Kelionės trukmė į Olandiją mikroautobusu be sustojimų: Išsamus eksperto vadovas

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) iš Lietuvos yra vienas dažniausiai atliekamų maršrutų tarptautiniame keleivinių pervežimų sektoriuje. Per dvidešimt metų, kuriuos praleidau šioje srityje, daugybę kartų teko girdėti vieną tą patį klausimą, kurį suformuluoja tiek verslo klientai, tiek individualūs keleiviai: „Kiek laiko užtruks ši kelionė, jei važiuosime be sustojimų?“ Atrodo paprasta, tačiau atsakymas nėra tiesioginis skaičius. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių, pradedant kelių būkle ir baigiant griežtomis vairuotojų darbo apribojimų taisyklėmis.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamete patirtimi, aiškinau, kas iš tikrųjų turi omenyje „kelionė be sustojimų“, kiek laiko užtrunka toks maršrutas pagal įstatymus ir prie ko reikia pasiruošti, norint pasiekti Olandiją saugiai ir laiku. Svarbu suprasti, kad kai kalbame apie profesionalų keleivinį transportą, „be sustojimų“ reiškia tiesiogiai maršrutą be nereikalingų užkardų, tačiau ne pažeidžiant fiziologijos ir teisės normų.

Įvadas

Olandija yra strategiškai svarbi šalis, nuolat besivystanti ir turinti intensyvius prekybos ryšius su Lietuva. Atstumas tarp Vilniaus (arba Kauno) ir Amsterdamo arba Roterdamo yra apie 1700–1800 kilometrų. Tai nėra trumpas nuotolis, net naudojant greitąsias autostradas. Daugelis klientų, svajojančių apie „non-stop“ režimą, įsivaizduoja, kad mikroautobusas gali judėti nuo išvykimo iki atvykimo be jokios pertraukos, kaip būtų važiuojant asmeniniu automobiliu, jei vairuotojas būtų robotas.

Tačiau profesionalioje transporto srityje situacija yra kita. Mikroautobusai, kurie atlieka tolimojo nuotolio keliones, yra pavaldūs griežtoms Europos Sąjungos reglamentams (pvz., 561/2006 EB reglamentas), kurios reglamentuoja vairuotojų poilsį. Mano patirtis rodo, kad pagrindinis raktas į sėkmingą kelionę yra ne spartus važiavimas, kuris kelia pavojų, o optimalus laiko planavimas, atsižvelgiant į šias taisykles.

Straipsnyje sužinosite, kodėl maršrutas „be sustojimų“ realiai trunka taip, kaip trunka, ką reiškia „tacho“ (tachografo) įrašai ir kodėl dviejų vairuotojų buvimas gali padaryti šią kelionę gerokai efektyvesnę. Mes taip pat aptarsime techninius aspektus, tokius kaip greičio limitai skirtingose šalyse ir kelių eismo intensyvumas, kuris gali smarkiai pakeisti planuojamą atvykimo laiką.

Svarbu pažymėti, kad „be sustojimų“ kliento akimis dažniausiai reiškia – mes nevažiuojame aplankykime draugus Varšuvoje, neaprenkame prekybos centrų pietums ir nekeičieme keleivių kelyje. Tai yra tiesioginis pervežimas iš taško A į tašką B. Tokio tipo paslauga yra populiariausia tarp verslo atstovų, kurie nori kuo greičiau pasiekti verslo susitikimus, ir tarp turistų, norinčių kuo efektyviau panaudoti savo laiką atostogoms.

Sąmoningai neigiu idėją, kad greitis yra vienintelis prioritetas. Po dvidešimties metų šioje srityje galiu drąsiai teigti: saugumas ir patikimumas visada pirmauja prieš greitį. Tačiau suprantu, kad laikas – pinigai, todėl toliau pateiksiu išsamų analizę, kaip maksimaliai sutrumpinti šios kelionės trukmę nepažeidžiant įstatymų.

DUK (Dažniausiai uždukami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su kelione į Olandiją mikroautobusu, remdamasis savo praktine patirtimi ir žiniomis apie logistikos procesus.

1. Kiek laiko realiai trunka kelionė į Olandiją „be sustojimų“?

Esant idealioms sąlygoms – puikiai orai, nėra eismo įvykių ir statybų, o maršrutas yra tiesioginis – grynas važiavimo laikas nuo Vilniaus iki Amsterdamo (arba kitų didžiųjų Olandijos miestų) svyruoja nuo 18 iki 20 valandų. Tačiau kalbant apie pilną kelionės trukmę su būtinomis procedūromis, reikia skirti maždaug 22–24 valandas, jei mikroautobuse yra du vairuotojai. Jeigu vairuoja vienas, kelionė gali užtrukti iki 30–32 valandų dėl privalomo 11 valandų poilsio (nakties miego). Todėl, kai klientas klauso „kiek laiko“, a visada nurodau ilgesnį laiką, kad nektų viltis per daug ir galėčiau pasiūlyti realų, o ne teorinį scenarijų.

2. Ar „be sustojimų“ reiškia, kad vairuotojas niekada nebus išlipęs iš automobilio?

Ne, tai yra dažnas klaidingas suvokimas. Profesionalaus vairuotojo darbas reglamentuojamas griežtais taisyklėmis, skirtomos užtikrinti saugumą kelyje. Pagal ES reglamentus, po 4,5 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią gali padalyti į 15 minučių ir 30 minučių). Be to, po 9 valandų vairavimo per parą, jis privalo atsipalaiduoti 11 valandų (nepertraukiamas poilsis). Taigi, „be sustojimų“ šiuo kontekstu reiškia be papildomų komercinių ar turistinių sustojimų, bet ne be fiziologinių ir teisinių pertraukų. Jei kelionė vyksta su dviem vairuotojais, mikroautobuso judėjimas gali būti beveik nenutrūkstamas, nes vienas ilsisi, kai kitas vairuoja.

3. Kodėl reikalingi du vairuotojai tokioms kelionėms ir kaip tai keičia laiką?

Dviejų vairuotojų buvimas yra raktas į greičiausią possible kelionę, kai vartotojas nori kuo greičiau atvykti į tikslą. Esant dviem vairuotojams, „tachografas“ neleidžia jiems vairuoti vienu metu, tačiau leidžia keistis vienas kitam be ilgos kelionės stabdymo. Pavyzdžiui, vienas vairuoja 4,5 valandas, padaro 45 minučių pertrauką, tuomet sėda ant vairuotojo vietos antrasis, o pirmasis ilsisi. Tokiu būdu mikroautobusas gali judėti beveik 24 valandas per parą (išskyrus trumpas degalinių sustojimus). Su vienu vairuotoju reikia skirti maždaug 11 valandų per naktį miegui, kas prailgina visą kelionę beveik per pusę dienos. Mano patirtis rodo, kad verslo klientai visada renkasi variantą su dviem vairuotojais dėl laiko taupymo.

4. Kokius greičio apribojimus turi mikroautobusai skirtingose šalyse?

Greitis tiesiogiai įtakoja kelionės trukmę. Lietuvoje ir daugumoje Europos šalių keleiviniai mikroautobusai, svorio kategorijos didesnės nei 3,5 tonos (kas būdinga 8–9 keleivių autobusams), dažnai turi mažesnius leidžiamus greičius nei lengvieji automobiliai. Vokietijoje, pavyzdžiui, greičio limitas autostradose tokiems transporto priemonėms dažnai yra 100 km/h (nors rekomenduojamas 80 km/h), o Lenkijoje greičio ribos taip pat griežtai kontroliuojamos. Olandijoje didesnėje dalyje kelių greitis ribojamas 100 km/h. Skirtingai nei asmeninis automobilis, kuris Vokietijoje gali važiuoti 160–180 km/h ten, kur nėra ribojimų, mikroautobusas privalo laikytis griežtesnių normų. Tai vienas pagrindinių priežasčių, kodėl mes negalime važiuoti taip pat greitai kaip sportinis automobilis.

5. Ar maršrutas (per Lenkiją ar per Vokietiją) labai įtakoja laiką?

Taip, maršruto pasirinkimas yra strateginis sprendimas. Populiariausias ir trumpiausias maršrutas eina per Lenkiją (autobanas A2), vėliau per Vokietiją link Olandijos. Tačiau Lenkijoje, nors autostradų kokybė gerokai pagerėjo pastaraisiais metais, vis dar egzistuoja ruožų su ribojimais arba dideliu eismo intensyvumu, ypač prie Varšuvos ar Poznanės. Alternatyvinis maršrutas gali būti per Baltijos jūros uostus (Klaipėda – Kylis), tačiau čia pridedamas laikas, skirtas kelionei keltu ir laukimui uoste. Paprastai, norint važiuoti „be sustojimų“ sausuma, pasirenkamas kontinentinis maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją, kaip patikimiausias ir efektyviausias, nors jis reikalauja nepamiršti apie Vokietijos mokesčius (vignetių nereikia, bet yra kelių mokesčių sunkiasvoriams bei keleiviniams transportams).

6. Kokios yra pagrindinės neplanuotos delsos, kurios gali prailginti kelionę?

Per 20 metų patirties galiu išskirti tris pagrindinius „priešus“ laikui: eismo įvykiai, statybos ir meteorologinės sąlygos. Vokietijos autostrados, ypač Ruhr srities (Šiaurės Reinas-Vestfalija) ruožai arba aplinkkeliai aplink Berlyną, yra žinomi dėl milžiniškų spūsčių net esant mažiausioms avarijoms. Statybų zonos, kuriose eismo juostos susiaurėja, gali sukelti valandų delsas. Taip pat Olandijos ir Vokietijos žiemos sąlygos – stiprus vėjas (ypač Olandijoje, kur jis gali stipriai mažinti mikroautobuso stabilumą) ir rūkas, priversiantys mažinti greitį. Patirtis moko įvertinti šiuos rizikos faktorius ir planuoti kelionę su tam tikra laiko rezerve, kurios, sėkmės atveju, vėliau pasiduoda kaip papildomas poilsis prieš paskutinį etapą.

7. Ar mikroautobuso techninė būklė įtakoja greitį?

Be abejo. Profesionalų įmonės, prieš išvykdamos į tokias ilgas keliones, atlieka pagrindinę techninę apžiūrą. Naujausios kartos mikroautobusai turi galingesnius variklius, leidžiančius lengviau įveikti kalvas (pavyzdžiui, Vokietijos kalvotus ruožus) ir taupyti degalus. Senesnis technika gali pradėti kelti problemų, o tai ne tik prailgina kelionę dėl gedimų, bet ir kelia saugumo riziką. Aš visada pasiduodu patikimais „Mercedes“ ar „Volkswagen“ modeliais, kurie yra sukurti tolimojo nuotolio pervežimams, jie užtikrina stabilumo kontrolę ir ergonomiką, kas leidžia vairuotojui ilgiau išlikti budriu. Techninis aptarnavimas yra būtinas sąlyga „be sustojimų“ režimui – nėra nieko blogiau, kaip sustoti per šimtą kilometrų dėl perkaisto variklio.

8. Kaip veikia žiemos sezonas (padangos su spyruoklėmis) į kelionės trukmę?

Tai yra labai aktualu Lietuvos transporteriams. Nuo lapkričio 1 d. kelių eismo taisyklės reikalauja, kad transporto priemonės būtų sukomplektuotos žieminėmis padangomis. Tačiau kalbant apie mikroautobusus, kurie dažnai turi didelę pakrovą, svarbu ne tik gumos rūšis, bet ir jos pritaikymas. Žieminės padangos, ypač su spyruoklėmis (jei kalbame apie ypatingas sąlygas arba specifinius reikalavimus), gali šiek tiek sumažinti leidžiamą greitį (dažniausia rekomenduojamas greitis su spyruoklėmis yra žemesnis, pvz., iki 160 km/h, tačiau mikroautobusai ir taip važiuoja lėčiau). Be to, blogas oras (sniegas, ledas) priverčia vairuotojus važiuoti atsargiau, kas natūraliai prailgina kelionę. Žiemos metu aš visada pridedu maždaug 10–15 proc. laiko rezervo prie standartinės kelionės trukmės.

9. Ar įmanoma užsisakyti kelionę, kuri vyktų naktį, kad atvyktum ryte?

Taip, tai yra dažnai pasirenkamas variantas, ypač verslo klientams, norintiems pietų metu jau būti susitikimuose. Maršruto planavime atsižvelgiama į tai, kad naktį eismas yra mažesnis, todėl proveržiai pro didmiesčius (Varšuva, Berlynas) gali būti greitesni. Tačiau čia yra ir savas rizikos faktorius – nakties rega, vairuotojo mieguistumas, didesnė galimybė susidurti su laukiniais gyvūnais kelyje (ypač Vokietijoje ir Lenkijoje). Profesionalus vairuotojas žino, kaip derinti naktinę važiavimo strategiją su dienos poilsio grafiku. Jei tikslas yra atvykti į Olandiją 8:00 ryto, išvykti reikia apie 8:00–10:00 ankstesnį rytą (su dviem vairuotojais). Tokio planavimo tikslumas – mano kasdieninė darbo dalis.

10. Ką clientas turi žinoti apie kainą ir jos susiejimą su laiku?

Dauguma klientų mano, kad greitesnė kelionė (su dviem vairuotojais) tiesiog kainos brangiau dėl kuro. Tačiau kuro sąnaudos tai tik maža dalis. Pagrindinė kainos skirtumo dalis yra darbo užmokestis antram vairuotojui, dienpinigiai, apgyvendinimas (jei reikia) ir didesnė transporto priemonės amortizacija.