Kelionės planavimas į Olandiją: Kaip padaryti ją patogią ir sklandžią

Olandija (Nyderlandai) – viena unikaliausių ir dažniausiai lankomų šalių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Daugelį ją traukia kanalai, vėjo malūnai, garsieji tulpių laukai ir, žinoma, nepakartojama olandiška architektūra. Tačiau kaip žmogui, kuris pervežinių srityje dirbu jau daugiau kaip dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: šios šalies grožis dažnai užgožiamas logistinių iššūkių, su kuriais susiduria keliautojai. Olandija yra tankiai gyvenama, jos keliai visada intensyviai užimti, o taisyklės čia griežtesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Šiame straipsnyje nenoriu būti paprastas kelionių gidas, kuris tik skelbia apie muziejus. Noriu padėti jums suprasti, kaip techniškai ir logistiškai suorganizuoti kelionę taip, kad ji nevertų galvos, o būtų tikras malonumas. Svarbiausia – sklandumas. Jei pasiruošsite iš anksto ir žinosite, ko tikėtis kelyje, jūsų atostogos prasidės dar tuomet, kai užsuksite variklį, o ne tuomet, kai vėluosite į lėktuvą ar vingsčiuosite susidariusioje spūstyje prie Amsterdamo. Straipsnyje rasite išsamios informacijos, paremtos ilgamečia praktika, kaip išvengti pagrindinių klaidų ir pasiekti tikslą be nereikalingo streso.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažnai užduoda klientai planuodami kelionę į Olandiją. Ši žinia padės jums susiformuoti pilną vaizdą apie tai, kas laukia kelyje.

1. Kokiais metais laikais geriausia vykti į Olandiją, kad išvengtumėte didžiausių spūsčių?

Per savo ilgą karjerą pastebėjau, kad eismas Olandijoje turi savo ritmą, kuris nesikeičia jau dešimtmečiais. Techniškai kalbant, geriausias laikas vairuotojui yra balandis–gegužė arba rugsėjis–spalis. Pavasarį jau galite mėgautis geresniu oru, o vasaros karščio ir didžiausių turistų antplūdžio dar nėra. Rudenį oras vis dar tikras vairavimui, o vasaros atostogų sezonas jau baigiasi.

Jeigu kalbame apie patogumą, vengti rugpjūčio mėnesio yra privaloma. Olandai taip pat mėgsta atostogauti savo šalyje, o rugpjūtis yra populiariausias mėnuo atostogoms. Be to, šiuo metu keliais daug važiuoja ir krovininių automobilių iš visos Europos, nes verslas aktyviausias. Žiemą, nors eismas ir mažesnis, tenka susidurti su blogomis oro sąlygomis – rūku, lietumi, vėju. Taigi, jei jūsų tikslas – sklandžiausia kelionė, rinkitės „peties“ mėnesius: pavasarį ar ankstyvą rudenį.

2. Kokius dokumentus būtina turėti sau ir transporto priemonei kelyje?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama. Dirbdamas pervežimų srityje, mačiau, kaip žmonėms sugadindavosi atostogos dėl trūkstamo popieriaus. Pirmiausia, pasas arba asmens tapatybės kortelė turi būti galiojantys. Jeigu vairuojate savo automobilį, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą (tarptautinio nereikia, jeigu jis išduotas ES šalyje).

Labai svarbu yra techninė apžiūra – ji privalo būti galiojanti. Negalima važiuoti su pasibaigusia technine apžiūra, net jeigu Lietuvoje tai „toleruojama“ trumpą laiką – Olandijoje policija yra itin griežta ir baudos didelės. Taip pat neprisiminkite apie „Zalioji kortelę“ (Green Card) – tai draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad jūsų automobilis yra apdraustas civilinės atsakomybės užsienyje. Nors daugumoje šalių jis nebūtinas (pakanka numerių ant priekinio stiklo), Olandijoje ir Vokietijoje jis gali būti prašomas. Ir, žinoma, Nėrinių kvitą (vokietiškai „Feinstaubplakette“), jeigu kelionės maršrutas eina per Vokietiją – be jo neįvažiuosite į daugumą miestų, net jeigu tik tranzitu.

3. Kaip geriausia planuoti maršrutą, kad nukryptumėte nuo pagrindinių automagistralių?

Olandijos automagistralių tinklas yra vienas geriausių pasaulyje – greitkeliai („Autosnelweg“) yra plačiai, puikiai išasfaltuoti, tačiau... juose visada stovi spūstys. Esu vairavęs tūkstančius kilometrų Olandijoje ir galiu pasakyti: jeigu norite patogumo, venkite pagrindinių kelių (pvz., A1, A2, A4) aštriųjų valandų metu.

Planuodami maršrutą, naudokitės šalies (provincijų) keliais, pažymėtais raidėmis „N“. Jie dažnai eina lygiagrečiai su automagistralėmis, bet veda per gražius kaimiškus rajonus, miestelius. Nors greitis ten mažesnis (dažniausiai 80 km/h arba 100 km/h), judėjumas dažnai sklandesnis. Naudokitės navigacijos programomis, kurios gali nukreipti pro šalies kelią (pvz., Waze arba Google Maps su nustatymu „avoid highways“). Taip ne tik sutaupysite laiko spūstyse, bet ir išvysite tikrąją Olandiją, ką matome tik pro automobilio langą.

4. Kokios yra specifinės Olandijos kelių eismo taisyklės, kurios gali nustebinti lietuvius?

Lietuviams vairuotojams Olandija gali pasirodyti kaip kažkas iš fantastikos dėl dviračių kultūros. Pagrindinė taisyklė: dviratininkas čia yra karalius. Jų yra daugiau nei automobilių, ir jie turi absoliučią pirmenybę. Jeigu sukinate į dešinę ir yra dviračių takas (pažymėtas mėlyna žeme su dviračiu), privalote leisti važiuoti dviračiams, net jeigu jie važiuoja iš priešingos pusės ir atrodo, kad jie „įsiterpia“. Ignoruoti dviratininką – tai garantuota avarija ir bauda.

Kita svarbi taisyklė – „Shark teeth“ (ryklio dantys) ženklai. Tai trikampiai ant kelio, nukreipti smaigaliu į jus. Jeigu matote šiuos dantis, jūs neturite pirmenybės, turite leisti kelią važiuojantiems kelyje. Taip pat verta prisiminti, kad Olandijoje griežtai draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu rankomis (net jeigu laikote telefoną ne prie ausies, o ties grožiu). Už tai baudos yra milžiniškos. Ir dar vienas dalykas: jeigu eismo juostoje yra dviguba linija, ją kirsti draudžiama, net jeigu norite apvažiuoti lėtai važiuojantį automobilį – čia tai traktuojama kaip pavojingas manevras.

5. Ar Olandijoje yra kelių mokesčiai (muiteliai) vairuotojams?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažniausiai. Geros naujienos: asmeniniams automobiliams Olandijoje nėra kelių mokesčių (vienkartinų) arba prievolių įsigyti vinjetes, kaip, pvz., Šveicarijoje ar Austrijoje. Galite važiuoti automagistralėmis nemokamai.

Tačiau yra „bet“. Jeigu kelionės metu planuojate važiuoti pro Belgiją arba Vokietiją, situacija keičiasi. Vokietijoje, kaip minėjau, reikalinga Nėrinių kortelė (jeigu įvažiuojate į miestus), o Belgijoje nuo 2016 metų veikia mokama kelių sistema (Viapass). Ten reikia įsigyti elektroninę vinjetę („Toll-vignet“), kuri kainuoja nedaug, bet privaloma. Taigi, jeigu maršrutas eina per šias šalis, pasirūpinkite šiais mokesčiais iš anksto internetu, kad nepraleistumėte muitinės posto arba neįsitikinę, kad viskas tvarkoje.

6. Kaip elgtis su parkavimu miestuose (ypač Amsterdame ir Roterdame)?

Parkavimas Olandijos miestuose yra tikras išbandymas nervams ir piniginėms. Per savo darbą mačiau, kaip žmonės išleidžia tiek pinigų parkavimui, kiek galėtų praleisti puikų vakarą restorane. Miesto centruose parkavimas yra labai brangus (gali siekti 6–7 eurus per valandą) ir vietų dažnai tiesiog nėra.

Mano patarimas eksperto: nenaudokite automobilio miesto centre. Ieškokite specialių „P+R“ (Park and Ride) aikštelių. Jos įrengtos miesto pakraščiuose, šalia metro arba traukinių stočių. Palikote automobilį ten (paprastai pirmą parą kainuoja labai mažai, kartais net 1 eurą arba nemokamai) ir su visu šeimos nariu važiuojate į centrą viešuoju transportu. Tai sutaupo ne tik pinigus, bet ir nervus, nes neprasidžiote ieškoti vietos siaurame gatvėje, kurioje visur yra dviračiai ir kanalai. Be to, daugelyje vietų galima mokėti tik specialia kortele arba programėle – grynaisiais pinigais mokėti daug kur nebegalima.

7. Ką daryti, jeigu automobilis sugenda arba įvykia eismo įvykis?

Nors niekas to nenori, būti pasiruošusiam būtina. Esu matęs, kaip panika blogiau nei sugedęs variklis. Pirmiausia, jeigu įvykia avarija, Olandijoje veikia griežta taisyklė: jeigu nėra sužeistųjų, automobilius reikia nuvežti nuo kelio. Negalima stovėti kelio viduryje ir laukti policijos, jeigu mašina važiuoja. Tai sukuria pavojų kitiems.

Jeigu automobilis sugenda techninių priežasčių, įjunkite „avarinius žibintus“ ir užsidėkite šviesą atspindinčią liemenę. Olandijoje greitoji pagalba (Wegenwacht) pasiekiama labai greitai. Jeigu turite tarptautinę draudimo polisą, skambinkite telefonu, nurodytu ant „Zalioji kortelės“. Jie organizuos vilkiką. Svarbu: niekada nekeliaukite toliau su sugedusiu automobiliu, jeigu tai kelia pavojų (pvz., variklis užsidega arba stabdžiai neveikia). Olandai yra disciplinuoti, todėl jeigu pastebėsite, kaip kas nors sustoja padėti, nebijokite priimti pagalbos – tai čia normalu.

8. Ar verta nuomoti automobilį Olandijoje ar geriau važiuoti savu?

Tai priklauso nuo jūsų tikslų. Jeigu planuojate keliauti tik po Amsterdamą, Roterdamą ir Hagę, automobilis yra nebūtinas ir netgi trukdo. Olandija turi puikų geležinkelio tinklą – traukiniai važiuoja tiksliai, greitai ir dažnai. Tarp didžiųjų miestų važiuoja greitieji traukiniai (Intercity), kurie nusileidžia kas 15–20 minučių.

Tačiau jeigu jūsų tikslas – pamatyti kaimo vietoves, „Voldendamo“ kaimelį, Keukenhof sodus arba važiuoti po „Zelandijos“ provinciją su jūros uolomis, automobilis būtinas. Viešasis transportas ten gali būti sudėtingesnis. Jeigu nuomosite automobilį Olandijoje, pasirūpinkite navigacija, kuri rodo „milieuzones“ (ekologines zonas) – į juos gali būti draudžiama įvažiuoti su senesniais arba dyzeliniais automobiliais. Mano nuomone, jeigu atvykstate savo automobiliu iš Lietuvos, tai puikus pasirinkimas dėl laisvės, tačiau jeigu skridate lėktuvu, geriau derinkite traukinį ir automobilio nuomą tik tam tikrai kelionės daliai.

9. Kokios degalų kainos ir kur geriausia užpilti?

Degalų kainos Olandijoje yra vienos aukščiausių Europoje, lygiagrečios su Vokietija ir Belgija, tačiau šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje. Tačiau čia yra vienas subtilus niuansas, kurį žino tik vietiniai ir ilgamečiai vairuotojai. Didžiosios degalinės (prie automagistralių) dažnai brangios. Jos patogios, bet kaina ten gali būti 0,10–0,15 euro už litrą didesnė.

Geriausia degalų užpilti taip vadinamuose „tankstation“ miesteliuose arba prie mažesnių kelių (N keliai). Ten kainos daugiausia konkurencingos. Taip pat verta pažiūrėti „unmanned“ degalines, kuriose galima mokėti kortele – jos dažniausiai pigesnės. Dar vienas patarimas: jeigu važiuojate pro Vokietiją, degalus užpilkite ten, jie paprastai šiek tiek pigesni. Olandijoje taip pat populiari LPG dujos, tačiau jeigu jūsų automobilis nepritaikytas, nenaudokite jokių priemonių, kurios gali sugadinti degalų sistemą – remontas kainuos brangiau nei sutaupyta.

10. Kaip planuoti poilsio pertraukas ilgoje kelionėje?

Olandija yra maža šalis, bet per ją važiuoja milijonai sunkvežimių. Todėl poilsio zonos („Restarea“) yra labai gerai išvystytos. Jos dažnai turi ne tik tualetus ir kavinę, bet ir dušus, vaikų žaidimus netgi parduotuvę.

Planuodami kelionę, taisyklė „kiekvieną dvi valandas“ čia veikia puikiai. Olandijoje yra daug specialių poilsio vietų, kurios yra tiesiogiai po automagistralės viaduku (tai yra unikalu čia). Jose visada švaru, saugu. Jeigu važiuojate su vaikais, ieškokite poilsio zonos su žaidimų aikštele – tai dažnai nurodyta ženklais. Nenaudokite „wild camping“ (stovėjimo ne numatytose vietose) – tai Olandijoje draudžiama ir griežtai baudžiama. Policija arba vietos savivaldybės tarnybos greitai išveš jūsų automobilį. Geriau praleisti 15 minučių ir rasti legalią aikštelę, nei stovėti panikojant prie kelio.

Išvada

Apibendrinant, kelionė į Olandiją gali būti viena maloniausių patirties, jeigu tik jas užtikrite tinkamą logistinį pagrindą. Kaip žmogus, kuris šiuos kelius įveikęs tūkstančius kartų, galiu tik patikinti: geriausia kelionė yra ta, kurioje nenukrypstate nuo plano, bet ir nesijaudinate dėl smulkmenų. Pasiruošimas – tai raktas į patogumą.

Nepamirškite apie dviračių pirmenybę, pasirūpinkite parkavimu iš anksto (P+R), tikrinkite dokumentus ir nenaudokite mobilaus vairuodami. Olandija – šalis, kurioje tvarka ir disciplina leidžia visiems jaustis saugiai, tačiau tai reikalauja ir jūsų sąžiningumo.