Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kelionės iš Olandijos į Lietuvą su mikroautobusu arba autobusu: Išsamus eksperto vadovas
Kelionė iš Nyderlandų (Olandijos) į Lietuvą yra vienas dažniausiai pasitaikančių maršrutų tarptautiniame keleivinių pervežimų sektoriuje. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, stebėjau, kaip keitėsi ši rinka: nuo atsitiktinių „vogtukių“ iki profesionalių logistikos kompanijų, siūlančių aukščiausios klasės paslaugas. Šiandien, kai tūkstančiai lietuvių gyvena ir dirba Olandijoje, o prekybiniai ryšiai tarp šalių vis stiprėja, klausimas, kaip patogiai ir saugiai nukeliauti namo, tampa itin aktvualus.
Nors skrydžiai siūlo greitį, jie dažnai būna brangūs, ypač jeigu keliaujate su šeima arba turite daug bagažo. Be to, oro uostų biurokratija ir ribojimai dėl keleivių bei bagažo svorio gali sukelti nereikalingą stresą. Būtent čia į žaidimą įžengia mikroautobusų ir autobusų pervežimai. Šis transporto būdas suteikia unikalią laisvę: galite vežtis daugiau daiktų, nemokėti už kiekvieną kilogramą papildomai ir, kas svarbiausia, mėgautis durų į duris principu, kai kuriais atvejais netgi būnant nuvežtam tiesiai iki namų vartų.
Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečiu patyrimu, norėdamas jums paaiškinti ne tik tai, kaip vyksta tokios kelionės, bet ir ką tiksliai reikia žinoti, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Mes aptarsime skirtumus tarp autobuso ir mikroautobuso, pasidalinsime patarimais, kaip pasiruošti keliuoti, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus. Nesvarbu, ar planuojate grįžti atostogauti, ar vežite į Lietuvą verslo reikmenis, šis vadovas padės išvengti bendrų klaidų ir pasirinkti patikimą pervežėją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skyriuje suformulavau atsakymus į dešimt klausimų, kurius man dažniausiai užduoda klientai, planuojantys kelionę iš Olandijos. Siekiant užtikrinti maksimalų aiškumą, kiekvienas atsakymas parengtas atsižvelgiant į praktinius aspektus ir esamą situaciją keliuose.
1. Kiek trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu ar autobusu?
Kelionės trukmė yra vienas svarbiausių veiksnių, tačiau ji nėra fiksuota ir gali stipriai svyruoti. Vidutiniškai, važiuojant iš didžiųjų Olandijos miestų (tokių kaip Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas) į Lietuvos didmiesčius (Vilnių, Kauną, Klaipėdą), kelionė trunka nuo 18 iki 24 valandų. Tačiau kaip ekspertas turiu pabrėžti, kad tai yra teorinis „ grynas“ vairavimo laikas.
Realioje kelionė dažnai užtrunka ilgiau dėl keletos priežasčių. Pirmiausia, tai yra keleivių išlaipinimas ir įlaipinimas. Jeigu tai ne tiesioginis reisas (pavyzdžiui, ekskursinis autobusas), o reguliarus maršrutinis mikroautobusas, jis gali sustoti daugiau nei 10–15 vietų paėmimui ar išleidimui. Kiekviena sustojimo minutė sudaro valandas per visą maršrutą. Antra, didelę įtaką turi kelių eismo sąlyvos, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje, kur dažnai vyksta remonto darbai ar susiduria sunkiaišvežamųjų mašinų spūstys. Trečia, ir svarbiausia – pasienio kontrolė. Nors Lietuva ir Olandija yra Šengeno erdvėje, jeigu maršrutas eina per Baltarusiją (kas retesnė atvejais, bet vis dar įmanoma dėl sankcijų ar kelių remonto) arba vyksta papildomų dokumentų patikrinimai, tai gali prailginti kelionę keletą valandų. Todėl visada rekomenduoju savo klientams planuoti laiką su atsarga – neskubėkite susitarti dėl susitikimo Lietuvoje tą pačią dieną, kai atvykstate, geriau palikite dienos rezervą.
2. Koks pagrindinis skirtumas tarp maršrutinio autobuso ir mikroautobuso („krovininio“ keleivinio)?
Tai esminis klausimas, kurį dažnai supainioja. Standartinis maršrutinis autobusas (pvz., „Ecolines“, „Kautra“ ar pan.) yra didelis, 40–50 vietų transporto priemonė, važiuojanti pagal griežtą tvarkaraštį. Ji turi didelį bagažinės skyrių (po dugnu), tačiau ten telpa tik standartiniai lagaminai. Tokiu autobusu keliauti patogu tiems, kurie turi nedaug bagažo ir nori vykti iš didžiųjų autobusų stotelių (pvz., Amsterdamo Sloterdijk arba Roterdamo Centraal).
Tuo tarpu mikroautobusų pervežimas (dažnai vadinamas „krovininiais“ reisais) turi visai kitą filosofiją. Paprastai tai yra 8–9 vietų transporto priemonės (pvz., VW Crafter, Mercedes Sprinter). Jose daugiau vietos keleiviui, galima atsilenkti sėdynėms. Bet pagrindinis privalumas – lankstumas. Tokios transporto priemonės dažnai veža vadinamuosius „krovininius keleivius“ – žmones, kurie grįžta iš Olandijos ir veža daug daiktų (buitinę techniką, baldus, statybines medžiagas). Mikroautobusai dažniau veža „duris į duris“, t.y. gali atvykti paimti jus tiesiai iš namų Olandijoje ir nuvežti iki namų Lietuvoje, o ne tik iki autobusų stoties. Taip pat, mikroautobusuose dažniau leidžiama vežti neįprastus daiktus (dviračius, muzikos instrumentus), kuriuos autobusuose neįmanoma prasimesti į standartinį lagaminą.
3. Kiek bagažo galima vežti su savimi ir ar tai kainuoja papildomai?
Čia mes tiesiogiai pasiekia ekspertinio žinojimo brandą. Standartiniai autobusų pervežėjai turi griežtas taisykles: paprastai leidžiama vienas didelis lagaminas (iki 20–30 kg) ir viena rankinė bagažo įranga. Už kiekvieną viršytą kilogramą ar papildomą lagaminą reikia mokėti gana brangiai, o kai kuriais atvejais vietos gali tiesiog nebūti.
Mikroautobusų atveju situacija daug lankstesnė. Remiantis mano patirtimi, dauguma mikroautobusų pervežėjų dirba pagal „kiek įgeria, tiek išveža“ principą, tačiau su protu. Jeigu jūs sėdite viename iš 8 vietų, turite teisę į bagažinės skyrių. Paprastai leidžiama vežti 2–3 didelius lagaminus be papildomo mokesčio, jeigu jie netelpa po sėdynę. Tačiau jeigu grąžinate butą ir norite vežti šaldytuvą, indaplovę ar dvišlaitę lovą, tai jau yra krovinys, o ne keleivio bagažas. Tokiu atveju reikia tartis su vairuotoju arba pervežėju iš anksto – paprastai tam skiriama viena ar dvi papildomos sėdynės mikroautobuse, už kurias reikia sumokėti, bet tai vis tiek pigiau nei samdyti atskirą sunkvežimį. Svarbiausia – niekada neslėpkite didelių daiktų ir visada iš anksto praneškite apie savo ketinimus. Vairuotojas turi sužinoti, kad jis neveža tuščią mikroautobusą, o kad reikės organizuoti vietą kroviniui.
4. Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje ir ar yra pasienio kontrolė?
Nors Olandija ir Lietuva yra Šengeno zonoje, kelionės maršrutas dažnai eina per Vokietiją ir Lenkiją, o kartais – per Baltarusiją arba Rusijos (Kaliningrado srities) teritoriją. Jeigu maršrutas eina tik per Šengeno šalis (Vokietija, Lenkija), fizinės pasienio kontrolės su dokumentų tikrinimu paprastai nėra. Tačiau vairuotojas visada turi turėti su savimi keleivių sąrašą (manifestą), todėl būtina, kad jūsų asmens dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė) būtų galiojantys.
Jeigu maršrutas dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, greitesnio kelio siekio ar sankcijų) eina per Baltarusiją, situacija pasikeičia. Čia būtina turėti galiojantį pasą. Lietuvos piliečiams, įvežiantiems mašiną, gali reikėti specialių leidimų, o keleiviams – šengeno vizos arba atitinkamų dokumentų, leidžiančių transitą. Šiuo metu, dėl geopolitinės situacijos, dauguma pervežėjų vengia maršrutų per Baltarusiją ir Rusiją, todėda dažniausiai važiuojama per Lenkiją. Visgi, kaip ekspertas visada primygtinai rekomenduoju turėti pasą, net jeigu planuojate važiuoti tik su asmens kortele. Kartais keliuose gali būti netikėtai policijos patikros, o asmens kortelės gali nepakakti, jeigu jos negalioja kaudo kelionės dokumentu kai kuriose šalyse (nors Lietuvos kortelės galioja visoje ES, vairuotojams daugiau ramumo duoda pasas).
5. Kaip pasiruošti ilgai kelionei, kad ją ištvertų kūnas?
18–24 valandų sėdėjimas mikroautobuse yra didelis išbandymas net ir jauniems žmonėms. Per savo karjerą mačiau nemažai keleivių, kurie atvykę tiesiog nebegalėjo liesti kojų dėl sustingimo. Norint išvengti to, reikia pasiruošti.
Pirma, apranga. Nenaudokite per siaurų džinsų. Užsidėkite patogius, laisvus kelnius ir šiltą megztinį (mikroautobuse gali būti vėsu arba, atvirkščiai, per karšta dėl kitų keleivių). Antra, maistas ir vanduo. Nors mikroautobusai dažnai sustoja degalinėse, kur galima nusipirkti maisto, kainos ten aukštos, o sustojimai gali būti reti. Turėkite butelį vandens ir nedidelių užkandžių (riešutai, obuoliai, sumuštiniai). Venkite greito maisto, kuris sukelia sunkumą virškinimo trakte ilgos kelionės metu. Trečia, kojoms. Jeigu važiuojate į papildomą vietą (kur nėra galimybės ištiesti kojų priešais), imkite mažą pakelę arba sulankstomą kėdutę – tai leis pakelti kojas ir sumažinti patinimą. Ketvirta, pramogos. Nors dauguma šiuolaikinių mikroautobusų turi Wi-Fi ir įkrovimo prievadus, signalas Vokietijos ar Lenkijos laukų gali būti menkas. Parsisiųskite filmų ar muzikos į telefoną iš anksto. Ir, žinoma, miegas. Dauguma keleivių bando miegoti naktį, tačiau jeigu jums sunku užmigti sėdint, galite pasiimti kaklo pagalvę (kaklo ortopedinę užsegamąją) – tai tikras išgelbėjimas.
6. Ar galima vežti gyvūnus (šunis, kates) tokiame transporte?
Tai labai dažnas klausimas, nes dauguma lietuvių, dirbančių Olandijoje, turi augintinius ir nori juos parsivežti į Lietuvą. Atsakymas priklauso nuo konkretaus pervežėjo. Didžieji autobusų operatoriai paprastai neleidžia vežti gyvūnų, išskyrus vedlius akliesiems (ir tai su išankstiniu pranešimu). Tačiau mikroautobusų srityje situacija yra daug labiau orientuota į klientą.
Dauguma mano pažįstamų mikroautobusų vairuotojų leidžia vežti nedidelius gyvūnus, jeigu jie yra specialiuose narveliuose arba ant pavadžių ir turi visus reikalingus dokumentus (čipas, pasas, skiepai). Svarbiausia – iš anksto susitarti. Negalima tiesiog atvykti su Didžiuoju Pyreneų aviganimi be pasiūlymo. Vairuotojas turi žinoti, ar bus alerginių reakcijų kitų keleivių. Taip pat svarbu prisiminti, kad gyvūnas negali trikdyti vairuotojo ir kelių eismo saugumo. Jei šuns lojimas trukdys vairuotojui susikoncentruoti, jis gali būti paprašytas išlipti arba uždėtas muzikinės ausinės (šiuolaikiniuose mikroautobusuose tai įmanoma). Be to, jeigu keliaujate pro trečiąsias šalis (Baltarusija), reikalavimai gyvūnams gali būti daug griežtesni, todėl visada patikrinkite galiojančius veterinarinius reikalavimus.
7. Kaip atrodo vieta mikroautobuse? Ar ten patogu sėdėti?
Kiekvienas, kuris kada nors važiavo senais, perdėm apkrautais turistiniais autobusais, žino, koks tai nepatogumas. Tačiau šiuolaikiniai mikroautobusai, skirti ilgoms kelionėms, yra kur kas pranašesni. Dažniausiai tai yra „VIP“ klasės arba verslo klasės automobiliai. Sėdynės yra daugiau erdvės tarp jų nei įprastiniame autobuse, jos gali būti atlenkiamos (kaip fotelis), dažnai turi rankų atlošus, laikiklius gėrimams ir netgi individualus prikrovimo jungtis (USB ar 230V lizdai).
Taip pat svarbu pastebėti, kad mikroautobuse yra mažiau keleivių (8–9 prieš 50), todėl mažiau triukšmo, mažiau kvapų ir mažiau streso. Nėra eilės į tualetą (nors mikroautobusai dažnai neturi savo tualeto, jie sustoja dažniau nei dideli autobusai). Oro kondicionierius šiuose automobiliuose veikia geriau dėl mažesnio tūrio. Taigi, jeigu jums rūpi komfortas ir jūsų biudžetas leidžia sau šiek tiek daugiau nei pigiausio bilieto kainą, mikroautobusas bus gerensis pasirinkimas. Jis leidžia atsipalaiduoti, užmigti ir atvykę jaustesi geriau.
8. Ar saugu keliauti tokia transporto priemone? Ką daryti, jei įvykia avarija ar gedimas?
Saugumas yra prioritetas. Visi legaliai veikiantys pervežėjai turi turėti licencijas, o jų vairuotojai – specialias kategorijas (D kategorija, leidžianti vairuoti keleivinius mikroautobusus). Automobiliai turi būti techniškai tvarkingi, kas periodiškai tikrinama techninėse apžiūrose.