Kelionės planavimas iš Olandijos: saugus ir patikimas grįžimas

Įvadas

Grįžimas iš Olandijos į Lietuvą arba kitą šalį nėra paprasta kelionė pietų kryptimi, o yra sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis atidumo, žinių ir pasiruošimo. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs neskaičiuojamą kiekį situacijų, kai nepasiruošimas vairuotojo ar keleivio pusėje pavertė malonią kelionę tikru išbandymu. Olandija, nors ir pasižymi puikiais keliais bei aukšta saugumo kultūra, yra tik pradžia. Toliau laukia Vokietijos automagistralės, Lenkijos trasos ir kitų šalių specifiniai ypatumai.

Šiame straipsnyje neapsiribosime paprastais patarimais „nusipirkite kavos“. Mes pasikalbėsime apie strateginį planavimą, techninę pasiruošimo būklę, teisinius niuansus ir, svarbiausia, apie tai, kaip užtikrinti, kad Jūsų ir Jūsų artimųjų bei krovinio saugumas būtų aukščiausio lygio. Kelionės planavimas – tai ne tik maršruto brėžimas žemėlapyje, tai ir rizikos valdymas. Nesvarbu, ar vairuojate naują automobilį, ar grįžtate su daugiaekiais keliuonių metų patirties, taisyklės vienos: geriau iš anksto praleisti valandą planuojant, nei dieną stovėti panarė pusėje.

Šiame vadove rasite išsamias informacijas, padėsiančias Jums organizuoti kelionę taip, kad ji būtų ne tik saugi, bet ir ekonomiška bei patogi. Mes aptarsime viską nuo techninės apžiūros iki dokumentų tvarkymo, atsižvelgdami į daugiaekę praktinę patirtį ir šiuolaikinius reikalavimus.

DUK (Dažnai uždukami klausimai)

1. Kaip tinkamai suplanuoti maršrutą, kad išvengtumėte didžiausių spūsčių?

Maršruto planavimas iš Olandijos yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Dauguma vairuotojų instinktyviai renkasi trumpiausią kelią, tačiau tarptautiniuose pervežimuose mes žinome, kad „trumpiausias“ ne visada reiškia „greičiausias“ ar „pigiausias“. Kelias iš Olandijos dažniausiai eina per Vokietiją (A1, A2 arba A3 automagistralėmis) ir Lenkiją (A2 autostrada).

Norint išvengti spūsčių, būtina atsižvelgti į kelionės laiką ir savaitės dieną. Vakarais ir priešsavaitėmis didžiuosiuose Vokietijos miestuose (prie Eseno, Duisburgo, Kelno) susidaro didžiuliai „Stau“ (spūstys). Mano patarimas: jei įmanoma, pradėkite kelionę anksti ryte (apie 4:00–5:00 valandą ryto) arba vėlai vakare, kai intensyvumas sumažėja. Taip pat verta naudotis profesionaliomis navigacijos sistemomis, kurios atnaujinamos realiu laiku (pvz., „TomTom“ ar „Google Maps“ su eismo informacija), ir nustatyti jas taip, kad vengtų mokamų ruožų, jei Jums norima taupyti, arba atvirkščiai – pasirinkti greitkelius, jei laikas svarbiau už pinigus. Nepamirškite apie Lenkiją – ten kelių būklė gerokai pagerėjo, tačiau darbuose vis dar pasitaiko nukrypimų, tad verta turėti atsarginį maršrutą pro Mazoviją arba per Karaliaučiaus kraštą (jei tenka važiuoti pro Rusijos Kaliningrado sritį, reikia ypatingo dėmesio vizai ir draudimui).

2. Kokį techninį automobilio pasiruošimą reikia atlikti prieš ilgą kelionę?

Techninė būklė – tai 50 proc. sėkmės. Per savo praktiką esu matęs, kaip paprasta nešvarus variklio aušinimo skysčio indikatoriaus lemputė arba pasenęs stabdžių diskas sukelia didžiulius nesklandumų pusiaukelėje. Prieš išvykdami iš Olandijos, būtina atlikti „techninę apžiūrą“.

Visų pirma, patikrinkite padangas. Jos turi atitikti ne tik sezoną (žieminės arba vasarinės), bet ir turėti pakankamą protektoriau gylį (rekomenduojama ne mažiau kaip 4 mm, o optimaliau – virš 6 mm). Atminkite, kad Vokietijoje ir Lenkijoje griežtai tikrinamos padangos, o už netinkamas padangas gali skirti didelės baudos. Antra, patikrinkite visus skysčius: variklio alieją, aušinimo skysčį (būtinai ant šalčio!), stabdžių skysčį ir „stiklų plovimo“ skysčį. Ilgos kelionės, ypač vėsesniu oru, sukelia didelį apkrovą varikliui, o senas aliejus gali nebeatlaikyti temperatūros.

Trečia, šviesos. Olandijoje dienos šviesos žibintai privalomi, tačiau Vokietijoje ir Lenkijoje jie taip pat būtini, o blogo regos sąlygomis – ir uždegamos žibintai. Patikrinkite, ar veikia trumpieji ir ilgieji šviesos, „stop“ žibintai, posūkio signalai ir galinis numerio apšvietimas. Nusipirkite keletą papildomų lemputių – jos užima nedaug vietos, bet gali išgelbėti nuo baudų ir neleidžia važiuoti su viena šviesa. Galiausiai, nepamirškite atsarginio rato, kėbulo keltuvo ir „komplekto“ (trikampis, liemenė, apsauginių liemenių).

3. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, važiuojant iš Olandijos?

Dokumentų paketas turi būti tvarkingas ir pasiekiamas, o ne paslėptas giliausioje lagaminoidėje. Pagrindinis dalykas – vairuotojo pažymėjimas. Jei Jūsų pažymėjimas išduotas ne ES šalyje (pvz., Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“ arba Šveicarijoje), gali prireikti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Taip pat būtina turėti automobilio registracijos sertifikatą (Olandijoje tai „Kentekenbewijs“ Teil 1 ir Teil 2). Jei automobilis ne Jūsų, būtina turėti raštišką savininko sutikimą (pvz., notarinę sutikti arba įgaliojimą) vairuoti šį automobilį.

Labai svarbus yra civilinės atsakomybės draudimo polisas („Zorgverzekeringsbewijs“ arba „Green Card“). Nors daugumoje ES šalių galima važiuoti su numeriais, patariu turėti fizinę „Žaliąją kortelę“, ypač keliaujant per Lenkiją ir Lietuvą. Jei automobilis turi „All risk“ (KASKO) draudimą, patikrinkite, ar jis galioja užsienyje, nes kai kurie draudikai riboja teritoriją. Taip pat patariu pasidaryti kopijas visų šių dokumentų arba jų nuotraukas telefone – jei originaliai dingtų arba juos būtų nusavintys, kopijos gerai padės susitvarkyti su policija.

4. Ar reikia specialių draudimų arba „Umweltplakette“ (ekologinės ženklinės) Vokietijoje?

Tai vienas dažniausiai užmirštamų dalykų. Vokietijoje daugelyje miestų yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone). Jei Jūsų maršutas eina pro miesto centrus (pavyzdžiui, jei reikia užsukti į Berlyną, Kelną arba net pro mažesnius miestus, kur yra žaliosios zonos), automobilio priekyje turi būti pritvirtinta speciali ekologinė ženklinė (Plakette). Be jos įvažiavimas į zoną yra draudžiamas ir baudos yra gana didelės.

Šią ženklinę galima įsigyti Olandijoje (dažnai techninės apžiūros stotyse, pvz., RDW arba „Garage“), taip pat internetu arba degalinėse pačioje Vokietijoje, prieš pat įvažiavant į miestą. Ženklinės kaina svyruoja, bet tai nedidelė investicija lyginant su bauda. Be to, jei Jūsų automobilis yra senas, ypač „T4“ arba senesnis „Volkswagen Transporter“ su dyzeliniu varikliu, gali būti, kad jis išvis negaus šios ženklinės (tik raudona, o ne žalia), tada Jums reikės vengti miestų centrų. Taip pat verta paminėti, kad kai kuriose Vokietijos vietovėse (pvz., A7 autostradoje) yra įvestas oro skaistumo mokestis (mašinoms be Euro 6 standarto), tačiau tai daugiau aktualu sunkvežimiams, o ne lengviesiems automobiliams.

5. Kaip tinkamai planuoti poilsį ir kovoti su nuovargiu vairuojant?

Nuovargis yra pavojingesnis nei blogos kelių sąlygos. Statistika rodo, kad dauguma avarijų įvyksta ne dėl techninės gedimo, o dėl vairuotojo užmigimo arba sumažėjusio dėmesio. Esu matęs vairuotojus, kurie bandė nukeliauti iš Olandijos į Lietuvą „viena įkalne“ (be sustojimo). Tai yra absoliutus saugumo pažeidimas.

Taisyklė paprasta: kiekvienas 2 valandų arba 200–250 km važiavimo reikia padaryti bent 15 minučių pertrauką. Per šį laiką reikia išlipti iš automobilio, paeiti, pasitempti krautus, įkvėpti šalto oro. Nerekomenduojama gerti kofeino kaip vienintelės priemonės – jis tik sukuria iliuziją, kad esate atsipes, bet fiziškai organizmas pavargsta. Geriau valgyti lengvus maistus (vaisius, riešutus) ir gerti daug vandens. Vanduo stimuliuoja organizmą ir priverčia dažniau sustoti (kas ir yra tikslas).

Jeigu keliaujate su keleiviais, pabandykite pakeisti vairuotojus. Jei vienas vairuotojas pavargo, kitas turi perimti vairą. Jei vieni važiuojate – nesigailėkite laiko. Geriau atvykti į tikslą valanda vėliau, bet sveikas, nei neišvykti iš Olandijos. Taip pat, jei jaučiate, kad vokai krenta ant akių, nedelsdami sustokite prie poilsio zonos (Rastplatz) Vokietijoje ir pasnauskite 20–30 minučių. Geriau prarasti 30 minučių nei gyvenimą.

6. Kokios yra pagrindinės kelių eismo taisyklių ir baudų ypatybės Vokietijoje ir Lenkijoje?

Kiekviena šalis turi savo niuansų, kuriuos būtina žinoti. Vokietijoje, priešingai nei Olandijoje, yra didelis greičio limitų skirtumas. Ant kai kurių automagistralių (Autobahn) nėra greičio limito (tik rekomenduojamas 130 km/h), tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti, kiek batas pakelia. Jei įvyksta avarija važiuojant greičiau nei 130 km/h (net jei ne Jūs kaltas), draudimas gali nebeapsimokėti, o Jums gali būti paskirta atsakomybė. Be to, daugumoje ruožų greitis vis tiek ribojamas (100, 120 arba 130 km/h). Radaro stotys Vokietijoje labai slaptos, dažnai pastatomos tiltuose arba „Porsche Cayenne“ tipo automobiliuose.

Lenkijoje situacija šiek tiek kitokia. Ten greičio limitai miestuose dažnai yra 50 km/h, o kai kuriose vietovėse net 30 km/h. Lenkijos policija labai aktyviai seka greitį, ir baudos mokamos vietoje gali būti didelės. Taip pat Lenkijoje griežtai baudžiama už neįdėtus saugos diržus (visiems keleiviams, tiek priekyje, tiek gale) ir už kalbėjimą mobiliojo telefono ne naudojant „hands-free“ sistemą. Vokietijoje už tai taip pat griežtai baudžiama. Dar vienas dalykas – degalinėse Vokietijoje dažnai būna reikalinga PIN kodas mokėjimui kortele, užsieniečiams gali kilti problemų, jei neturite grynųjų, tad visada turėkite bent 50–100 eurų grynųjų.

7. Kaip saugiai pakrauti automobilį, jei grįžtate su daug daiktų?

Dažnai grįžtant iš Olandijos, automobilyje telpa viskas: nuo baldų iki dviračių. Netinkamas krovinio užkrovimas gali smarkiai pakeisti automobilio elgseną kelyje. Pagrindinė taisyklė: sunkiausi daiktai turi būti žemiau, kuo arčiau automobilio centro ir tarp ašių (jei tai keleivinis automobilis – tarp priekinės ir galinės ašies, žemiausiai bagažinėje). Niekada nedėkite sunkių daiktų ant stogo arba galinės lentynos, jei tai nenumatyta gamintojo, nes tai pakelia masės centrą ir didelės rizikos suktis posūkyje.

Labai svarbu užtikrinti, kad krovinys nekelia trikčių vairuotojui. Negalima, kad daiktai užgožtų galinį vaizdą arba būtų ant priekinio stiklo. Jei vaizdas užgožtas, tai baudos Vokietijoje ir Lenkijoje yra didelės. Visi daiktai turi būti užfiksuoti – naudokite diržus, tinklelius, kaiščius. Niekada nepalikite laisvų daiktų, pvz., butelių, dėžių, kurios gali nukristi staigiai stabdant. Toks „sviedinys“ gali sužeisti keleivius arba sugadinti automobilio vidų. Jei krovinys išsikiša už automobilio ribų (pvz., dviračiai), jis privalo būti pažymėtas raudona vėliavėle arba šviesos diodu (jei važiuojate tamsiu paros metu).

8. Ką daryti, jei įvyksta techninis gedimas ar avarija užsienyje?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia, įsijunkite „avarinius žibintus“ (keturkampius) ir užsidėkite šviesos atšvaitinę liemenę. Tai ne rekomendacija, o įstatymas. Automobilis turi būti nutemptas kuo toliau nuo važiuojamosios dalies, idealiai – ant kelkraščio. Jei automobilis nebevažiuoja, iškeiskite ratus tik tada, jei tai visiškai saugu (pavyzdžiui, ant statybos aikštelės arba plačioje kelkraščio juostoje, ne važiuojamosios pusėje). Jei situacija pavojinga (pvz., automagistralėje, kur greitis didelis), geriau palikti automobilį, užsidėti saugos diržus ir užlipti į apsauginę atitvarą už kelkraščio, laukti pagalbos.

Būtina turėti su savimi pagalbos numerį. Jei turite „All risk“ draudimą, skambinkite draudikui – jie dažnai turi partnerius užsienyje, kuris atvyks padėti. Jei ne, naudokite „Euro APC“ arba panašias paslaugas. Nustatykite savo vietovę naudodamiesi telefonu (Google Maps arba „what3words“ aplikacija), nes greitajai pagalbai būtina tiksliai žinoti, kur esate. Vokietijoje pagalbos telefonais stogeliai yra pažymėti mėlyna spalva, o numeris yra 0800 131 3133 (ADAC), tačiau tai gali būti mokama, jei narys. Jei įvykta avarija su kitu dalyviu, būtina užpildyti avarijos protokolą (Euro formą) ir, jei įtariamas nusikaltimas arba sužeidimai, skambinti policijai (Vokietijoje – 110, Lenkijoje – 112).

9. Kaip taupyti degalus planuojant maršrutą ir kur geriausia juos pirkti?

Degalų kaina sudaro didelę kelionės išlaidų dalį. Olandijoje degalai dažniausiai brangesni nei Vokietijoje, o Vokietijoje brangesni nei Lenkijoje. Taigi, paprasčiausia taisyklė: jei keliaujate pro Lenkiją, stenkites užtekti iki jos arba užpilti kiekvieną kartą, kai kaina ten žemesnė. Tačiau čia yra vienas „posūkis“ – Vokietijoje degalų kaina stipbiai svyruoja priklausomai nuo vietovės.

Degalų stotelės tiesiai ant automagistralių (Autobahn) yra patogiausios, bet ir brangiausios. Jos gali būti brangesnios net 0,20–0,30 EUR už litrą nei degalinės už 5–10 km nuo kelio. Mano patarimas: naudokite aplikacijas kaip „Tanken in Deutschland“ arba „Gas Guru“, kurios rodo degalų kainas realiu laiku. Jei Jūsų bakas dar pusiau pilnas, o matote, kad kaimyniniame mieste degalai pigiau, verti nusukti. Taip pat saugokitės „pigų“ degalų kelyje, toli nuo miestų – kartais tai gali būti senos kokybės kuras, nors ES standartai tai riboja. Lenkijoje degalai paprastai pigiausi, tačiau ten reikia atkreipti dėmesį į mokėjimo būdus – ne visos degalinės priima mokėjimo korteles be PIN kodo arba užsienio (ne ES) korteles, tad grynųjų turėjimas vėl išgelbės.

10. Kuo ypatinga grįžti per Kaliningrado sritį (Rusiją), jei pasirenkate šį maršrutą?