Kelionės planavimas iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu: Išsamus eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle nemažai keliavau, planavau ir koordinavau maršrutus tarp Baltijos šalių ir Beneliukso. Vienas populiariausių ir dažniausiai užsakomų maršrutų visada išlieka kelionė iš Lietuvos į Olandiją (Nyderlandus). Tai neatsitiktinė – šios šalys yra glaudžiai susijusios ne tik ekonominiais ryšiais, bet ir gausia lietuvių bendruomene, kuriai dažnai tenka keliauti į tėvynę arba atgal į darbovietes, taip pat verslo atstovams, vykstantiems susitikimams, bei turistams, norintiems pamatyti „Žemės kraštą“.

Kodėl mikroautobusas? Tai idealus kompromisas tarp asmeninio automobilio lankstumo ir autobuso talpos. Mikroautobusu (paprastai turintiu nuo 8 iki 9 vietų keleiviams) galima vykti kompanija, pasiimti daugiau bagažo nei įprastame automobilyje, ir tuo pačiu išlaikyti pakankamai aukštą komforto lygį. Tačiau tokia kelionė nėra paprasta važiavimas mieste. Tai reikalauja išsamaus planavimo, žinių apie techninius reikalavimus, kelių eismo taisykles skirtingose šalyse bei logistinius niuansus, kurie gali padaryti kelionę malonia patirtimi arba, priešingai, nervuojančiu nuotykiu.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir sukursiu išsamų vadovą, padėsiantį suprasti, kaip teisingai suplanuoti kelionę mikroautobusu iš Lietuvos į Olandiją. Mes kalbėsime ne tik apie tai, ką reikia padaryti prieš išvykstant, bet ir apie tai, ką tikėtis kelyje, kaip užtikrinti saugumą ir išvengti nereikalingų rūpesčių, susijusių su dokumentais ar technine bukle. Kelionės planavimas – tai pusė sėkmės, o kita pusė – tai rami ir atsakinga vairavimo strategija.

Svarbu pabrėžti, kad Olandija yra šalis, kurioje transporto sistemą prižiūri itin griežtai, o kelių infrastruktūra skiriasi nuo mūsų įprastos. Vokietijos ir Lenkijos keliai, kurių teks kirsti, taip pat turi savo ypatumų. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar planuojate nuomoti mikroautobusą, ar jį vairuosite patys, ši informacija bus neįkainojama. Siekiant užtikrinti, kad visi klausimai būtų išspręsti, toliau pateikiame išsamų Dažniausiai Užduodamų Klausimų (DUK) skyrių, kuris padės susisteminti informaciją ir paruošti jums kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu ir kuris yra geriausias maršrutas?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo tiksloios vietos Olandijoje (Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas ar mažesnis miestelis) ir išvykimos vietos Lietuvoje, tačiau vidutiniškai kalbant apie 1600–1800 kilometrų atstumą. Esant geroms kelių sąlygoms ir optimaliam maršrutui, grynas vairavimo laikas svyruoja nuo 18 iki 20 valandų.

Kaip ekspertas, visada rekomenduoju maršrutą, kuris eina per Lenkiją ir Vokietiją. Nors šiaurinis maršrutas per Švediją ir Daniją yra galimas, jis dažniausiai būna brangesnis dėl keltų ir ilgesnis. Pagrindinis maršrutas dažniausiai veda per Kauną, Marijampolę, toliau į Lenkiją (per Suvalkus arba Lazdijus), paskui per Varšuvą arba šiauriau (Liublinas) link Vokietijos sienos. Svarbiausia yra pasirinkti maršrutą, kuris vengia Lenkijos vietinių kelių, jei tik įmanoma, nes jų būklė, ypač rudenį ar pavasarį, gali smarkiai sulėtinti judėjimą ir padidinti mikroautobuso padidėjusį pasidėvėjimą. Vokietijoje rekomenduoju naudotis greitųjų kelių (Autobahn) tinklu, tačiau reikia atsižvelgti į greičio apribojimus ir darbo dienomis didelius spūstius didmiesčiuose aplink.

2. Kokius dokumentus būtina turėti vairuotojui ir keleiviams, keliaujantems mikroautobusu?

Dokumentų paketas yra kritiškai svarbus, ypač keldami sieną. Nors Lietuva ir Nyderlandai yra Šengeno zonos šalys, policijos patikros vis dar įvyksta, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje. Vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (kategorija B, jei mikroautobuso masė neviršija 3,5 t ir vietų yra ne daugiau kaip 9, įskaitant vairuotoją). Jei mikroautobusas sunkesnis arba vietų daugiau – gali prireikti C arba D1 kategorijos.

Be pažymėjimo, būtina techninės apžiūros pasas (TA), transporto priemonės registracijos sertifikatas. Jei mikroautobusas nėra vairuotojo nuosavybė (pvz., nuoma ar įmonės automobilis), būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti šį automobilį, nurodantį maršrutą ir kelionės datas. Taip pat būtina „Žaliasis kortelės“ draudimas (Green Card), galiojantis užsienyje. Keleiviai turi turėti asmens dokumentus (pasus arba asmens korteles). Mano patirtis rodo, kad verta turėti ir kelionės draudimo polisą, kuris apimtų ne tik medicinines išlaidas, bet ir bagažo praradimą arba keleivių vežimo nutrūkimą dėl techninio gedimo.

3. Ar reikalingos specialios licencijos ar leidimai tokiems pervežimams?

Čia reikia labai tiksliai atskirti keleivių pervežimo pobūdį. Jei keliaujate savo šeimos ar draugų kompanija ir ne gaunate už tai atlyginimo (tai yra nekomercinė kelionė), specialios licencijos (pvz., tarptautinio keleivių pervežimo licencijos) nereikalingos. Tačiau jei mikroautobusu vežate keleivius už mokestį (net ir jei tai yra „draugų draugas“, sumokantis už degalus), tai jau laikoma komercine veikla.

Tokiu atveju, pagal ES reglamentus, reikalingi Kelionių draudimo sertifikatai (pagal 1071/2009/EB reglamentą) ir galimai leidimai vykdyti keleivių pervežimus tarptautiniais maršrutais (pvz., Kabotažo leidimai, jei vežate keleivius pačioje Olandijoje). Be to, komerciniam transportui dažniausiai būna privalomas tachografas. Jei planuojate tokias veiklas, geriau kreiptis į profesionalią pervežimų įmonę, kad išvengtumėte didelių baudų, kurias Vokietijos policija (Bundespolizei) skiria itin griežtai.

4. Kokius techninius reikalavimus turi tenkinti mikroautobusas tokiai kelionei?

Techninė būklė – tai ne klausimas patogumo, o saugumo ir teisėtumo klausimas. Prieš išvykstant būtina atlikti pilną techninę apžiūrą. ypatingą dėmesį reikia skirti padangoms – jos turi atitikti sezoną (žieminės nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Vokietijoje ir Olandijoje yra privalomos). Padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm (vasarą) ir 4 mm (žiemą), tačiau aš visada rekomenduoju žieminėms turėti mažiausiai 4–5 mm, nes Olandijos drėgname kelyve sukibimas yra kritiškas.

Taip pat reikia patikrinti visus šviesos signalus (ypač rūkų žibintus, kurie Vokietijoje privalomi esant mažam matomumui), stabdzius, vairo stiprintuvą ir aušinimo sistemą. Ilgos kelionės apkrauna variklį, o stovėjimas spūstyse (pavyzdžiui, prie Vokietijos sienos arba Ruhr srityje) gali sukelti variklio perkaitimą, jei aušinimo sistema veikia netinkamai. Būtina turėti su savimi degalų kanistrą (tačiau atsiminkite, kad Vokietijoje ir Olandijoje griežtai reglamentuojama, kiek ir kokių degalų galima vežti – paprastai ne daugiau kaip 10 litrų metaliniame kanistre), uždegimo žvakes, švirkštą ir komplektą lemputių.

5. Kaip susitvarkyti su kelių mokesčiais (vignetai ir mokami keliai)?

Šis klausimas dažnai sukelia painiavą, nes kiekviena šalis turi savo sistemą. Lietuvoje ir Lenkijoje nėra greitųjų kelių mokesčių lengviesiems automobiliams arba mikroautobusams (iki 3,5 t), išskyrus kai kurius tiltus ar tunelius. Viskas pasikeičia Vokietijoje.

Vokietijoje mikroautobusai, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 3,5 tonos, privalo turėti ekologinę vignetę (Umweltplakette). Be jos negaliva važiuoti į daugelį miestų centrų (žalia zona). Šią vignetę galima įsigti techninės apžiūros stotyse Vokietijoje arba jai arti esančiose vietose. Kelių mokesčio už važiavimą automagistralėmis (Autobahn) lengviesiems automobiliams Vokietijoje nėra (išskyrus kai kurias tunelius ir tiltus, pvz., Herremo tunelį).

Belgijoje ir Olandijoje situacija panaši. Belgijoje šiuo metu nėra kelių mokesčio lengviesiems automobiliams, tačiau Olandijoje yra mokamas „Westerscheldetunnel“ tunelis (jei keliaujate į Zelandiją), kurio mokestis svyruoja nuo 5 iki 20 eurų, priklausomai nuo transporto priemonės aukščio ir dienos laiko. Verta šį mokestį apmokėti iš anksto internetu, kad būtų pigiau. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Olandijoje didelėje dalyje šalies greitkeliai yra nemokami, tačiau miestuose dažnai taikomi mokesčiai už įvažiavimą („Milieuzone“), kurie taip pat reikalauja specialios registracijos, jei automobilis neregistruotas Olandijoje (tai dažniauiai aktualu sunkvežimiams, tačiau verta patikrinti savo mikroautobuso emisiją).

6. Kokios yra vairuotojo darbo ir poilsio taisyklės tokioje kelionėje?

Jei tai nekomercinė kelionė, vairuotojas turi laikytis bendrųjų Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų, kurie nurodo, kad negalima vairuoti ilgiau kaip 4 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima padalyti į 15 min. + 30 min.). Tačiau tai yra minimalios reikalavimai.

Mano patarimas: nebandykite nukeliauti 1600 km viena diena. Tai yra pavojinga. Maksimalus saikus vairavimo laikas per dieną turėtų būti apie 8–9 valandas. Rekomenduoja planuoti nakvynę pusiaukelėje, pvz., Vokietijoje (Berlyno arba Hanoverio apylinkėse). Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje poilsiavietėse (Rasthof) nakvytis gali būti brangu, o paprastuose poilsio aikštelėse ne visada leidžiama miegoti automobilyje dėl vietos savivaldybių taisyklių. Geriausia iš anksto užsisakyti pigų motelių arba „Pension“ numerį šalia kelio. Jei kelionė vyksta komerciškai, tada privalomas tachografas ir griežtai laikomasi ES 561/2006 reglamento (4,5 val. vairavimas, 45 min. poilsis, 9 val. vairavimo per dieną, 11 val. kasdieninio poilsio).

7. Ką daryti, jei kelyje įvyksta techninis gedimas ar avarija?

Tai kiekvieno vairuotojo košmaras, tačiau būti pasiruošusiam – pusės sėkmės. Pirmiausia, įsitikinkite, kad turite galiojantį draudimą „Kasko“ arba bent jau pagalbinio transporto paslaugą (Assistance). Dauguma lietuviškų draudimo bendrovių turi partnerių Vokietijoje ir Olandijoje, tačiau ne visada paslauga apima mikroautobusų vilkimo į Lietuvą – dažnai tai apima tik gedimo pašalinimą vietoje arba vilkimą iki artimiausios servizo stoties.

Jeigu įvykia gedimas, įjunkite variklio stabdžius (keturkampis), uždekite šviesos signalus (trikampį) 50–100 metrų atstumu už automobilio (greitkelyje – 100 m). Su visais keleiviais išlipkite iš mikroautobuso per dešinię pusę (jei įmanoma) ir užilkite už saugos barjerų. Negalima likti transporto priemonėje greitkelyje! Skambinkite pagalbos tarnybai. Jei neturite draudimo, reikės išsikviesti vietinį techninę pagalbą, kas gali kainuoti labai brangiai (vilkimas Vokietijoje gali kainuoti nuo 200 eurų už valandą). Todėl pasitikrinkite draudimo poliso sąlygas dar prieš išvykstant.

8. Ar yra kokių nors ypatingų eismo taisyklių Vokietijoje ar Olandijoje, apie kurias reikia žinoti?

Žinoma, kiekviena šalis turi savo niuansų. Vokietijoje, kaip minėjau, privalomas rūkų žibintas (esant mažiau kaip 50 m matomumui), o jo neįjungimas baudžiamama. Taip pat draudžiama naudoti radarų detektorius. Greičio limitai: miestuose – 50 km/h, užmiestyje – 100 km/h (išskyrus atskirus ruožus), o greitkeliuose dažnai nėra ribojimo (rekomenduojama 130 km/h), tačiau mikroautobusams (virš 3,5 t) dažnai taikomas 80 km/h limitas greitkeliuose.

Olandijoje situacija kiek kitokia. Čia itin griežtai stebima greičio kontrolė. Didžiojoje šalies dalies greitkeliuose maksimalus greitis dieną (nuo 6 ryto iki 7 vakaro) yra 100 km/h, o naktį – 130 km/h. Miestuose dažnai pasitaiko 30 km/h zonų. Olandijoje taip pat draudžiama vairuoti su „alkoholiniu užraktu“ (alkotesteriu), kuris neleidžia automobilio įjungti, jei vairuotojas gėręs – tai legalu ir dažna praktika. Be to, Olandijoje draudžiama naudoti mobiliųjų telefonų rankomis net ir laikant juos ausyse (reikia „hands-free“ sistemos). Dėl dviračių: Olandijoje dviratininkai yra karaliai, visada būkite atidūs juos lenkiant ir posūkiuose.

9. Kaip geriausiai suplanuoti degalų užpylimą maršrute, kad būtų pigiau?

Degalų kaina svyruoja, tačiau bendrąja tendencija, degalai Vakarų Europoje (ypač Olandijoje ir Vokietijoje) brangesni negu Lietuvoje. Pigiausia kurti degalus Lietuvoje arba Lenkijoje (prie sienos su Vokietija). Tačiau reikia atsižvelgti į mikroautobuso degalų sąnaudas (vidutiniškai 10–12 l/100 km, priklausomai nuo apkrovos). Nerekomenduoju važiuoti su beveik tuščia baku, nes stovėjimai spūstyse gali būti ilgi.

Lenkijoje degalų kainos mažesnės, tačiau kai kuriose stotyse gali būti problemų dėl mokėjimo kortelėmis (reikia tikrinti ar priima „Visa“ / „Mastercard“). Vokietijoje ir Olandijoje degalų kainos prie greitkelių (Autohof) yra aukštesnės už miestuose esančias degalines. Naudokitės mobiliomis aplikacijomis (pvz., „Tanken in Deutschland“ ar „Gas Guru“), kurios rodo pigiausias degalines netoliese.