Kelionės trukmė į Olandiją – kaip pasiekti greičiau?

Įvadas

Olandija, arba Nyderlandai, yra viena svarbiausių logistikos krypčių visoje Europoje. Šalis, žinoma dėl savo uostų (ypač Roterdamo, kuris yra didžiausias Europoje), aukštos technologijų ūkio ir intensyvaus prekybos susitarimų, yra pagrindinis taškas daugeliui Lietuvos eksportuotojų ir importuotojų. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daug kartų esu girdėjęs tą patį klausimą: „Kiek laiko užtruks kroviniui pasiekti Olandiją?“ Atsakymas, kaip ir visada logistikoje, nėra vienareikšmis. Jis priklauso ne tik nuo atstumo, kuris tarp Vilniaus ir Amsterdamo siekia apie 1700 km, bet ir nuo begalės kitų veiksnių, kurie gali sukelti nenumaldomus nesklandumus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėdamas suprasti, kas tiką lemia kelionės trukmę, ir, kas svarbiau, kaip šį procesą galima optimizuoti. Kalbėsime ne tik apie fizinį atstumą, bet ir apie maršrutų planavimą, vairuotojų darbo režimą, dokumentacijos tvarkymą ir strateginius sprendimus, kurie leidžia „apgauti“ laiką. nors logistikoje stebuklų nėra, teisingas planavimas gali sutrumpinti kelionę nuo trijų-penkių dienų iki efektyvaus 24–48 valandų pristatymo (priklausomai nuo krovinio tipo). Svarbiausia yra suprasti, kad greitis – tai ne tik gazuojantis vairuotojas, bet ir beklaidžiama organizacija. Žemiau išsamiai aptarsime visus niuansus, susijusius su greitu ir saugiu krovinių pristatymu į Olandiją.

DUK

1. Koks yra vidutinis kelionės trukmės laikas iš Lietuvos į Olandiją sunkvežimiu?

Vidutinis kelionės laikas yra reliatyvus sąvoka, tačiau remiantis mano daugiamete patirtimi, galime brėžti aiškias ribas. Jei kalbame apie pilną sunkvežimio (FTL – Full Truck Load) krovinį, važiuojantį be sustojimų (išskyrus privalomus poilsio), techninis vairavimo laikas viena kryptimi yra maždaug 18–20 valandų. Tačiau logistikoje negalime remtis vien techniniu laiku.

Realiai standartinis pristatymas į Olandiją (pvz., į Roterdamo ar Eindhoveno regionus) trunka nuo 24 iki 48 valandų nuo krovimo momento, jei viskas eina kaip pagal laikrodį. Tačiau dažniausiai klientams numatomas terminas yra 2–3 dienos. Kodėl toks skirtumas? Todėl, kad reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Pagal ES reglamentas, vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 9 valandų nepertraukiamą poilsį. Tai reiškia, kad net ir geriausiu atveju kelionė bus nutraukta pernakvojimui. Jei krovinys yra ne visiškai paruoštas iš karto, arba yra dalinis krovinių (LTL) konsolidacija, laikas gali išsiplėsti iki 3–5 dienų, nes reikia surinkti krovinius iš skirtingų siuntėjų prieš išvykstant.

2. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia, kad transportavimas užtrunka ilgiau nei planuota?

Esu matęs tūkstančius atvejų, kai idealiai suplanuota kelionė dėl vieno nedidelio detalo pasidaro košmara. Pagrindiniai vėlavimo kaltininkai yra trys: eismo įvykiai, oro sąlygos ir biurokratinės klaidos.

Vokietija ir Lenkija – tai pagrindiniai tranzitiniai tiltai į Olandiją. Vokietijos autostradose (Autobahn) dažnai vyksta remonto darbai, o eismo intensyvumas, ypač aplink Ruhro sritį, yra milžiniškas. Vienas nedidelis avarinis stabdymas gali sukelti spūstį, kurią reikia įveikti valandomis. Oro sąlygos, ypač žiemos periodu, gali visiškai sustabdyti judėjimą A2 autostradoje Lenkijoje arba Vokietijoje. Trečiasis, dažnai nepastebimas veiksnys – dokumentacija. Neteisingai užpildyta CMR sąskaita faktūra, trūkstami sertifikatai arba muitinės dokumentai gali sustabdyti sunkvežimį pasienio punktuose arba patį Olandijoje ilgai neišspręstų problemų ratu. Todėl, norint greičiau pasiekti tikslą, dokumentai turi būti tvarkomi „prieš dieną“, o ne vairuotojui jau esant kelyje.

3. Ar maršruto pasirinkimas turi įtakos greičiui?

Absoliučiai taip. Dauguma mano kolegų ir vairuotojų renkasi klasikinį maršrutą per Lenkiją (Via Baltika, toliau S8/A2 į Vokietiją). Šis maršrutas yra trumpiausias atstumu, bet ne visada greičiausias laiku. A2 autostrados atkarpos Lenkijoje kelis metus buvo tiesiamos ir dabar situacija gerokai pagerėjo, tačiau mokesčiai už važiavimą (vignettes) tenka mokėti didelius.

Alternatyva – maršrutas per Kaliningradą ir Skandinaviją – šiuo atveju retai kada būna greitesnis dėl papildomų keltų laukimo ir ilgesnio atstumo. Tačiau yra ir subtilybių Vokietijoje. Kai kurie vairuotojai vengia miestų ir renkasi aplinkkelius, nors jie ir atrodo ilgesni žemėlapyje. Pavyzdžiui, važiavimas aplink Berlyną gali užtrukti ilgiau dėl intensyvaus eismo nei pasirinkimas šiek tiek pailginto maršruto per rytines Vokietijos žemes. Patyręs ekspertas planuodamas maršrutą ne tik žiūri į kilometrus, bet ir į eismo intensyvumo prognozes, remiantis diena ir paros laiku. Kartais nukrypimas keliu kilometrais į šoną gali sutaupyti valandą prastovų.

4. Kaip krovinių tipas (pilna atveža vs. dalinė) veikia greitį?

Tai vienas kritiškiausių dalykų, kurį klientai dažnai supranta neteisingai. Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL), jis yra užkraunamas Jūsų sandėlyje ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą Olandijoje. Tai yra greičiausias variantas – be sustojimų, be iškrovimo kitur.

Kitaip yra su dalinėmis krovinais (LTL). Tokiu atveju logistikos kompanija turi surinkti krovinius iš keliolikos skirtingų klientų, kad užpildytų sunkvežimį. Tai vadinama konsolidacija. Jūsų kroviniui gali tekti „laukti“ sandėlyje Vilniuje arba Kaune 1–2 dienas, kol bus surinkta pakankamai krovinių tos pačios krypties (pvz., į Olandiją ar Belgiją). Be to, atvykus į Olandiją, sunkvežimis gali sustoti dar keliose vietose iškrauti kitų klientų siuntas prieš pasiekiantas jūsų gavėją. Jei Jums svarbiausia yra greitis – visada pasirinkite pilną atvežą arba, jei krovinyje mažai, ekspresinę dalinės siuntos paslaugą (kai sunkvežimis važiuoja greičiau, nes vengia didelių konsolidacijos sandėlių).

5. Ar keltų naudojimas (pvz., per Baltijos jūrą) gali sutrumpinti kelionės laiką?

Tai įdomus klausimas, su kuriuo dažnai susiduriu planuodami sudėtingas siuntas. Klasikinis maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją yra žemyninis. Tačiau kartais naudinga naudoti keltus. Pavyzdžiui, maršrutas Klaipėda – Kiel (Vokietija) arba Klaipėda – Švedija – Danija.

Keltas nėra būtai greičiausias sprendimas jei matuojame tik laiką. Kelionė keltu Klaipėda-Kiel trunka apie 20–22 valandas. Per tą laiką sunkvežimis važiuodamas per Lenkiją būtų jau beveik pasiekęs Vokietijos-Vokietijos pasienį. Tačiau keltas turi vieną privalumą – poilsį. Vairuotojas gali atsipalaiduoti kablyje, o ne stovėti poilsio aikštelėje prie kelio. Be to, išplaukus iš Kielio, jūs esate šiaurės Vokietijoje, išvengiate pačios užšimtosios A2 autostrados Lenkijos pradžios (prieš Varšuvą). Tačiau dėl bilietų kainos ir laiko grafiko (reikia atvykti į uostą valanda prieš išvykstant), šis variantas retai kada būna efektyvesnis tiesioginiam greičiui pagerinti, nebent jau yra planuojamas tolesnis maršrutas į JK (per Dunkerką ar Kalę) arba šiaurės Olandiją.

6. Kaip vairuotojo darbo laiko apribojimai (tachografas) veikia pristatymo greitį?

Tai yra neperšokamas barjeras, su kuriuo negalima kovoti. Tachografas – tai įrenginys, kuris stebi vairuotojo darbo laiką, greitį ir poilsį. Europos Sąjungos reglamentai yra griežti: vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali išplėsti iki 10 valandų 2 kartus per savaitę) ir ne daugiau kaip 56 valandų per savaitę.

Ką tai reiškia klientui? Jei krovimas Lietuvoje baigiamas 14:00 valandą, vairuotojas gali važiuoti iki 18:30 (su pertraukomis), tada turi pradėti 9 valandų poilsį. Tai reiškia, kad jis vėl gali vaziuoti tik ryte sekančios dienos 7:30 arba 8:00 val. Net jei atstumas iki Olandijos būtų įveikiamas per 15 valandų, jis negali to padaryti be sustojimo. Todėl, norint pasiekti maksimalų greitį, labai svarbu užtikrinti, kad vairuotojas pradėtų važiuoti anksti ryte (pvz., 5:00 val.), kad iki nakties kuo toliau „nulistų“ kilometrus. Taip pat, jei kelionė trunka ilgiau nei viena diena, reikia planuoti nakvynes taip, kad jos neitų per miestų centrus, kur važiavimas lėtesnis.

7. Kaip muitinės ir dokumentų tvarkymas gali pagreitinti procesą?

Nors Olandija yra ES narė ir vidurio Europoje sankryžų nėra, muitinės kontrolė vis tiek egzistuoja, ypač jei krovinyje yra tabako, alkoholio arba brangių prekių. Tačiau dažniausia problema yra ne pati kontrolė, o dokumentų klaidos.

Jei vairuotojas pasienio punkte arba atsitiktinėje patikrinimo vietoje negali pateikti tinkamai užpildytų dokumentų (pvz., EX1 eksporto deklaracijos, jei reikalinga, arba tinkamų sąskaitų), jis gali būti sulaikytas. Tai gana užtrukti. Norint išvengti to, visi dokumentai turi būti pateikti logistikos poskyriui dar prieš išvykstant. Elektroninės prekybos dokumentai (e-CMR) taip pat padeda greičiau perduoti informaciją gavėjui, kad šis galėtų iš anksto parengti muitinės išankstinį deklaravimą (pre-clearance). Sklandžus komunikacijos srautas tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo – tai pusė sėkmės. Jei gavėjas Olandijoje žino, kad krovinių bus ir turi paruošęs visus duomenis „Portbase“ sistemoje (jei važiuojama per uostą), iškrovimas uoste gali vykti valandomis greičiau.

8. Ar „juodieji“ dienos (penktadienis ir pirmadienis) turi įtakos trukmei?

Be abejo. Logistikoje yra vadinamųjų „peak“ dienų. Penktadienį visi stengiasi išsiųsti krovinius, kad jis pasiektų gavėją prieš savaitgalį, o pirmadienį – susirenka visi savaitgalio užsakymai. Jei planuojate siuntą į Olandiją, būtina atsižvelgti į šį faktorių.

Pavyzdžiui, jei krovinys išvyksta penktadienį popietę, vairuotojui teks praleisti savaitgalį kelyje arba poilsio aikštelėje Vokietijoje (kadangi dauguma sandėlių Olandijoje nedirba šeštadienį ir sekmadienį). Tai reiškia, kad krovinių gavėjas jį gaus tik antradienį ryte. Tuo tarpu, jei tas pats krovinys išvyktų ketvirtadienio ryte, jis galėtų būti pristatytas penktadienį. Taigi, pasirinkdami išvykimo dieną, galite efektyviai sutrumpinti pristatymo terminą netiesiogiai – išvengiant nenaudingų prastovų savaitgaliais. Patariu visada derinti išvykimo laiką su gavėjo darbo laiku Olandijoje.

9. Kaip technologijos (GPS ir stebėjimo sistemos) padeda greičiau pasiekti tikslą?

Anksčiau, prieš 20 metų, vairuotojas teliefo skambindavo ir sakydavo: „Važiuoju aplink Berlyną, bus vėlu“. Dabar situacija visiškai kitokia. Modernios GPS stebėjimo sistemos leidžia mums matyti sunkvežimio padėtį realiu laiku, jo greitį ir net degalų lygį.

Tai leidžia logistikos vadybininkams operatyviai reaguoti. Jei matome, kad Vokietijoje susiformavo spūstis, mes galime iš karto pakeisti maršrutą ir nukreipti vairuotoją pro mažesnius kelių mazgus. Be to, gavėjas Olandijoje gali gauti pranešimą, kad sunkvežimas bus po 2 valandų, ir galės iš anksto paruošti kraną arba vairuotojus, taip sutaupydamas iškrovimo laiko uoste ar sandėlyje. Skirtingi „Smart TIR“ ir kitos sistemos leidžia greičiau praeiti muitinės procedūras. Technologijos nevažiuoja vietoje sunkvežimio, bet jos pašalina neveiklumo laikus tarp grandžių.

10. Ar galima garantuoti pristatymą Olandiją per 24 valandas?

Tai yra svajonė kiekvieno kliento, ir taip, tai įmanoma, bet tam reikia sudėtingų sąlygų. Garantuoti 24 valandų pristatymą į Olandiją (pvz., į Amsterdamą ar Roterdamą) įmanoma tik naudojant dviejų vairuotojų komandą arba atliekant ekspresinę siuntą.

Ekspresinėmis siuntomis vadinamos tokios, kurios yra prioriteto eilės – vairuotojas neapsusto konsoliduoti krovinių, važiuoja be sustojimų (išskyrus techninius), o jei reikia, įrenginys yra keičiamas vairuotojų posėdžių metu (kas 4,5 val.). Tai brangi paslauga, naudojama tik tada, kai stabdymas gamybos linijoje kainuoja daugiau nei transportas. Standartinis 24 valandų terminas dažnai yra komercinis šūkis, kuris realiai reiškia „per 24 valandas nuo išvykimo, jei vairuotojas nenuovargęs ir nėra eismo įvykių“. Tačiau, jei kalbame apie tikrą, garantuotą 24h terminą, reikia suprasti, kad tai reikalauja dvigubų žmogiškųjų išteklių ir kruopščiausio planavimo. Paprastam klientui, siunčiančiam standartinę prekę, geriau planuoti 48 valandų ar 2 dienų terminą, kad išvengtumėte nusivylimo ir streso.

Išvada

Kelionės trukmė į Olandiją nėra fiksuotas dydis, kurį galima apskaičiuoti vien pagal atstumą žemėlapyje. Kaip šioje srityje dirbantis ekspertas, galiu tvirtinti, kad sėkmės formulės sudedamosios dalys yra: tinkamas maršruto planavimas, supratimas apie vairuotojų darbo režimus, sklandžus dokumentų tvarkymas ir protingas išvykimo laiko pasirinkimas. Greitis logistikoje kainuoja – tiek pinigų, tiek planavimo pastangų. Norint pasiekti maksimalų greitį, reikia ne tik „spaisti dujas“, bet ir išvengti klaidų, kurios dažniausiai įvyksta ne kelyje, o biure arba sandėlyje.

Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padės Jums geriau suprasti procesus ir sudarys realius lūkesčius savo siuntoms.