Kelionės iš Olandijos mikroautobusu kelionės trukmė: išsamus eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sukaupiama ne tik mylių, bet ir patirties, kuri leidžia suvokti, kad logistika – tai ne tik judėjimas iš taško A į tašką B. Ypač kalbant apie maršrutus, jungiančius Lietuvą ir Nyderlandus (Olandiją). Šis maršrutas vienas populiariausių Šiaurės Europoje, tačiau dažnai kyla klausimas: kiek tikrai trunka kelionė iš Olandijos mikroautobusu?

Atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugelis klientų, susisiekiančių su mumis, įsivaizduoja, kad įvesdami adresą į navigaciją, gaus tikslių valandų skaičių. Tačiau realybėje kelionės trukmę lemia daugybė veiksnių: nuo vairuotojo darbo laiko apribojimų iki oro sąlygų Vokietijos autostradose. Šiame straipsnyje aš, kaip ilgamečios patirties specialistas, padėsiu jums suprasti, kas tikėtina ir kaip tinkamai planuoti savo laiką.

Kelionė mikroautobusu turi savų niuansų palyginti su sunkvežimiais ar lengvaisiais automobiliais. Mikroautobusai (pavyzdžiui, 9 vietų „Mercedes Sprinter“ ar panašios klasės transporto priemonės) yra universalus sprendimas – jie tinkami ir keleiviams, ir kroviniams (siuntoms, baldams, motociklams). Tačiau šis universalumas reiškia, kad greitis ir trukmė priklauso nuo to, ką vežame ir kaip organizuojame maršrutą.

Svarbiausia taisyklė, kurią visada primenu savo klientams: nepaisykite tikrojo („pure“) važiavimo laiko. Navigacija gali rodyti 18 valandų važiavimo be sustojimų, tačiau tokios kelionės neįmanoma atlikti legaliai ir saugiai. Mes gerbiame EK taisykles, reglamentuojančias vairuotojų darbo laiką, o tai tiesiogiai įtakoja kelionės trukmę.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus aspektus, kurie lemia, kiek laiko praleisite kelyje, atvykstant iš Olandijos į Lietuvą arba atvirkščiai.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie kelionės trukmę

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš klientų per savo karjerą, ir pateikiu išsamius atsakymus, padėsiančius jums susidaryti pilną vaizdą.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Olandijos (Amsterdamo/Roterdamo) į Lietuvą (Vilnių) mikroautobusu?

Vidutiniškai tokia kelionė trunka nuo 20 iki 24 valandų, jei kalbame apie „vartotojo“ laiką – t. y. nuo to momento, kai vairuotojas pasikrauna Olandijoje, iki momento, kai iškrauna Lietuvoje. Pats važiavimas be sustojimų (jei būtų leista važiuoti be pertraukų) užtruktų maždaug 17–18 valandų, priklausomai nuo konkretaus išvykimo vietos (pvz., iš šiaurinės Olandijos Groningeno ar pietinio Maastrichto) ir atvykimo vietos Lietuvoje.

Tačiau reikia atsižvelgti į privalomus sustojimus. Pagal Europos Sąjungos taisykles, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo atsipalaiduoti 11 valandų (naktinis poilsis). Todėl, jei kelionė prasideda ryte, dažniausiai ji užtrunka visą dieną ir naktį, su atsipalaidavimu Vokietijoje arba Lenkijoje. Jei mikroautobuse važiuoja du vairuotojai (kas retesnis atvejis tiesioginiams mikroautobuso pervežimams, bet įmanoma ekspresiniais reisais), kelionė gali būti atlikta greičiau, be ilgos naktinės pertraukos, tačiau tai padidina paslaugos kainą.

2. Kokios veiksniai labiausiai prailgina šią kelionę?

Pagal mano patirtį, yra trys pagrindiniai „velniukai“, kurie suardo idealų grafiką: traukinys („kelias“ per geležinkelį), kamščiai ir krovimo darbai.

Pirmiausia, tai krovimo-iškrovimo procesas. Dažnai klientai mano, kad „užsukti paimtai dėžei“ trunka 5 minutes. Realybėje, jei reikia paimti keletą didelių siuntų iš skirtingų siuntų terminalų Olandijoje arba suburti keleivius iš skirtingų miestų, tai gali užtrukti 2–4 valandas. Tas pats taikoma ir iškrovimui Lietuvoje.

Antras veiksnys – kamščiai. Vokietijoje (ypač Ruhro srityje) ir Lenkijoje (prie Varšuvos arba Poznanės) autostrados dažnai būna užstockintos. Nors mikroautobusas gali važiuoti greičiau nei sunkvežimis, jis vis tiek stovi eilėse. Trečias dalykas – techniniai trukdžiai, pavyzdžiui, incidentai autostradose, kurie verčia nukreipti eismą apkeliuoti maršrutais.

3. Ar mikroautobusas važiuoja greičiau nei sunkvežimis? Kaip tai įtakoja laiką?

Tai vienas įdomiausių dalykų. Techniškai mikroautobusas (jei jo masė neviršija 3,5 tonos) gali važiuoti didesniu greičiu nei sunkvežimis (daugumoje Europos šalių sunkvežimiams ribojama 90 km/h, o mikroautobusams – dažniausiai 100–110 km/h, priklausomai nuo šalies). Taip pat mikroautobusams ne visada taikomi tie patys apribojimimai (pvz., privalomas sustojimas poilsio zonose tam tikromis dienomis ar važiavimo tik viena juosta).

Tačiau praktikoje šis greičio pranašumas „išgaruoja“ dėl kitų priežasčių. Mikroautobusai dažniau stabdo keleiviams arba dėl mažesnio stabilumo vėjuotu oru. Be to, jei mikroautobusu vežami krovinių daliniai siuntiniai, jis dažnai užsuka į miestus, kuriuose sunkvežimai negali važiuoti, o tai reiškia lėtą važiavimą „mikrorajonuose“ ir laiko praradimą. Taigi, laiko skirtumas nėra milžiniškas – tai gali būti 1–2 valandos per visą maršrutą, bet ne daugiau.

4. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografas) veikia atvykimo laiką?

Tai yra kritiškai svarbu. Profesionalus pervežėjas niekada nevažiuos viršydamas taisyklių, nes tai kelia pavojų saugumui ir gali baigtis didelėmis baudomis. Mūsų mikroautobusuose (jei jie naudojami komerciniais tikslais) įrengti tachografai.

Standartinė schema atrodo taip: 1. Vairuotojas važiuoja 4,5 val. 2. 45 min. pertrauka. 3. Vėl važiuoja 4,5 val. 4. 45 min. pertrauka. 5. Po 9 valandų vairavimo jis privalo nustoti 11 valandų (naktis).

Jei reisas prasideda pietų metu Olandijoje, vairuotojas nuvaziuos iki Vokietijos arba Lenkijos vidurio ir ten turės pristabdyti mikroautobusą miegoti. Tai reiškia, kad klientas Lietuvoje savo siuntos arba savęs (jei tai keleivinis reisas) nesulauks ankstyva ryto. Atvykimas numatomas kitos dienos popietę arba vakare. Mes visada stengiamės tai aiškiai susprendžiasti, kad klientas nereikštų nusivylęs.

5. Ar sezonas (žiema vs. vasara) daro įtaką kelionės trukmei?

Žinoma, ir dar didelę. Žiemos sezono metu (lapkričio–kovo mėn.) rizika padidėja. Vokietijos autostradose dažnai būna „drėgno slidumo“ (Glättegefahr), kai ribojamas greitis iki 60 km/h arba net 50 km/h visiems transporto priemonėms. Tokia situacija gali prailginti kelionę net 3–5 valandas.

Be to, žiemą dažniau įvyksta eismo įvykiai dėl blogo matomumo arba sniego. Lenkijoje ir Vokietijoje sniego griūtys gali visiškai sustabdyti eismą. Vasarą problema gali būti karščio bangos, dėl kurių vairuotojai daugiau pavargsta, o transporto priemonėms gali reikėti papildomų techninių pertraukų (ventiliacijos arba aušinimo sistemų patikrai). Taip pat vasarą yra daugiau turistų, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, kas padidina kamščių tikimybę prie Alpių (nors maršrutu į Lietuvą ten važiuojame retai, tačiau Vokietijos pietiniai maršrutai gali būti užimti).

6. Kiek laiko užtrunka pačiame Olandijoje ir Lietuvoje susirinkti/išduoti siuntas ar keleivius?

Dauguma klientų pamiršta apie šį laiką, žiūrėdami į žemėlapį. Olandija – šalis, kurioje logistika yra itin išvystyta, tačiau miestų struktūra yra gana tanki. Jei reikia apvažiuoti 3–4 adresus Roterdamo ar Amsterdamo priemiesčiuose, tai gali užtrukti nuo 3 iki 6 valandų. Olandijoje yra daug „blokuotų“ zonų, kurias galima įvažiuoti tik su specialiu leidimu, todėl reikia statyti mikroautobusą toliau ir nešti siuntas rankomis arba rasti specialią vietą.

Lietuvoje situacija panaši. Jeigu atvykstate į Vilniaus centrą, kur yra daug vienvietių gatvių, apribojimų ar statybų, tai taip pat suvalgo laiką. Mes visada įskaičiuojame „paskutiniųjų kilometrų“ logistiką į bendrą kelionės trukmę. Viskas, kas vyksta už miesto ribų, vyksta greičiau, tačiau miesto zonoje – tai lėtas, kruopštus darbas.

7. Ar įmanoma užsakyti „ekspresinę“ kelionę ir kiek ji trumpesnė?

Taip, įmanoma. Ekspresinė kelionė reiškia, kad vairuotojas važiuoja tiesiai be tarpinių sustojimų pasiimti kitų keleivių ar siuntų (t. y. „direct“ reisas). Taip pat tokiu atveju dažnai planuojamas dviejų vairuotojų darbas, kad nebūtų reikalingas 11 valandų naktinis poilsis.

Standartinis reisas su keliais sustojimais trunka ~24 valandas. Ekspresinis reisu su vienu vairuotoju (jei jis pradeda vėlai ir važiuoja per naktį, leidžiamu laiku) gali trukti apie 20 valandų. Su dviem vairuotojais galima „nusprogti“ per 16–18 valandų, atsižvelgiant į tai, kad vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tačiau tokia paslauga kainuoja žymiai brangiau, nes reikia sumokėti už darbo užmokestį abiem vairuotojams ir jų poilsį. Verta rinktis tik tada, jei skubate labai kritišku laiku.

8. Kaip veikia sienų kirtimas (Vokietija, Lenkija) – ar ten užtrunkama daug laiko?

Esant Šengeno zonai, fizinės sienų patikros dažniausiai nėra, tačiau tai nereiškia, kad ten neužtrunkama laiko. Prieš pat sieną (pvz., tarp Vokietijos ir Lenkijos arba Lenkijos ir Lietuvos) dažnai susiformuoja eilės dėl pasirinkimo eismo juostos arba dėl to, kad vairuotojai sustoja parduotuvėse degalinėse, kurios yra ties siena.

Be to, Lenkijoje ir Lietuvoje yra mobiliosios patrulių grupės, kurios kartais stabdo transporto priemones dokumentų patikrai. Nors tai trunka tik 5–10 minučių, jei pasitaiko toks sustojimas, jis gali sutrikdyti grafiką. Taip pat reikia prisiminti, kad kelyje yra mokesčiai už važiavimą keliais (Vignette'iai Lenkijoje, mokesčiai Vokietijoje), nors šiuo metu dauguma mikroautobusų turi automatinius mokėjimo įrenginius (On-Board Unit), todėl sustojimas mokėti nereikalingas.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja? Kaip sužinoti, kur jis yra?

Komunikacija – tai mūsų prioritetas. Jei dėl kamščių ar techninio gedimo vairuotojas vėluoja, mes nedelsdami informuojame klientą. Šiuolaikinės technologijos leidžia sekti mikroautobuso vietą realiu laiku (GPS stebėjimo sistemos).

Daugelį kartų matęs situacijas, kai klientas susirūpinęs skambina po 18 valandų, kai navigacija rodo, kad „turėtų būti čia“. Aš visai primenu: navigacija – tai tik teorija. Jei vairuotojas užstrigo 3 valandų eilėje prie Berlyno, jis negali nieko padaryti. Mūsų užduotis – perduoti šią informaciją klientui kuo greičiau, kad jis galėtų sau planuoti laiką ir nereikštų pastovaus nerimo.

10. Kokius patarimus duotumėte klientui, norinčiam planuoti savo laiką atvykimo į Lietuvą?

Geriausias patarimas – planuokite su atsarga. Nekreipkite viso savo gyvenimo į tą valandą, kurią parašė navigacija. Jei mes sakome, kad atvyksime „apie 18:00 valandą“, laikykitės to kaip orientyro, tačiau nekažkokia tvirta priesaika.

Jeigu jums reikalinga būti tam tikroje vietoje (pvz., oro uoste, susitikime, sandėlyje) tiksliai laiku, pasirūpinkite bent 2–3 valandų atsarga. Jei tai yra svarbi siunta, pateikite mums alternatyvius adresus arba kontaktus asmens, kuris gali priimti siuntą bet kuriuo metu. Kantrybė ir supratimas, kad tarptautinis pervežimas – tai gyvas procesas, priklausantis nuo tūkstančių kintamųjų, padės išvengti nereikalingo streso. Ir visada, visada pasitikėkite savo pervežėjo patirtimi – jei jis sako, kad reikės daugiau laiko, paprastai turi priežasčių.

Išvada

Apibendrinant, kelionės iš Olandijos mikroautobusu trukmė nėra fiksuotas skaičius. Ji yra dinamiškas procesas, kurį formuoja ne tik atstumas (apie 1600–1700 km), bet ir taisyklės, oras, kelių būklė bei žmonių (vairuotojų ir klientų) veiksmai.

Esu dirbęs šioje srityje ilgiau nei dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena: tikslumas svarbiau už greitį. Geriau, kad klientas lauktų valandą ilgiau, bet gautų savo siuntą saugiai ir vairuotojas atvyktų atsipažinęs, nei skubėtume viršydamasi taisykles ir rizikuodami saugumu.

Kai planuojate kelionę ar siuntos pervežimą, visada kreipkitės į savo pervežėją iš anksto, klauskite apie numatomą grafiką ir būkite pasiruošę kelioms valandoms atsargos. Profesionali logistika – tai ne tik vairavimas, tai ir tinkamas laiko bei lūkesčių valdymas. Mūsų tikslas – padaryti jūsų kelionę iš Olandijos kuo sklandžiau, nepaisant to, kiek laiko ji užtruks.