Kelionės planavimas į Olandiją: eksperto vadovas komfortiškai ir nepriklausomai kelionei

Olandija, arba Nyderlandai – viena įdomiausių ir unikaliausių šalių visoje Europoje. Daugelį ji vilioja savo unikalia architektūra, vėjaračiais, kanalais, o taip pat nepalyginamai laisvės ir tolerancijos atmosfera. Tačiau tiems, kurie planuoja keliauti automobiliu, šalis gali atskleisti ir nemažai logistinių niuansų. Per savo daugiau nei dvidešimtmetį patirtį tarptautinių pervežimų srityje, tūkstančius kartų keldamas per šias žemes galiu pasakyti viena: sėkminga ir komfortiška kelionė prasideda ne tada, kai užsukate variklį, o dar gerokai anksčiau – kai gerai susiplanuojate maršrutą ir pasiruošiate.

Kelionė automobiliu suteikia nepriklausomumo, leidžia sustoti ten, kur norite, ir pasiimti tiek daiktų, kiek reikia. Tačiau Olandijos keliai, nors ir vieni geriausių pasaulyje, turi savo specifiką. Čia gausu dviratininkų, specifiniai eismo taisyklės, o tankus gyventojų tankumas reiškia, kad intensyvus eismas yra kasdienybė. Šiame straipsnyje mes ne kalbėsime apie tai, kur lankyti Amsterdamą (apie tai galite sužinoti kiekvienu gidu), o pasidalinsiu giliomis žiniomis apie tai, kaip techniškai ir organizaciškai užtikrinti, kad jūsų kelionė būtų sklandi, saugi ir, svarbiausia, komfortiška. Nesvarbu, ar važiuojate poilsiui, ar verslo reikalais, šie patarimai padės išvengti nereikalingų rūpesčių.

DUK

1. Koks yra geriausias maršrutas važiavimui į Olandiją iš Lietuvos, norint išvengti didžiausių spūsčių?

Renkantis maršrutą iš Baltijos šalių į Olandiją, svarbiausia suprasti, kad nėra vieno „idealiojo“ kelio, viskas priklauso nuo jūsų išvykimo laiko ir galutinio tikslo. Dažniausias pasirinkimas yra maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją (kelias A1 Lenkijoje, toliau per Vokietijos autostradas). Tačiau kaip ekspertas, dažnai matęs spūstis, rekomenduoju svariai apsvarstyti tranzitą per Vokietiją. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra nemokamos, tačiau Ruhro sritis (Duisburgas, Esenas, Dortmundas) yra viena tankiausiai užstatytų pramoninių zonų Europoje, ir čia susidarys spūstys yra beveik garantuotos, ypač darbo dienomis ryte ir vėlai popietę.

Jeigu jūsų kelionės data krinta ant savaitgalio, šis maršrutas gali būti tinkamas. Tačiau jeigu vykstate darbo dienomis, verta apsvarstyti šiek tiek šiauresnį arba pietesnį maršrutą, nors ir ilgesnį, bet leidžiantį išvengti didžiųjų miestų žiedų. Taip pat nepamirškite, kad patekimas į Olandiją per Vokietiją yra labai sklandus – sienos kontrolės praktiškai nėra (Schengeno zona), todėl čia neprarandate laiko. Jeigu keliaujate per Belgiją, atkreipkite dėmesį, kad Belgijoje nuo 2016 metų automobiliams taikomas mokamas kelias (vignettė), kurios reikia įsigyti iš anksto internetu, kad išvengtumėte didelių baudų.

2. Kokius dokumentus būtina turėti sau automobilyje, važiuojant į Nyderlandus?

Daugelis vairuotojų mano, kad jeigu jie važiuoja po Europos Sąjungą, pas pasą ar asmens tapatybės kortelę yra viskas tvarkoje. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai trūksta techninių dokumentų, o tai Olandijoje gali baigtis nemaloniai. Pirmiausia, tai vairuotojo pažymėjimas (turi būti galiojantis). Antra, transporto priemonės registracijos sertifikatas (techninė pasas). Jeigu automobilis neregistruotas jūsų vardu (pvz., įmonės ar šeimos nario), būtina turėti raštišką įgaliojimą vairuoti šį automobilį, geriausiai išversta į anglų kalbą.

Svarbu ir „Žalias kortelė“ (Green Card). Nors Olandijoje draudimas yra privalomas, o techninė apžiūra taip pat, dažnai policija tikrina, ar draudimas galioja užsienyje. Be to, rekomenduoju turėti savo draudimo bendrovės telefono numerį ir pagalbos liniją, galiojančią visoje Europoje. Nepamirškite ir nacionalinės išankstinės nusprendimo formos (jeigu vykstate su savo vaiku, kuris ne jūsų), tačiau tai aktualesnia šeimoms. Nors Olandijos policija nėra labai agresyviai nusiteikusi Lietuvos vairuotojų atžvilgiu, techninių dokumentų stoka yra dažniausia priežastis, dėl kurios gali būti sustabdytas automobilis ir net neleidžiama tęsti kelionės iki nustačymų pašalinimo.

3. Ar Olandijoje yra kelių mokesčiai arba specialūs mokami tuneliai?

Vienas geriausių dalykų vairuotojams, važiuojantiems į Olandiją, yra tas, kad čia nėra bendrųjų kelių mokesčių (vignetų) lengviesiems automobiliems. Skirtingai nei kai kuriose kaimyninėse šalyse, čia galite važiuoti autostradomis nemokamai. Tačiau tai nereiškia, kad kelionė visiškai nieko nekainuoja. Yra du pagrindiniai išimtys, apie kurias privalu žinoti.

Pirmasis ir svarbiausias – Vakarų Šeldės tunelis (Westerscheldetunnel), esantis pietinėje Zelandijos provincijoje. Jeigu jūsų maršrutas eina per Zelandiją (tą vietą, kur baigiasi „Delta“ darbai), šis tunelis yra vienintelis sausumos kelias į pietinę provinciją (neįskaitant keltų). Už jį reikia mokėti, šiuo metu tai kainuoja apie 5-6 eurus (kaina gali kisti priklausomai nuo transporto priemonės tipo). Mokama kortele internetu arba tiesiog vienoje iš tunelio pusių. Antrasis dalykas – parkavimas miestuose. Amsterdamas, Roterdamas, Haga – tai miestai, kuriuose viešasis transportas labai išvystytas, tačiau automobilių parkavimas yra brangus ir labai apribotas. Be to, Olandijoje yra gausu mokamų parkavimo zonų („blauwe zone“ – mėlynoji zona), kuriose reikia nusipirkti specialų parkavimo diską arba mokėti per programėlę. Neteisingai parkavus baudos yra griežtos.

4. Kokios yra specifinės Olandijos eismo taisyklės, kurios gali nustebinti lietuvius?

Olandai yra žinomi kaip labai disciplinuoti eismo dalyviai, tačiau jų taisyklės turi savitumų, kurie gali sukelti nesusipratimų. Vienas svarbiausių dalykų – dviračių prioritetas. Olandijoje dviračiai yra ne pramoga, o pilnavertis transportas. Jų takų tinklas yra milžiniškas, ir dažnai dviračiai turi pirmumą prieš automobilius, net jeigu jums atrodo, jog tai tik paprastas takelis. Sustojant prie sankryžų, būtinai patikrinkite, ar neturi dviračio, kuris artėja dešinės pusės specialiu dviračių taku. Ignoruoti dviratininką čia lyg ir nemanoma – tai kultūros dalis.

Kitas svarbus niuansas – „pirmenybė dešinėje“. Nors daugumoje didelių sankryžų yra šviesoforai arba ženklai „pirmenybė judėjimą nekeliančiam transportui“, mažesnėse gyvenvietėse ir kvartalų gatvėse galioja bendrasis taisyklės principas: jeigu nėra ženklų, pirmenybė turi būti suteikta transportui, važiuojančiam iš dešinės. Taip pat verta paminėti greičio apribojimus. Olandijoje daugelyje vietų, netgi autostradose, dienos metu (nuo 6 ryto iki 19 valandos) greitis ribojamas iki 100 km/h siekiant mažinti taršą. Tai nustatoma specialiais šviesoforais virš kelio, todėl nuolat reikia sekti situaciją – važiuoti 130 km/h leidžiama tik tuomet, kai šviesoforai rodo juodą skaičių 130 arba nerašo nieko.

5. Kaip susidoroti su Olandijos „žiedinėmis sankryžomis“ (roundabouts)?

Žiedinės sankryžos Olandijoje yra visur – tai vienas pagrindinių judėjimo valdymo būdų miestuose ir užmiestyje. Lietuvoje jos jau tapusios įprastos, tačiau Olandijoje yra vienas niuansas, kurį verta pažymėti. Daugelyje šių žiedų dviračiai ir mopedai važiuoja apskritime kartu su automobiliais (tarp juodųjų ir baltųjų brūkšnelių), o ne atskiru taku išorėje. Tai reiškia, kad įsukant į žiedą, būtina ypatingai dėmesiai pažiūrėti į dešinę galinį veidrodėlį – dviratininkas gali būti jūsų šone.

Be to, Olandijoje dažnai pasitaiko dviejų ar net trijų juostų žiedinės sankryžos. Čia galioja taisyklė: jeigu žiede daugiau nei viena juosta, įvažiuoti reikia iš dešinės (kaip ir įprastai), tačiau reikia pasirinkti tinkamą juostą. Jeigu jūsų išvažiavimas yra pirmasis ar antrasis – važiuokite dešine juosta; jeigu toliau – kaire. Svarbiausia – nekeisti juostos žiede, jeigu tai ne būtina, tai laikoma pažeidimu. Taip pat, jeigu matote ženklą „Cirkelvrij“ (ratu), tai reiškia, kad toje sankryžoje dviratininkai turi absoliučią pirmenybę, o automobiliai turi juos praleisti net įvažiuodami į žiedą.

6. Kokios degalinių ir degalų kainos Olandijoje, ir ar verta kaupti degalus Lietuvoje?

Degalų kainos Olandijoje, kaip ir visoje Vakarų Europoje, yra aukštesnės nei Lietuvoje. Skirtumas gali svyruoti nuo 10 iki 20 centų už litrą, priklausomai nuo pasaulinių kainų ir kursų. Tačiau, kaip praktikas, sakau: neverta važiuoti „su pilnu baką“ iš Lietuvos, jeigu kelionė trunka ilgiau nei 12-14 valandų. Papildomų degalų svoris padidina automobilio sunaudojamą kuro kiekį (maždaug 1 litras papildomai kiekvienam 50 kg svorio), todėl ilgos atkarpos su perpildytu baku ekonomiškai gali neapsimokti.

Rekomenduoju užpildyti baką prieš pat Lietuvos sieną (jeigu kaina ten pigesnė) ir važiuoti iki Vokietijos arba Lenkijos vidurio. Degalus labiausiai apsimoka pirkti Vokietijoje, dideliuose degalinių tinkluose prie autostradų („Tank & Rast“ ir pan.), kurios dažnai siūlo kainas, kurios yra artimos Lietuvos lygiui arba netgi žemesnės nei Olandijoje. Olandijoje degalinių gausu, tačiau jos yra brangios, ypač prie pagrindinių magistralių. Jeigu norite sutaupyti, nukrypę nuo autostrados keliu kilometru ar dviem į mažesnę gyvenvietę, dažnai rasite pigesnes degalines. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Olandijoje daugiausiai važiuojama dyzelinais ir benzinu, tačiau elektromobilių įkrovimo stotelės yra vienos geriausių pasaulyje – jeigu keliaujate elektromobiliu, problemų nebus.

7. Kaip susiplanuoti poilsį ir nakvynę kelyje, kad kelionė būtų komfortiška?

Komfortas – ne tik geros sėdynės automobilyje, bet ir tinkamas poilsis. Ilgos kelionės iš Lietuvos trunka apie 14-16 valandų be sustojimų, kas yra fiziškai pavojinga vairuotojui. Mano patirtis rodo, kad toks maršrutą būtina skaldyti į dvi dalis arba daryti bent du ilgesnius sustojimus. Idealus variantas – naktį praleisti Vokietijos viduryje (pvz., Hanoverio arba Frankfurto apylinkėse). Čia viešbučiai ir moteliai siūlo geras kainas, o kokybė yra aukšta.

Jei norite sutaupyti, galite naudotis specialiomis stovyklavietėmis („Stellplatz“), skirtomis sunkvežimiams ir kemperiams, tačiau dažnai ten gali apsistoti ir lengvieji automobiliai su kemperiais. Jeigu kelionės planuojate be ankstesnio užsakymo, verta žinoti, kad savaitgaliais Vokietijos moteliai gali būti pilni. Olandijoje nakvynė yra brangesnė, todėl jeigu jūsų tikslas yra pietinė Olandija, geriau nakvynei rinktis ne pačiame Amsterdame, o mažesniuose miestuoliuose toliau nuo centro, kur kainos žymiai mažesnės, o olandų kelių sistema leidžia greitai nuvažiuoti į sostinę. Nepamirškite ir poilsio aikštelių (Rastplatz) Vokietijoje – jos dažnai turi puikius tualetus, kavines ir netgi žaidimų aikšteles vaikams, leidžiančias atsipalaiduoti prieš paskutinę etapo atkarpą.

8. Kokios yra Olandijos parkavimo ypatybės miestuose ir kaip išvengti baudų?

Parkavimas Olandijos miestuose gali tapti tikru košmaru neparengtam vairuotojui. Pirmiausia, beveik visose miesto centro zonose parkavimas yra mokamas. Dažniausiai jis reguliuojamas specialiomis mašinėlėmis gatvėse, kuriose reikia įvesti automobilio numerį ir sumokėti (kortele arba grynaisiais, nors grynųjų vis mažiau). Tačiau patogiausias būdas – mobilios programėlės (pvz., „Parkmobile“, „EasyPark“), kurios veikia visoje šalyje. Jums tiesiog reikia sužinoti zonos kodą (parašytą ant mėlynojo ženklo), nuskanuoti jį arba įvesti, ir apmokėti tiesiog iš telefono.

Yra ir specialiųjų zonų, pavyzdžiui, „P + R“ (Park and Ride). Tai yra labai patogus sprendimas tiems, kurie nori apsilankyti didmiesčiuose (ypač Amsterdame). „P + R“ aikštelės įsikūrusios miesto pakraštyje, šalia metro arba tramvajų stočių. Kaina už dieną čia gali būti vos keletas eurų (o netgi nemokama, jeigu pirkote bilietą į miesto centrą), o centrinėje dalyje už dieną galite sumokėti nuo 30 iki 50 eurų. Būtinai žiūrėkite ženklus ant grindų – geltonos ir baltos linijos nurodo, ar vietą leidžiama užimti, ar tai yra taksi, dviračių arba gyventojų zona. Už neteisingą parkavimą baudos gali siekti 100 eurų ir daugiau, o automobilį gali ir nuvežti.

9. Kaip elgtis su navigacija ir ar „Waze“ arba „Google Maps“ užtenka?

Šiuolaikinės navigacijos programos yra nepakeičiamos, tačiau Olandijoje jos turi savo niuansų. „Google Maps“ ir „Waze“ puikiai veikia didžiuosiuose miestuose, tačiau kaimo vietovėse arba statybų zonose jos kartais gali nukreipti per siaurus keliukus, kurie skirti tik ūkinės technikai arba dviračiams. Olandijoje daug kelių yra pažymėti kaip „autobusiški“ arba su apribojimais „nėra praėjimo“, kurios navigacinės programos kartais ignoruoja.

Kaip ekspertas, visada patariu turėti atsarginį planą – bent vieną kartą pažiūrėti maršrutą kompiuteryje prieš kelionę, kad žinotumėte bendrą kryptį. Taip pat Olandijoje yra gana daug „inteligentingųjų“ greičio apribojimų, kurie keičiasi priklausomai nuo eismo intensyvumo.