Kelionės trukmė į Olandiją ir iš Olandijos bei grįžimas: Visas vadovas krovinių pervežimams

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių krovinių pervežimų versle, aš daug kartų girdėjau vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda vos išgirdę, kad jų siunta keliauja į ar iš Nyderlandų (Olandijos). „Kiek tai laiko užtruks?“ Atrodo paprasta, tačiau atsakymas niekada nėra tik vienas skaičius. Logistika – tai ne tik matematika ir atstumai žemėlapyje; tai kompleksinis procesas, kurį veikia žmogiškasis faktorius, orai, biurokratiniai reikalavimai ir netgi kasdieninė situacija keliuose.

Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Šios šalies uostai (ypač Roterdamas) yra vartai į pasaulį, o olandų rinka yra itin reikli ir organizuota. Todėl, kai kalbame apie krovinių gabenimą į Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną ar bet kurį kitą šios šalies miestą, turime žiūrėti platiau nei tik į kilometrus. Atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo sudaro maždaug 1600–1700 kilometrų. Teoriškai sunkvežimis, važiuojantis nuolatinės greičio, galėtų įveikti šį atstumą greičiau, tačiau praktikoje realybė yra visai kitokia.

Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir padėti jums suprasti, iš tikrųjų ką reiškia kelionės trukmė į Olandiją ir atgal. Mes ne tik apibrėžsime standartinius laiko terminus, bet ir panagrinėsime, kodėl jie gali kisti, ką reiškia vairuotojo poilsis, ir kaip tinkamai suplanuoti savo siuntą, kad nepatektumėte į nemalonias situacijas. Supratę šiuos niuansus, galėsite geriau planuoti savo verslą, sandėliavimą ir klientų aptarnavimą.

Svarbiausia žinoti: kai sakome „2–3 dienos“, tai nėra garantija, o tik profesionalus įvertinimas, grindžiamas ilgalaikės patirties statistika. Toliau pateiktame DUK skyriuje išsamiai atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsųluktų aiškus vaizdas apie tai, kas vyksta vairuotojo kabinoje ir už jos ribų, kol jūsų krovinys keliauja į Vakarus.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus į Olandiją

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė sunkvežimiu iš Lietuvos į Olandiją?

Vidutiniškai standartinis krovininis sunkvežimis (FTL – Full Truck Load) Lietuvos ir Olandijos maršrutu įveikia šį atstumą per 2 iki 3 dienų. Tai yra labiausiai paplitęs terminas, kurį naudojame savo sandėliuose. Tačiau šis terminas gali svyruoti. Jei krovinys yra iš Vilniaus ar jo apylinkių ir keliauja į pietinę ar rytinę Olandijos dalį, procesas gali užtrukti arčiau 48 valandų. Jei krovinys yra paimamas iš Klaipėdos (kur reikia papildomo laiko išvykti) ir vežamas į šiaurinę dalį, pavyzdžiui, į Groningeno regioną ar netgi prie Vokietijos sienos esančias industriines zonas, laikas gali išsiplėsti iki 3–3,5 dienų. Be to, labai didelę įtaką turi tai, kiek laiko užtrunka pakrovimas Lietuvoje. Jei vairuotojas atvykta į gamyklą ir privalo laukti 5–6 valandas, kol bus pakrauta, tai tiesiogiai pridedamas prie galutinio kelionės laiko.

2. Ar galima krovinį į Olandiją pristatyti greičiau nei per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – tai labai sudėtinga ir brangu. 24 valandų ar 48 valandų pristatymas į Olandiją įmanomas tik naudojant „ekspresinio“ pervežimo paslaugas, kurios paprastai reiškia keleivinio tipo mikroautobusų naudojimą mažiems kroviniams (dažniausia iki 1,5 tonos) arba dviejų vairuotojų komandas dideliems sunkvežimiams. Pastaruoju atveju, vairuotojai keičiasi vienas kitam, todėl stabdos daromos tik degalams, o ne poilsiui. Tačiau tokių paslaugų kaina yra gerokai (kartais ir dvigubai, trigubai) aukštesnė už standartinę. Be to, 24 valandų terminas yra įmanomas tik tada, jei krovinys jau yra paruoštas ir vairuotojas gali pradėti kelionę iš karto, be jokių uždelčimų. Jei jums reikia tokio greičio, apie tai reikia pranešti iš anksto, nes reikia specialiai planuoti vairuotojų grafikus.

3. Kodėl grįžtant iš Olandijos kelionė trunka ilgiau negu važiuojant į ją?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Klientai dažnai galvoja, kad jei įvažiavimas į Olandiją užtruko 2 dienas, tai ir grįžimas taip pat turėtų trukti 2 dienas. Tačiau logistikoje egzistuoja terminas „grįžiamasis krovinys“ (backload). Važiuojant į Olandiją, vairuotojas turi užsakytą krovinį – jis žino, kad įveikęs šį atstumą, jis atliks darbą. Tačiau grįžtant, sunkvežimis gali būti tuščias, arba gali tekti laukti, kol surasamas grįžtamasis krovinys. Jei mūsų dispečeriai nepavyksta iš karto rasti krovinio į Lietuvą, vairuotojas gali praleisti papildomą pusę dienos ar visą dieną Olandijoje ar Vokietijoje, laukdamas užsakymo. Taip pat, Olandijoje labai griežtai stebimos vairuotojų poilsio trukmės. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovimą penktadienį vakare, jis negali išvykti šeštadienį, jei jo savaitinio poilsio laikas baigiasi – jis privalo praleisti atostogas, todėl siunta gali atkeliauti tik pirmadienį ar antradienį.

4. Kaip vairuotojo poilsio laikas (tiražas) veikia pristatymo terminus?

Tai yra kritiškai svarbus faktorius, kurį dažnai pamiršta. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai (EOVA taisyklės). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas per dieną (gali ištiesti iki 10 valandų dukart per savaitę), po kurių privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo sustoti. Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo yra toks, kad jį įmanoma įveikti tik su viena ilga pertrauka (nakties miegu viduryje kelionės). Jei vairuotojas dėl užstrigusių sienų ar spūsčių vėluoja į planuotą poilsio vietą, jo vairavimo laikas baigiasi, ir jis privalo sustoti net jei ir neįveikė planuoto atstumo. Tai gali atidėlioti pristatymą 11 valandų. Mūsų komanda visada stengiasi planuoti maršrutus taip, kad vairuotojai turėtų laiko poilsiui, bet kartais neprognozuojamos aplinkybės (pvz., avarija A9 autostradoje Vokietijoje) gali viską sugriauti.

5. Kokios yra pagrindinės kliūtys šiame maršrute, kurios gali prailginti kelionę?

Maršrutas Lietuva – Lenkija – Vokietija – Olandija yra vienas intensyviausių Europoje. Pagrindinės problemos susidaro ties Lenkijos ir Vokietijos siena (A2 autostrada bei Švecicoje (Świecko) perėjimas), nors tai yra Šengeno zona, čia dažnai susidaro didelės eismo spūstys, ypač vėlai pavasarį, vasarą bei rudenį, kai vyksta kelių remonto darbai. Vokietijoje, ypač Ruhr srityje (Dortmundas, Esenas), kur yra daug pramonės, eismas gali būti tiesiog sustojęs. Patys Olandai yra labai disciplinuoti vairuotojai, tačiau jų šalyje daug konstravimo darbų, o intensyvus transportas, ypač aplink Roterdamo uostą, sukuria „kamuolius“. Taip pat, Olandijoje daugiausia greičio ribojimų foto fiksatoriais, todėl vairuotojai važiuoja labai tiksliai laikydamiesi greičio, kas taip pat truputį sulėtina vidutinį greitį palyginti su kai kuriais keliais Rytų Europoje.

6. Ar sezonas (žiema/vasara) turi įtakos pervežimo trukmei?

Žinoma, turi. Žiemą, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, kelyje gali kilti štormai, sniego audros ar ledo. Lenkijos ir Vokietijos autostrados yra prižiūrimos gerai, tačiau net ir nedidelė snygio liejana gali visiškai sustabdyti eismą kelias valandas. Be to, žiemą sunkvežimiai važiuoja lėčiau dėl saugumo. Vasarą problema yra kita – karšta. Vasarą gali būti griežtai ribojamas eismas kai kuriose Vokietijos vietose dėl ozono kiekio arba vykiant masiniems renginiams. Taip pat vasarą didžiausias eismas vyksta prieš atostogas (pvz., liepos vidury), kai vairuotojai taip pat nori ilsėtis, todėl gali būti sudėtingiau rasti greitą išvykimą, jei užsakymas būna paskutinę minutę.

7. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pervežimo trukmė?

Tai esminis skirtumas. Pilnas krovinys (FTL) – kai jūsų siunta užima visą sunkvežimį – važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą. Tai greičiausias būdas. Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) reiškia, kad sunkvežimyje yra kelios skirtingų klientų siuntos. Tokiu atveju vairuotojas turi sustoti įvairiuose miestuose (pavyzdžiui, Kaune, Panevėžyje, o vėliau – Varšuvoje, Berlyne, o tik tada – Amsterdame) ir iškrauti/pakrauti dalinius krovinius. Kiekviena tokia sustojimo operacija užtrunka nuo 1 iki 3 valandų (iškrovimas, dokumentų tvarkymas, užrakinimas). Todėl dalinio krovinio pristatymas į Olandiją gali trunka nuo 3 iki 5 dienų, nes tai yra ne tiesioginis maršrutas, o apvalkalas (maršrutas su sustojimais). Jei jums svarbu greitis, visada rekomenduoju rinktis pilną krovinių sunkvežimį.

8. Kaip Olandijos uostų (Roterdamas) kontrabanda ir muitinės procedūros veikia laiką?

Nors Olandija yra Šengeno šalis ir nėra vidinių sienų kontrolių, Roterdamo uostas yra specialus atvejis. Jei jūsų krovinys atkeliauja jūra iš trečiųjų šalių (pvz., iš JAV, Kinijos) ir turi būti pervežtas toliau į Lietuvą, jis praeina muitinės procedūras. Olandijos muitinė yra labai griežta ir technologiškai pažangi. Jei deklaracijoje yra klaida arba krovinys pasirenka atsitiktinei patikrai (scan), jis gali būti sulaikytas uoste. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mūsų patirtis rodo, kad net ir mažiausia klaida dokumentuose (pvz., neteisingai nurodytas svoris ar prekės kodas HS) gali sustabdyti visą procesą. Todėl, organizuodami pervežimus iš uosto, visada tikriname dokumentus du kartus, kad išvengtume šių brangių laiko nuostolių.

9. Kiek laiko užtrunka paties iškrovimo Olandijoje procesas?

Olandai yra žinomi savo efektyvumu, tačiau jų sandėlių darbo laikai yra griežtai reglamentuoti. Dauguma sandėlių dirba tik 8 valandas per dieną, pavyzdžiui, nuo 8:00 ryto iki 16:00 ar 17:00 valandos. Jei vairuotojas atvyksta 17:30, jis negali būti iškrautas tą pačią dieną – jis privalo laukti iki ryto. Be to, Olandijoje labai populiarios „paskirties laiko“ (time slots) sistemos. Jei vairuotojas nusileidžia vėluoja net 15 minučių, jam gali būti atšauktas registracija, ir jis gali likti be iškrovimo visą dieną. Šios sistemos yra labai automatizuotos, ir mūsų dispečeriai turi susiderinti dėl laiku iš anksto. Jei klientas pats neorganizuoja iškrovimo, o tai mums patiki, mes stengiamės gauti patvirtinimus kuo anksčiau, kad vairuotojas nepraleistų savo laiko laukdamas aikštelėje.

10. Kas nutinka, jei krovinys nenuvyksta nustatytu laiku? Kokios yra atsakomybės?

Per savo 20 metų patirtį mačiau, kad vėlavimai kartais įvyksta nepaisant visų pastangų. Jei vėlavimas įvyksta dėl techninio gedimo ar avarijos (nepaisant to, kad sunkvežimiai tikrinami kas 6 savaites), tai laikoma „force majeure“. Tačiau jei vėlavimas įvyksta dėl blogo planavimo ar vairuotojo kaltės, logistikos įmonė privalo prisiimti atsakomybę. Priklausomai nuo sutarties (CMR draudimas), įmonė gali mokėti delspinigius. Tačiau verta paminėti, kad šiame maršrute dažniausia vėlavimo priežastis yra ne vairuotojo tingumas, o išoriniai veiksniai – spūstys Vokietijoje ar vėlavimas prie iškrovimo vietos. Mes visada stengiamės informuoti klientą apie bet kokį vėlavimą iš karto, kai tik sužinome apie jį, kad klientas galėtų informuoti savus pirkėjus ir išvengti nepasitenkinimo.

Išvada

Kelionė į Olandiją ir atgal yra daugiau nei fizinis atstumo įveikimas. Tai sudėtingas logistikos procesas, kurio sėkmė priklauso nuo tiksliojo planavimo, vairuotojų disciplinos, geopolitinių sąlygų ir netgi orų prognozės. Kaip ekspertas, galiu pasakyti, kad nėra dviejų vienodų pervežimų – kiekviena kelionė turi savo niuansų.

Jei planuojate siųsti krovinius į Nyderlandus, pagrindinis patarimas, kurį galiu duoti, yra tokas: nebraižykite terminų „per paskutinię minutę“ ir visada turkite laiko rezervą. Nors mes stengiamės pristatyti krovinius per 2–3 dienas, profesionalus požiūris reikalauja suprasti, kad 4-ų dienų terminas yra saugesnis ir realesnis, ypač kai kalbame apie dalinius krovinius ar sudėtingas iškrovimo sąlygas.

Pasitikėjimas patikimu partneriu, kuris supranta ne tik geografiją, bet ir vairuotojų darbo apribojimus bei muitinės niuansus, yra raktas į sėkmingą verslą. Mūsų daugiametė patirtis leidžia mums numatyti potyčias ir išvengti klaidų, kurias dažnai daro naujokai. Todėl, kai next kartą užsakysite pervežimą į Olandiją, žinokite, kad už to skaičiaus „2 dienos“ slepiasi valandų atidumo, tikslios logistikos ir rūpestingo planavimo darbas.