Kelionės trukmė į Olandiją: kiek laiko užtruksite?

Įvadas

Daugelis klientų, pirmą kartą kreipiančiųsi į logistikos kompaniją arba planuojančių pirkti prekes iš Nyderlandų, visų pirma susiduria su vienu klausimu: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti paprastas – pasižiūrėti į žemėlapį, apskaičiuoti atstumą ir padalyti iš vidutinio greičio. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose, ypač maršrutuose tarp Lietuvos ir Olandijos, realybė yra kur kas sudėtingesnė.

Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu pasakyti tikrai: nėra dviejų vienodų kelionių. Olandija (Nyderlandai) yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o Krovininiai automobiliai kasdien čiulba šiuo maršrutu. Nors atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo ar Roterdamo svyruoja apie 1600–1800 kilometrų, kelionės trukmę nulemia ne tik kilometres, bet ir eilė kitų, mažiau akivaizdių faktorių.

Šiame straipsnyje pasistengsiu atskleisti, kas tik tiksliai įtakoja Jūsų siuntos kelią. Mes ne tik aptarsime vidutinius laikus, bet ir pažvelgsime į procesą profesionalo akimis, aiškindami, kodėl kartais reikia laukti ilgiau, ir kaip tinkamai suplanuoti logistiką, kad nenuviltumėte. Suprasdami mechanizmus, galėsite realiau įsivertinti terminus ir bendrauti su vežėjais efektyviau. Svarbiausia – prisiminti, kad tarptautinis pervežimas ne tik apie vairavimą, tai sudėtingas orkestras, kuriam reikalingas tiksla koordinacija.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Koks yra vidutinis kelionės trukmės laikas tarp Lietuvos ir Olandijos?

Vidutinis, idealiais sąlygomis, krovininio automobilio kelionės laikas viena kryptimi (pvz., iš Kauno į Roterdamą) svyruoja nuo 24 iki 30 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau praktikoje kalbame ne apie valandas, o apie dienas. Standartinis pervežimas (FTL – pilna mašina) paprastai trunka 1–2 dienas. Jeigu krovinys siunčiamas daliniu krovininiu (LTL – dalinis krovinys), terminas gali išsiplėsti iki 3–4 dienų, nes reikia laiko surinkti prekes iš siuntėjų ir išskirstyti gavėjams. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas negali vairuoti neperstodamas 24 valandas – jis privalo laikytis poilsio režimo, kas automatiškai prailgina kelionę kalendoriniais laikais.

2. Kaip vairuotojo poilsio laikai įtakoja atvykimo datą?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį klientai dažnai pamiršta. Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką. Be to, per parą leidžiama vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali būti pratęsta iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Tai reiškia, kad net jei kelionė truktų 20 valandų, ji negali būti įvykdyta per vieną dieną – vairuotojas privalo praleisti naktį miegojoje. Paprastai tokiame maršrute būna bent viena pilna pertrauka (naktis), todėl, jei krovinys išvežamas pirmadienio ryte, į tikslo vietą jis dažniausiai atvyksta trečiadienio ryte arba antradienio vėlų vakarą, priklausomai nuo įsileidimo vietos.

3. Kuris maršrutas laikomas greičiausiu ir kodėl?

Populiariausias ir greičiausias maršrutas į Olandiją eina per Lenkiją ir Vokietiją (pvz., Marijampolė – Varšuva – Berlynas – Amsterdamas). Naujų greitkelių atsiradimas Lenkijoje (pvz., A2 autostrada) stipriai sutrumpino kelionę. Šis maršrutas yra efektyviausias dėl gerų kelių sąlygų ir trumpiausio atstumo. Alternatyvūs maršrutai (pvz., per Baltarusiją) šiuo metu nėra taip populiarūs dėl sankcijų, biurokratinių procedūrų ir ribojimų, o maršrutai per Kaliningradą sritį yra pernelyg komplikuoti dėl vizų ir pasienio kontrolės. Taigi, maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją yra „auksinis standartas“ šiame kelyje.

4. Kokį įtakos trukmei turi automobilių spūstys Vokietijoje ir Lenkijoje?

Spūstys, ypač Vokietijoje, yra tikra logistika košmaras. Vokietijos autostrados (Autobahn) gali būti užstrigusios dėl eismo įvykių, remonto darbų („Baustellen“) arba intensyvausTransporto. Vokietijos „Ruhr“ sritis (Esenas, Diusseldorfas) yra viena tankiausiai apgyvendintų industrializacijos zonų Europoje, ir čia spūstys yra kasdienybė. Lenkijoje situacija gerėja, bet aplink Varšuvą ar Poznanę taip pat susidaro dideli ežiai. Vien didelė spūstis gali atidėlioti atvykimą nuo 2 iki 6 valandų, o kartais ir ilgiau. Patyręs dispatcheris stebi eismo situaciją realiu laiku ir gali nukreipti vairuotoju apiplesiu maršrutu, tačiau tai visada trunka ilgiau nei planuota tiesiogine trasa.

5. Ar metų laikas ir oro sąlygos gali prailginti kelionę?

Žinoma. Žiemą rudenį situacija keliuose tampa neprognozuojama. Pirmas sniegas ar ledas Lenkijos autostradose gali visiškai sustabdyti eismą valandomis. Be to, vairuotojams taikomi saugumo apribojimai – esant blogoms oro sąlygoms, greičiai gali būti ribojami iki 50 km/h ar 60 km/h visų automobilių, o ne tik sunkvežimių. Vasarą problemą kelia smarkios liūtys (pvz., audros Vokietijoje), kurios taip pat verčia sulėtinti greitį. Taip pat reikia prisiminti apie „vasaros padangų“ žieminį laikotarpį reikalavimus – jei vairuotojas nebus pasiruošęs, gali būti sustabdytas patikrai, kas vėliau prailgins terminą.

6. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pristatymo laikai?

Tai esminis skirtumas. Jeigu užsakote pilną mašiną (FTL – Full Truckload), ji važiuoja tiesiai iš Jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį (arba atvirkščiai). Kelionės trukmė priklauso tik nuo vairavimo, poilsio ir kelių sąlygų – tai 1–2 dienos. Dėl dalinio krovinio (LTL – Less Than Truckload) padėtis kitokia. Mašina turi suvažiuoti prie kelių ar net dešimčių klientų, surinkti prekes (konsolidacija). Tada ji važiuoja į terminalą, kur prekes gali perkrauti į kitą mašiną. Atvykus į Olandiją, vėl reikia išskirstyti prekes. Dėl šių papildomų operacijų (užkrovimas, iškrovimas, perkrovimas, laukimas kitų krovinių) bendras terminas gali siekti 3–5 darbo dienas. Tai pigiau, bet lėčiau.

7. Ar savaitės diena (pvz., penktadienis) turi įtakos greičiui?

Turi didžiulę įtaką. Jeigu krovinys surenkamas ar išvežamas penktadienį, reikia atsižvelgti į savaitgalį. Vairuotojai turi poilsio dienas, o dauguma Olandijos ir Vokietijos gavėjų (sandėlių, parduotuvių) nedirba sekmadieniais. Jei krovinys atvykta į terminalą penktadienio vakarą, jis gali ten stovėti iki pirmadienio ryto. Be to, penktadienio pavakariais ir vakarais keliuose susiduria didžiausios spūstys, nes visi vyksta savaitgaliui. Todėl patartina planuoti siuntimas pradžią savaitės pradžioje (pirmadienis, antradienis), kad būtų didžiausia tikimybė pasiekti gavėją darbo laiku.

8. Kokios dokumentacijos reikalavimai gali sukelti delsas?

Net ir šiandien, esant Šengeno erdvei, dokumentai yra kritiški. Jei pateikiami neteisingi ar nebaigti prekių vadinamieji CMR sąrašai, prekių deklaracijos (jei reikalingos muitinės procedūros) arba trūksta pridėtinių dokumentų (pvz., sertifikatai, faktūros), mašina gali būti sustabdyta patikrai arba neleista įkelti/iškelti prekių. Muitinės kontrolė, nors ir reta bendroje prekyboje tarp ES šalių, gali būti atliekama atsitiktiniu būdu. Jei krovinys yra pavojingas (ADR), reikalingi ypatingi leidimai. Netikslumai dokumentuose gali prailginti kelionę nuo kelių valandų iki dienų.

9. Ar įmanoma paspartinti kelionę, jei prekės skubos?

Taip, tai įmanoma, bet tai kainuoja brangiau. Standartiniu atveju vairuotojas važiuoja vienas. Esant kritiniam skubumui, gali būti siunčiamas „dvigubos aulos“ ekipažas – du vairuotojai vienoje mašinoje. Tuo atveju, kai vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia mašina judėti be ilgos naktinio poilsio pertraukos (išskyrus trumpas 45 min. pertraukas). Tokiu būdu 1600 km galima įveikti per maždaug 18–20 valandų be ilgos sustojimo. Tačiau tokia paslauga yra gerokai brangesnė, nes reikia mokėti už darbo užmokestį dviem žmonėms. Taip pat egzistuoja ekspresinės siuntos pavieniais automobiliais (pvz., 3,5 t sunkvežimiais), kurie gali važiuoti dar greičiau dėl mažesnių apribojimų.

10. Kokį tikslumą galima laukti iš pristatymo termino prognozės?

Profesionalios logistikos kompanijos visada stengiasi nurodyti realų terminą, tačiau reikia suprasti, kad tai ne „geležinkelis“ su fiksuota grafiku. Mes dažniausiai suteikiame laiko intervalą (pvz., „antradienį“ arba „antradienio–trečiadienio“ naktį). 99% atvejų spėjame šiuos terminus laikytis. Tačiau 1% atvejų (avo avarija, neprognozuojamas sniegas, policijos operacija) gali sukelti nedidelę delsa. Jei Jums reikalingas pristatymas konkrečiu laiku (pvz., iki 10:00 ryto), tai turi būti iš anksto aptarta ir įtraukta į sutartį kaip „just-in-time“ paslauga, kadangi tai reikalauja specialaus planavimo ir maršruto korekcijos.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kiek laiko užtruks kelionė į Olandiją?“ neturi vieno paprasto skaičiaus atsakymo. Tai sudėtinga lygtis, kurioje susiduria atstumas, vairuotojų darbo ir poilsio režimai, kelių infrastruktūra, oro sąlygos ir logistinės schemos (pilnas vs. dalinis krovinys).

Esu dirbęs šioje srityje ilgai, ir galiu patikinti: raktas į sėkmingą pervežimą ne tik greitis, bet ir tikslumas bei planavimas. Jei Jūsų versnui svarbu, kad prekės atvyktų laiku, verta tiksliai pateikti informaciją apie krovinius, pasiruošti dokumentus ir pasikalbėti su logistika ekspertu apie geriausią maršrutą ir laiką. Nenuvilti nėra sunku, jei tikrai suprantate, kas vyksta už vairo už uždarų durų.

Kelionė į Olandiją trunka apie dieną ar dvi, tačiau kokybiškas aptarnavimas ir sklandus procesas – tai rezultatas, kurį kuria daugelio metų patirtis ir atsakingas požiūris. Tikėkimės, kad ši informacija padės Jums geriau suprasti logistikos pasaulį ir planuoti savo veiklą dar efektyviau.