Kelionės trukmė į Olandiją ir iš Olandijos mikroautobusu: Detalus eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje, daugiau kaip dvidešimt metų stebiu vieną tą patį scenarijų, kartojantįsi išvykimo iš Vilniaus ar Kauno išvakarėse. Keleiviai, žiūrėdami į žemėlapį arba „Google Maps“ programėlę, visada klausia to paties: „Ar tik tiek užtruks?“ arba „Kodėl programa rodo 18 valandų, o jūs sakote, kad važiuosime 24?“. Šis skirtumas tarp techninio, teorinio laiko ir realios kelionės trukmės mikroautobusu yra ta riba, kur dažniausiai susiduria nepatirtis ir realybė.

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) ir atgal nėra paprasta nuvykti į parduotuvę gatvės gale. Tai yra sudėtingas logistinis procesas, kuris priklauso ne tik nuo to, kaip greitai gali važiuoti vairuotojas, bet ir nuo kelių būklės, orų sąlygų, muitinės procedūrų (nors Schengeno erdvėje ir taikomi lengvatiniai režimai) bei, svarbiausia, nuo saugumo reikalavimų, kurie reguliuoja vairuotojo darbo laiką. Šiame straipsnyje aš padėsiu jums suprasti, kas tiksliai lemia jūsų kelionės trukmę, ko tikėtis kelyje ir kodėl mikroautobuso pasirinkimas dažnai yra geriausias sprendimas, jei norite keliauti patogiai ir be nereikalingų rūpesčių.

Olandija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos ir migracijos krypčių. Kasdien tarp šalių juda tūkstančiai keleivių, o keliai, vedantys per Lenkiją ir Vokietiją, yra tikrai intensyvūs. Suprasti kelionės mechanizmą reiškia ne tik žinoti, kiek valandų praleisite sėdintį užpakalinėje eilėje, bet ir suvokti, kodėl reikia numatyti laiko maržą. Ilgametė patirtis moko, kad skubėjimas šioje maršruto dalyje – tai pirmas žingsnis link nusivylimų. Taigi, panagrinėkime išsamiai, kiek laiko užtrunka nuvykti į Olandiją mikroautobusu ir ką reikia žinoti prieš išvykstant.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokia vidutinė kelionės trukmė iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu?

Vidutinė kelionės trukmė iš Lietuvos (pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno) į centrines Olandijos vietas, tokias kaip Amsterdamas, Roterdamas ar Eindhovenas, paprastai svyruoja nuo 20 iki 24 valandų. Tai yra realus laikas, įskaitant visas sustojimus. Dažnai keleiviai, matydami tiesų atstumą apie 1600–1700 km, mano, kad įveikti jį galima per 16–17 valandų, jei važiuojama greituoju greitkele. Tačiau mikroautobuso kelionė nėra lenktynės. Profesionaliems vežėjams svarbiausia yra ne greitis, o punktualumas ir saugumas.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad mikroautobusas dažnai vežia keleivius į skirtingus miestus ar netgi gyvenvietes Olandijoje. Jei jūsų kelionės maršrute numatyti papildomi sustojimai paėmti ar išlaipinti kitus keleivius (pavyzdžiui, Kelne ar Esene), kelionės trukmė natūraliai pasididins. Tas pats taikoma ir grįžtant – jei mikroautoburas surenka keleivių iš skirtingų Olandijos miestų, prieš išvykstant į Lietuvą gali prireikti 2–3 valandų tik pačiam surinkimui. Todėl visada rekomenduoju planuoti savo atvykimą su mažiausiai dienos laiko rezervu, kad nereikėtų skubėti į svarbias susirinkimas iš karto po išlipimo iš mikroautobuso.

2. Kodėl kelionė trunka ilgiau, nei rodo navigacijos sistemos?

Navigacijos sistemos, tokios kaip „Google Maps“ ar „Waze“, paprastai skaičiuoja laiką remdamosis idealiomis sąlygomis: nenaudojant stabdžių, važiuojant maksimaliai leistina greičiu, nedarant jokių sustojimų ir nekeliant jokių krovinių ar keleivių. Taip pat jos visada rodo „vairuotojo laiką“, o ne „keleivio laiką“. Skirtumas esminis. Vairuotojas gali vairuoti ir 4 valandas be pertraukos, tačiau įstatymai draudžia tai daryti be bent 45 minučių poilsio.

Be to, navigacija dažnai nepaiso realių „bottleneck“ situacijų, tokių kaip statybos darbai Vokietijos automagistralėse (Autobahn) ar didelių miestų apvažiavimų spūstys. Olandijoje, pavyzdžiui, intensyvus eismas ir dažnai vykstantys kelių darbai gali stipriai sulėtinti judėjimą, ypač Ryklio (Randstad) regione. Mano patirtis rodo, kad navigacijos nurodytas laiką reikia dauginti maždaug iš 1,3 arba 1,4, kad gautumėte realų laiką, kurį praleisite kelyje su mikroautobusu. Tai yra normalu, o ne vairuotojo nekompetencijos ženklas.

3. Kokios taisyklės reguliuoja vairuotojo darbo ir poilsio laiką šiuose maršrutuose?

Tai vienas svarbiausių klausimų, lemiančių kelionės ilgį. Visi Europos Sąjungos šalys, tarp kurių važiuojame (Lietuva, Lenkija, Vokietija, Olandija), laikosi griežtų EB taisyklių (EC 561/2006) apie vairuotojų darbo laiką. Pagal šias taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 minučių ir 30 minučių).

Be to, per 24 valandų vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais – 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Po 6 valandų vairavimo jis privalo atlikti bent 30 minučių pertrauką. Šios taisyklės yra nešiek tiek sudėtingos, tačiau jų laikomasi griežtai. Tai reiškia, kad net jei kelyje nėra spūsčių, ir vairuotojas jaučiasi puikiai, jis privalo sustoti pailsėti. Mūsų kompanijoje mes naudojame specialius prietaisus – tachografus, kurie automatiškai fiksuoja visus vairavimo ir poilsio laikus. Todėl „privažiuoti valanda anksčiau“ dažnai būna neįmanoma dėl šių griežtų apribojimų, kurie skirti užtikrinti visų kelyje esančiųjų saugumą.

4. Kiek ir kiek laiko trunka sustojimai (pietūs, degalai, poilsis)?

Įprastinėje kelionėje į Olandiją numatomi bent 3–4 ilgesni sustojimai. Šie sustojimai nėra tik „papiros ir tualeto“ pauzės. Tai yra reikalingos pertraukos, kad vairuotojas galėtų atsigauti, o keleiviai – pailsėti, papildyti maisto atsargas ir ištiesti kojas.

Paprastai schema atrodo taip: 1. Pirmasis sustojimas (apie 3–4 valandos po išvykimo): trumpas degalų papildymas (15–20 min.). 2. Antrasis sustojimas (po 4,5 valandų vairavimo): privaloma 45 minučių pertrauka, dažnai derinama su pietumis (apie 1 valanda). 3. Trečiasis sustojimas (prieš Vokietijos sieną arba joje): vėl degalai ir poilsis, priklausomai nuo eigoje praleisto laiko. 4. Ketvirtasis sustojimas (Vokietijoje arba prieš pat Olandiją): paskutinė ilgesnė pertrauka prieš įsibėgėjant į didmiesčių zonus.

Bendrai, sustojimai sudaro apie 3–4 valandas iš visos kelionės trukmės. Tai gali atrodyti daug, tačiau bandžius važiuoti be pertraukų, organizmas patiria didžiulę apkrovą, o poilsio stoka mažina reakciją, kas yra pavojinga greitaeigiuose keliuose.

5. Ar sezonas (vasara ar žiema) turi įtakos kelionės trukmei?

Absoliučiai taip. Sezoniškumas yra vienas didžiausių kintamųjų, kurio negalima tiksliai prognozuoti iš anksto. Vasaros mėnesiais (birželis–rugpjūtis) ir ypač atostogų metu, keliai Vokietijoje ir Lenkijoje būna užkimšti. Vokietijos automagistralėse „stau“ (spūstys) gali pasiekti dešimtis kilometrų, o jų prasiveržimas gali užeiti keletą valandų. Be to, vasarą dažniau vyksta kelių remonto darbai, kurie suželdina eismą vienomis juostomis.

Žiemą situacija keičiasi į kitą pusę. Nors eismas gali būti šiek tiek mažesnis, orų sąlygos turi lemiamą įtaką. Sniegas, šlapdriba ar rūkas, ypač Vokietijos ir Lenkijos lygumose bei Olandijos pajūrio zonoje, gali priversti vairuotojus mažinti greitį iki 60 km/h arba net mažiau. Čia nebeįeina į žaidimą greitis, o svarbiausia turi tapti stabdymo kelio užtikrinimas. Todėl žiemos kelionės gali užtrukti ilgiau ne dėl spūsčių, o dėl priverstinai mažesnio greičio. Aš visada patariu keleiviams žiemą planuoti kelionę su didesne laiko rezerve – bent 2–3 valandomis daugiau nei numatyta.

6. Kokiais keliais dažniausiai važiuojama į Olandiją?

Standartinis maršrutas į Olandiją iš Lietuvos veda per Lenkiją ir Vokietiją. Paprastai maršrutas atrodo taip: Lietuva (Kaunas/Vilnius) -> Marijampolė -> Lenkija (Suvalkai, Varšuva, Lodzė) -> Vokietija (Ščecinas, Berlynas, Magdeburgas, Hanoveris) -> Olandija (Amsterdamas/Roterdamas).

Šis maršrutas pasirenkamas ne atsitiktinai. Tai yra trumpiausias ir efektyviausias kelias, tačiau jis turi savų pavojų. Varšuvos apvažiavimas (A2 autostrada) ir Vokietijos automagistralių sankryžos prie Berlyno bei Hanoverio yra vienos intensyviausių vietų. Kartais, siekiant išvengti didžiulių spūsčių Vokietijoje, vairuotojai gali pasirinkti šiek tiek pakeistą maršrutą pro Belgiją, tačiau tai dažnai būna brangiau dėl kelių mokesčių ir ne visada prasminga laiko atžvilgiu. Svarbu suprasti, kad kelyje į Olandiją nėra daug alternatyvių kelių – visos pagrindinės arterijos susitelkusios per tas pačias sankryžas, todėl užstrigus viename taške, vėluoja visa kolona.

7. Kaip veikia „Door-to-door“ (nuo durų iki durų) paslauga ir kaip ji keičia laiką?

Mikroautobusų privalumas yra tas, kad dažnai siūlome „Door-to-door“ paslaugą, t. y. vežame keleivį tiesiai iki jo namo arba nurodytos adresu vietos Olandijoje. Tai yra nepalyginamai patogiau nei dydžių autobusų paslaugos, kurios sustoja tik didžiuosiuose autobusų stotyse (pavyzdžiui, Amsterdame ar Hagoje). Tačiau šis patogumas turi savo kainą – laiką.

Jei mikroautobuse yra 8 keleiviai ir kiekvienas iš jų išlipa skirtingame mieste ar kvartale, tai gali užtrukti papildomai 1–2 valandas prieš pat jūsų išlipimą. Pavyzdžiui, jei gyvenate mažame miestelyje toliau nuo pagrindinės autostrados, vairuotojui teks nukrypti nuo greitkelio, važiuoti mažesniais keliais, kur greitis žymiai mažesnis, o pravažiavimas pro gyvenvietes gali būti apribotas. Todėl, kai sakome, kad atvyksite į adresą „ryte“, reikia suprasti, kad tas „rytas“ gali būti ir 7:00, ir 9:00 valanda, priklausomai nuo to, kiek kitų keleivių turime išlaipinti prieš jus.

8. Ar keliaujant į Olandiją yra sustojimą muitinėje ar pasienio kontrolėje?

Kadangi ir Lietuva, ir Lenkija, ir Vokietija, ir Olandija yra Schengeno erdvės šalys, tradicinės pasienio kontrolės (pasų patikrinimo) dažniausiai nėra. Tačiau „dažniausiai“ nereiškia „visada“. Pastaraisiais metais, ypač migracijos krizės kontekste, Vokietija ir Lenkija kartais įveda laikinas pasienio kontrolę, ypač Vokietijos-Lenkijos pasienyje. Tai gali sukelti netikėtas eiles ir uždelsti kelionę nuo 30 minučių iki kelių valandų.

Be to, net jei fizinės kontrolės nėra, yra muitinės zonos, kuriose gali sustoti policijos patruliai patikrinti transporto priemonę ar dokumentus. Taip pat svarbu paminėti, kad jeigu važiuojate per Belgiją, nors ir retai, taip pat gali būti kontrolės. Mūsų vairuotojai visada turi su savimi visus reikalingus dokumentus, todėl tokios patikros paprastai trunka trumpai, tačiau reikia būti pasiruošusiam, kad kelionė gali būti stabdoma ir dėl šių priežasčių.

9. Kaip reikia ruoštis ilgai kelionei, kad ji neprailgtų psichologiškai?

Fizinė kelionės trukmė yra viena, bet kaip jūs ją pajaučiate priklauso nuo paruošimo. Ilgas sėdėjimas mikroautobuse gali būti pavargstantis, ypač jei esate aukštas arba turite problemų su nugarą. Po 20 metų stebėjimo galiu pasakyti, kad geriausiai pasiruošę keleiviai tie, kurie žino, kad tai ne skrydis lėktuvu.

Pirmiausia, rūpinkitės komfortu. Naudokite kaklo pagalvę – tai mažina įtampą kaklo raumenims. Antra, drabužiai. Mikroautobuse temperatūra gali svyruoti: vieniems per šalta, kitiems per karšta, todėl geriau vilkti sluoksniuotus drabužius, kuriuos galima lengvai nusimauti ar užsidėti. Trečia, maistas ir vanduo. Nors mes sustojame pavalgyti, verta turėti savo atsargų – vandens butelį, sausainių ar vaisių. Dehidracija viena dažniausių priežasčių, kodėl keleiviai jaučiasi pavargę po kelionės. Ketvirta, pramogos. Nors dauguma šiuolaikinių mikroautobusų turi Wi-Fi, jis gali būti nestabilis Lenkijoje ar Vokietijos kaime, todėl parsisiųskite filmų ar muzikos į savo įrenginius iš anksto. Psichologiškai kelionė praeisis greičiau, jei turite ką nuveikti.

10. Ar grįžtant iš Olandijos kelionė trunka taip pat pat, kaip važiuojant į ją?

Teoriškai – taip, atstumas yra tas pats. Tačiau praktiškai grįžtant kelionė dažnai trunka šiek tiek ilgiau, ir yra keletas priežasčių. Viena pagrindinių – keleivių surinkimo logistika Olandijoje. Jei važiuojant į Olandiją mes paimame visus keleivius vienoje ar dvejose vietose Lietuvoje, tai grįžtant reikia apvažiuoti visus Olandijos miestus (Amsterdamas, Utrechtas, Roterdamas, Eindhovenas, Breda ir t.t.), kad surinkti keleivius. Olandija, nors ir maža šalis, turi labai tankų kelių tinklą, o miestuose važiuojant ribotais greičiais šis surinkimas gali užtrukti keturias-penkiias valandas.

Be to, grįžtant dažnai pasitaiko didesnės nuovargio acumuliacija. Vairuotojai jau yra pavargę nuo pirmosios kelionės dalies, o eismas gali būti intensyvesnis, pvz., sekmadienio vakare ar pirmadienio ryte, kai visi grįžta į darbą. Taip pat, jei pirmoji kelionės pusė įvyko be jokių incidentų, statistiškai tikimybė, kad antrojoje pusėje kažkas pasikartos (pvz., techninė gedimas ar autostrados spūstis), išlieka. Todėl visada derėtų grįžtant numatyti tiek pat ar net šiek tiek daugiau laiko rezervo, kiek skyrėte išvykimo į Olandiją kelionei.