinius „spąstus“. Pirmasis – tai eismo įvykiai Vokietijoje, ypač Riūro srityje (Ruhrgebiet). Ten autostradų sankryžos yra labai tankios, ir net mažas avarija gali sukelti milžiniškas spūstis, kurios prailgina kelionę kelias valandas. Antrasis – Lenkijos plentų remonto darbai. Nors A2 gerokai pagerėjo, bet atkarpų, kuriose vyksta remontas, su siaurinimais vis dar būna nemažai, tenka važiuoti lėčiau. Trečiasis – meteorologinės sąlygos, ypač žiemos metu, kai Vokietijoje arba Olandijoje pasitaiko rūkas. Rūkas Olandijoje yra dažnas reiškinys, kuris gali visiškai sustabdyti eismą automagistralėse. Tai yra neprognozuojamas faktorius, kuris gali sugadoti net labai tikslius planus.

5. Ar verta rinktis kelią per jūrą (keltas Klaipėda-Kelis) vietoje žemėlio maršruto?

Tai klausimas apie kompromisą tarp laiko ir kainos. Kelias keltu Klaipėda–Kelis (Kiel) ir toliau į Olandiją gali būti naudingas, jeigu krovinys yra skubus arba jeigu norime išvengti Vokietijos autostradų spūsčių. Kelias keltu trunka apie 20–22 valandas (plaukimas ir uosto formalumai). Tačiau reikia atsižvelgti į keltų tvarkaraštį – jie neplaukia kiekvieną dieną arba ne visada patogiu laiku. Be to, kaina yra žymiai didesnė nei važiavimas žeme. Mano patirtis rodo, kad standartiniam kroviniui žemėlio maršrutas yra ekonomiškesnis. Tačiau jeigu krovinys yra labai jautrus laikui (pvz., gaminiai į gamybos liniją, kurioje stovi „Just-in-Time“ principas), keltas gali būti apsauginis variantas, nors ir brangesnis.

6. Kaip savaitgalio draudimai Vokietijoje veikia krovinių pervežimus?

Vokietijoje galioja griežti savaitgalio ir švenčių važiavimo draudimai sunkvežimiams virš 7,5 tonos. Tai reiškia, kad sunkvežimiai negali važiuoti nuo šeštadienio 22:00 valandos iki sekmadienio 22:00 valandos (ir švenčių dienomis). Jeigu jūsų krovinys išvyksta penktadienį vėlai, vairuotojas gali nuvaziuoti tik iki Vokietijos sienos arba artimiausios stovėjimo aikštelės ir turi laukti iki sekmadienio vakaro. Tai prailgina pristatymą beveik dviem dienoms. Planuodamas transportą, a visada stengiuosi taip derinti laiką, kad vairuotojas praeitų Vokietiją prieš šeštadienį arba pradėtų važiuoti po sekmadienio, kad nereikėtų švaistyti laiko stovėjimo aikštelėje.

7. Kokios eismo sąlygos laukia paties Olandijoje (paskutinis kilometras)?

Olandija yra viena tankiausiai apgyvendintų šalių Europoje, ir tai juntama keliuose. Nors Olandijos keliai yra puikios būklės, bet jų tankumas yra didelis. Paskutinis kilometras, t. y. išvykimas iš pagrindinio autostrados (A2, A4, A1) į konkretų sandėlį, gali užtrukti net valandą dėl intensyvaus miesto eismo. Be to, Olandijoje yra labai daug dviračių takų, ir vairuotojai, įpratę su kitomis šalimis, turi būti ypač atidūs sankryžose. Dar vienas niuansas – daugelyje vietų yra greičio apribojimai „30“ arba „50“ zonose, kuriose griežtai stebi greičio kameros. Tai gali lėtinti paskutinį etapą, tačiau leidžia išvengti baudų, kurias mūsų kompanija visada stengiasi išvengti.

8. Kaip žiemos sezonas (padangos su spyruoklėmis) veikia kelionę?

Nuo lapkričio 1 dienos iki pirmosios pavasario dienos Vokietijoje ir Olandijoje galioja įsipareigojimas naudoti žieminėms padangas. Esant sniegui ar ledui, reikia naudoti padangas su spyruoklėmis (M+S žymėjimas). Žiemos metu, net jeigu sniego nėra, bet yra šlapdriba, greitis autostradose gali būti apribotas arba eismas gali sulėtėti dėl blogo matomumo. Mano patirtis rodo, kad žiemos sezonu reikia planuoti maždaug 10–15 proc. ilgesnį laiką kelionei. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojai gali reikti ilgesnės pertraukos, jeigu oro sąlygos yra ekstremalios, kad užtikrintų saugumą. Negalima spausti vairuotojo, kai kelyje sninga ar yra ledas.

9. Ar yra skirtumas tarp krovinių (pilnas konteineris vs. dalinis krovinys) pristatymo trukmės?

Techniškai važiavimo laikas yra tas pats, nes sunkvežimis važiuoja tuo pačiu greičiu. Tačiau logistiniu požiūriu dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) gali užtrukti ilgiau dėl „transload“ (perkrovimo) operacijų. Jeigu krovinys yra dalinis, sunkvežimis gali sustoti tarpiniame punkte (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje), kur iškrauna dalį krovinių ir įkrauna kitų. Tai gana užtrukti – nuo 2 iki 6 valandų. Pilnas krovinys (FTL – Full Truckload) važiuoja tiesiai ir paprastai yra greitesnis. Todėl, jeigu jums svarbus greitis, visada rekomenduoju rinktis pilno krovinio transportą, jeigu tūris tai leidžia.

10. Kokius dokumentus reikia turėti norint greitai praeiti sieną ir netrukdomai važiuoti?

Nors Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Olandija yra Šengeno erdvėje ir fizinės sienų patikros nėra, dokumentų tikrinimas gali įvykti bet kur. Būtina turėti tinkamus CMR sąskaitas-faktūrų, kurių duomenys turi sutapti su krovinio deklaracija (TIR arba Exit sąskaita). Jeigu yra klaidų dokumentuose, pvz., neteisingai nurodytas svoris ar prekių kodas (HS kodas), pareigūnai gali sustabdyti sunkvežimį tikrinti. Tai gali užtrukti kelias valandas. Be to, reikia, kad vairuotojas turėtų galiojantį vairuotojo pažymėjimą (vairuotojo kortelę) ir techninę apžiūrą. Mano patirtis: gerai paruošti dokumentai yra 50 proc. sėkmės greitam pristatymui.

Išvada

Apibendrinant, kelionės trukmė į Olandiją optimaliu maršrutu nėra fiksuotas skaičius, kurį galima sužinoti iš interneto žemėlapio. Tai yra dinamiškas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Kaip ekspertas, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių šiuo maršrutu, galiu pasakyti, kad sėkmės raktas yra ne greitis, o planavimas ir realūs lūkesčiai.

Optimalus maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją yra geriausias pasirinkimas dauguma atvejų, tačiau jis reikalauja profesionalaus valdymo. Svarbiausia yra ne tik pasirinkti trumpiausią kelią, bet ir taip suderinti vairuotojo darbo grafiką, kad jis neperžengtų leistinų valandų ir galėtų saugiai nuvažiuoti. Taip pat būtina atsižvelgti į Vokietijos savaitgalio draudimus, kurie gali stipriai pakeisti pristatymo datas.

Klientams rekomenduoju nebijoti klausti savo logistikos partnerio apie detales. Paklauskite, kur bus vairuotojo poilsis, ar yra planuojami remonto darbai maršrute, ar tikrai krovinys spės prieš šventes. Informacija – tai geriausia priemonė išvengti nesusipratimų ir vėlavimų. Esu tikras, kad gerai suprasdami šias subtilybes, galėsite efektyviau planuoti savo verslo procesus ir olandiški partneriai jums bus labiau patikimi.

Olandija laukia jūsų krovinių, o su tuo pasiruošimu, kurį suteikia patirtis, kelionė gali būti ne tik skubi, bet ir sklandi.